Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Jurbarkas – miestas, gražus ne tik savo jaukiomis gatvelėmis bei žaliais parkais, bet ir turtinga istorija. Vieni miesto objektai apipinti gražiomis legendomis, kiti byloja senus, tačiau svarbius įvykius. Kai kurie jų iš kartos į kartą sklinda jurbarkiečių lūpomis, o apie kitus sužinoti leidžia įvairūs tyrinėjimai ir darbai. Viena tokia istorija šiandien glūdi Kauno gatvėje esančio fontano vietoje.

Prieš 10 metų Kauno gatvėje buvo kuriama nauja patraukli miesto erdvė – poilsio zona su fontanu ir suoleliais. Kadangi ši teritorija, kaip ir visa Kauno gatvė, priklauso senamiesčio zonai, archeologai čia turėjo atlikti kasinėjimus. Juos vykdant ir buvo tiesiogine prasme atkasta nauja istorija – seniausiai Jurbarke gyvenusios moters palaikai. Vietiniai gyventojai ją pakrikštijo „seniausia jurbarkiete“, kadangi ji čia buvo palaidota maždaug III–IV amžiuje. Ruošiant poilsio zoną, kasinėjimus atlikę archeologai iš Vilniaus giliai po žeme, iškasus maždaug 2 m, rado kapą su gerai išsilaikiusiais palaikais jame. Kapavietėje buvo palaidota maždaug 20–25 metų moteris – amžių antropologai nustatė pagal mirusiosios dantis. Iš pradžių manyta, kad rasti palaikai priklauso mergaitei – tokių minčių mokslininkams kilo dėl sidabrinės apyrankės, rastos prie kūno, skersmens. Tačiau visgi paaiškėjo, kad tai buvo ne mergaitė, o gležna moteris. Šalia kūno buvo rasta ne tik apyrankė, bet ir daugiau papuošalų, vieni jų – gintariniai karoliai. Žinoma, kad gintaras tokiame amžiuje buvo ypatingai brangi medžiaga, taigi galima daryti prielaidą, kad mirusioji buvo turtinga moteris. Be gintarinių karolių rasta ir daugiau jaunos moters papuošalų bei karoliukų, kurie buvo ne šiaip padėti šalia kūno, o kruopščiai išdėlioti prie tam tikrų kūno dalių: prie kairiojo blauzdikaulio gulėjo dvi žalvarinės grandys, dubens kaulų srityje – apyrankė, dvi lankinės segės, du mėlyno stiklo ir du gintariniai karoliukai. Prie dešiniojo šlaunikaulio buvo juodas stiklo su emale karoliukas, prie kaukolės – žalvarinė antkaklė ir apgalvis bei vienas žalio