Viešvilės miestelio bendruomenė mūru stoja už buvusius vaikų namus

Vaikų globos namų Viešvilėje panaikinimas, vykdant vaikų globos namų reformą, tapo skauduliu šio miestelio bendruomenei. Pastatai dabar priklauso Valstybinei įmonei Turto bankas, ir viešviliečiai baiminasi, kad jie neliktų be jokios paskirties – stūksoti ir merdėti. Juo labiau, kad dabar atsirado reali galimybė juos įveiklinti – įkurti senelių globos namus. Į seniūniją ir rajono savivaldybę kreipėsi VšĮ „Gerovės paslaugų centras“, kuris yra pasirengęs pastatuose įkurti savarankiško gyvenimo skyrių seneliams, kuriems reikia laikinos ar nuolatinės priežiūros. Taip pat galėtų teikti laikino apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas turistams, miestelio svečiams, vesti mokymo kursus socialiniams darbuotojams.

VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų buvusiuose vaikų globos namuose. Jie pastate norėtų įkurti   namus senyvo amžiaus žmonėms.

Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas ir monografijos „Viešvilė“ sudarytojas, visuomenininkas Algirdas Sinkevičius „Mūsų laikui“ ne tik papasakojo apie kultūros paveldui priklausančių pastatų architektūrą, priminė istorinius akcentus, bet ir kartu pasivaikščiojo buvusių vaikų globos namų koridoriais. Baldai, daiktai iškeliavo paskui „Skalvijos“ vaikų globos namų auklėtinius, kurie dabar gyvena kituose namuose, tačiau tai, kas liko, labai tiktų panašaus pobūdžio socialinei įstaigai, kad ši galėtų naudotis tuo, kas įrengta ir sukaupta. Kabinetai, valgykla, kambariai su virtuvėlėmis, dušai, tualetai tebėra geros būklės, tačiau neįveiklinus pastato, be priežiūros ir šildymo, pamažu viskas nyks. Virtuvės įranga perduota kitoms globos įstaigoms, tačiau valgyklos patalpos šiandien tebėra geros būklės. Yra išlikusi ir kambario dydžio stacionari šaldymo kamera. Tereikia viryklės ir galima kepti blynus.

Viešviliečiai prašė savivaldybės palaikyti verslininkų iniciatyvą ir neleisti pastatui sunykti.  

Labiausiai baiminamasi, kad pastatas bus išgrobstytas ilgapirščių, sunyks ir liks stūksoti kaip vaiduoklis, kas jau nutiko su keliais panašiais pastatais. Jau ir dabar patalpose jaučiamas drėgmės ir pelėsio kvapas.

Nepasitiki Turto banku

Jurbarko rajono tarybos narius dar sausio mėnesį pasiekė susirūpinusių viešviliečių kreipimasis dėl buvusių ,,Skalvijos“ globos namų Viešvilėje tolimesnio panaudojimo. Kreipimąsi pasirašę Viešvilės seniūnijos seniūnaičiai – Irena Petrošienė, Andrius Vaznys, Vaidas Rimkus, Regina Rašimienė, Dalia Mačiežienė – išdėstė vietos bendruomenės poziciją: gyventojai negali abejingai stebėti, kaip nyksta Kultūros paveldo ir renovuoti pastatai, todėl prašo Jurbarko rajono savivaldybės perimti ,,Skalvijos“ globos namų pastatus iš Turto banko ir sudaryti sąlygas jų perdavimui šiuo metu to laukiančiam VšĮ „Gerovės paslaugų centrui“.

Šis prašymas aptartas šią savaitę vykusiuose tarybos komitetų posėdžiuose. Tarybos narių prašyta įtraukti šį klausimą į savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkę, kad šie išreikštų savo poziciją.

Rūpinasi miestelio įvaizdžiu

Viešvilės miestelis 2015 m. Aplinkos ministerijos buvo pripažintas ,,Geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos regiono kraštovaizdžio bruožus“, buvo apdovanotas. 2019 m. Viešvilės seniūnija yra apdovanota Kultūros ministerijos surengtame, Lietuvos Respublikos Prezidentės globotame Nacionaliniame Lietuvos seniūnijų konkurse „Valstybę kuriame mes“.

„Čia gyvenantys žmonės esame tikrai neabejingi savo kraštui ir jo klestėjimui. Mes labai džiaugėmės kai rajono savivaldybė perėmė ir pardavė vietos verslininkams buvusios Viešvilės profesinės mokyklos kai kuriuos pastatus. Čia įsikūrė Grožio paslaugų centras ir medienos perdirbimo įmonė ,,Viešvė“, kuriose dabar dirba apie trisdešimt žmonių. O likę Turto bankui priklausantys pastatai yra apleisti, griūvantys ir keliantys nerimą visiems gyventojams ir seniūnijos darbuotojams. Jei buvusius globos namų pastatus ministerija perduos Turto bankui, patalpos bus nešildomos, prasidės jų griūtis. Kultūros paveldo pastatai liks be priežiūros“, – savo nuogąstavimais dalinasi seniūnaičiai.

Monografijos apie Viešvilę  sudarytojas Algirdas Sinkevičius sako, kad prieš net šimtmetį žmonės buvę supratingesni nei dabar. Prieš kažką  griaudami jie žinodavo, ką griuvėsiuose įkurs. 

Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos. Atsirastų darbo vietų, atgimtų aplinka. 

Pastato vertė – istorinė

Trumpam nusikelkime 100 m atgal į praeitį. Atskyrus nuo dvaro pramonės įmones, Viešvilės dvaras prastose mūsų žemėse neišgyveno ir 1900 m. buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų – išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių. Jau 1902 m. pastatytas raudonplytis mokyklos pastatas ir Viešvilės teismas, dėl kurio pastato dabar, po daugiau negu 100 metų, ir verda aistros.

Viešvilės pirmosios instancijos teismo rūmai – masyvus trijų aukštų raudonplytis mūras, savo neogotikiniu stiliumi kiek primenantis viduramžių pilį. Jo išvaizda daro įspūdį ir šiandien, nors atstatant ir vėliau – po rekonstrukcijos – daug buvusių vaizdingų architektūrinių detalių jau nebeliko. Fasaduose – neogotikiniai motyvai, angos išryškintos balto tinko ir raudonų plytų kontrastu. Čia buvo valsčiaus administracija, teismas, notaras, metrikacijos skyrius. „Teismo rūmai čia išaugo neatsitiktinai. XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos. Viešvilės teismo apygarda apėmė visą rytinę Pagėgių krašto dalį. Nuo 1902 m. Viešvilėje bylinėdavosi Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Vilkyškių valsčių kaimų, o iki 1919 m. – ir Šilėnų, Liubėnų, Trapėnų ir kitų apylinkių kairiosios Nemuno pusės kaimų gyventojai. Teismo rūmuose buvo ir laikino sulaikymo kameros. Čia už bausmę sėdėjęs ir žymaus Mažosios Lietuvos politinio visuomenės ir kultūros veikėjo profesoriaus Viliaus Gaigalaičio tėvas Mikelis Gaigalaitis, kiti žymūs žmonės“, – pastato istoriją pasakoja monografijos „Viešvilė“ autorius Algirdas Sinkevičius, ragindamas atkreipti dėmesį į dar prieš šimtmetį gyvavusią nuostatą – prieš griaunant turėti aiškią viziją, kas griuvėsiuose įsikurs.

Pasak pašnekovo, šiandien apie tai nepagalvojama. Pirmiausia ardoma, griaunama, o paskui jau galvojama, ką toje vietoje statyti. Tas ir nutiko su Viešvilės vaikų globos namų iškraustymu – paliko pastatą tuščią, be šeimininko ir veiklos.

Pamena klestėjimo laikus

Vaikų globos namai Viešvilės teismo pastate įkurti 1951 m. Karo metais pastatas buvo apgriautas, jam reikėjo remonto. „Pirmuoju Viešvilės vaikų namų direktoriumi paskirtas dailininkas, skulptorius, žinomo skulptoriaus Vinco Grybo mokinys, Juozas Kriaučiūnas“, – pasakoja A. Sinkevičius. Jo užrašytuose J. Kriaučiūno prisiminimuose pasakojama, kad pirmasis direktorius prieš tai dirbo Jurbarko gimnazijoje mokytoju, ir švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas eiti naujas pareigas. Buvęs teismo rūmų pastatas J. Kriaučiūną pasitikęs išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovintis tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžios. Pats rūpinosi pastato remontu, reikiamomis medžiagomis, komplektavo darbuotojų kolektyvą. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką gyveno keliuose pastatuose. 1956 m. didžiajame raudonų plytų pastate įsikūrė 500 globotinių.

1970 metais vaikų namai išplėsti – pradėta naujo korpuso su sporto sale ir valgykla statyba. 1985 m. čia jau stovėjo pirtis, skalbykla, sandėliai. O prasidėjus nepriklausomybei vaikų globos namus ėmėsi globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Tada atgijo patalpos, rėmėjai skyrė lėšų remontui, inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos čia nuolat buvo gerinamos. Daug dėmesio buvo skiriama teritorijos tvarkymui, jos puošimui. Aplink atsirado gėlynai, sodas, sporto ir žaidimų aikštelės.

Viešvilės vaikų globos namų auklėtiniai organizaciniuose renginiuose, konkursuose užimdavo pirmąsias vietas, tad įstaiga buvo įvardijama kaip viena geriausių Lietuvoje.

Nepaisant „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose mažėjo, keitėsi globos formos, valstybės politika. 2004 m. čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais liko 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 m. sausio mėn. įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys ir pirmieji 6 ugdytiniai iškelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos iškeltos į gyvenamuosius namus Viešvilės miestelyje. 2018 m. iškeldinus paskutinę šeimyną, netrukus patalpas atlaisvino ir administracija. Nenaudojamas pastatas perduotas Turto bankui.

Susirūpinę buvusiais namais

„Mes imdavome pirmąsias vietas. Iš visos Lietuvos vežė vaikus į Viešvilę, nes čia buvo prestižiniai globos namai. Pastatą dėl raudonų plytų juokais vadindavo „kremliumi“. Gaila, kad tokia architektūra nesaugoma, stovi be naudos. Tuoj atsiras, kas išgrobstys viską. Liks pastatas be langų ir durų, kaip vaiduoklis“, – išsakė savo nuogąstavimus telefonu su „Mūsų laiku“ susisiekęs buvęs vaikų namų auklėtinis, panoręs likti anonimu.

Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira – raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai – kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau gyveno Plungėje, bet sugrįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo. Kaip ir visur. Privalėjom mokytis, specialybę liepdavo įsigyti“, – prisiminimais dalinasi Vilma. Pasak moters, miestelis labai gražus, čia gyventi vienas malonumas, tik perspektyvų įsidarbinti nėra. Dabar daug viešviliečių moterų važinėja slaugyti senelių į Vokietiją. Važiuoja ir Vilma. Sako, kad kito pasirinkimo kol kas nėra.

Po kraustynių likę vaikų daiktai primena, kad visai neseniai čia virte virė gyvenimas. Patalpoms kol kas tereikia nedidelio remonto, tačiau jau juntamas drėgmės, pelėsio kvapas.

Neteko darbo vietų

Viešvilės miesteliui skaudžiai atsiliepia kelios dešimtys sunaikintų darbo vietų. „Kad beatodairiškai naikinamos darbo vietos, pajutome ir anksčiau, panaikinus Jurbarko sakinimo ruožą, Viešvilės žemės ūkio mokyklą, Viešvilės žemės ūkio bendrovę. Dėl to miestelyje neliko nei kur pavalgyti, nei priimti atvykusius nakvynei. Sumažėjus gyventojų, užsidarė ir veikusios valgyklos. Buvusios pasienio policijos, žemės ūkio mokyklos pastatus norėjo įsigyti keletas pretendentų, tačiau operatyviai nesuformavus žemės sklypų, ar dėl kitų biurokratinių barjerų, tai nebuvo leista. Per tą laiką jie suniokoti“, – atvirauja A. Sinkevičius.

Jam antrina ir Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. „Užsidarius vaikų globos namams dalis darbuotojų neteko darbo. Dėl to bendruomenei ypatingai jautrus klausimas, ką darysime šituose pastatuose. Kad perduodama Turto bankui, tai mūsų neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus. Taip atsirastų darbo vietų. Viešbutuką šalia įrengtų, atvažiuotų senelius lankyti artimieji, pagyvėtų ir miestelis, atgimtų aplinka“, – svarsto seniūnas.

Turi viziją

VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus. Jie norėtų sudaryti nuomos sandėrį su Jurbarko savivaldybe, jei tik ši apsiimtų susigrąžinti pastatą iš Turto banko į savo balansą.

„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų – senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, – pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.

Veiklos pradžioje numatoma priimti apie 20 senyvo amžiaus asmenų – vėliau veiklą planuojama plėsti priimant iki 40 paslaugų gavėjų. Pamažu įkurtų nuo 15 iki 20 ir daugiau darbo vietų. Paslaugos senyvo amžiaus asmenims būtų teikiamos ne tik gyvenantiems Jurbarko r. apylinkėse, bet ir paslaugų gavėjams iš visos Lietuvos. Įstaiga rengtų tikslinius mokymus socialinį darbą dirbantiems specialistams, edukacines programas. Planuoja, kad nuo pastatų perdavimo iki senyvo amžiaus asmenų globos veiklos pradžios prireiktų 7–8 mėnesių paruošiamiesiems darbams, o tikslinių mokymų, socialinių paslaugų namuose bei turizmo edukacijos veiklas galėtų pradėti iš karto. Planams sutrukdytų nebent biurokratinio aparato kliūtys arba apyvartinių lėšų trūkumas, tačiau Kaune veiklą vykdantys verslininkai tikino esantys pasirengę šiuos iššūkius įveikti.

Paklausti, kiek kainuotų vieno senelio išlaikymas, tikino, kad neviršytų šalies vidurkio. Nuo 800 iki 950 eurų. Pasak investuotojų, senjorų globos poreikis kasmet auga. Jų pateiktais duomenimis, šių metų vasarį eilėje apsigyventi savivaldybių socialinės globos namuose laukė 673 asmenys. Į valstybės globos įstaigas šiuo metu eilėje laukia 107 žmonės, kai tuo tarpu 2017-aisiais tokių buvo 46.

VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ šiuo metu yra Kaune įsikūrusi privati, turinti paramos gavėjo statusą įstaiga, teikianti senyvo amžiaus asmenims ilgalaikę ir trumpalaikę stacionarią globą, socialinę reabilitaciją ir paslaugas asmens namuose.

Pastatas, dėl kurio likimo viešviliečiai taip jaudinasi, turi istorinę vertę. Masyvus trijų aukštų raudonplytis mūras, savo neogotikiniu stiliumi kiek primenantis viduramžių pilį, priklauso Kultūros paveldui. 

Neskubina įvykių

„Kas geriau, jei ne vietos savivaldybė, gali žinoti, ko reikia mūsų miesteliui ir bendruomenei“, – svarsto viešviliečiai, varstydami savivaldybės duris ir laukdami sprendimo. Tarybos nariai įvykių neskubina – į artimiausio posėdžio darbotvarkę verslininkų prašymo neįtraukė. Aiškinasi, ar pastatų perėmimas neatneš nuostolių biudžetui, jei investuotojams nepavyks įgyvendinti lūkesčių.

Jurbarko meras S. Mockevičius taip pat susilaiko nuo detalesnių vertinimų, informuodamas, kad šiuo metu visuose savivaldybės tarybos komitetuose dalinamasi informacija apie numatomą Viešvilėje esančiuose pastatuose vykdyti veiklą. „Po to su savivaldybės tarybos nariais bei bendruomene bus tariamasi, kokį sprendimą priimti. Tikėtina, jog bus priimtas sprendimas perimti pastatus savivaldybės žinion ir perduoti juos panaudos būdu veiklą vykdysiančiai įstaigai“, – apie ketinimus kalba meras.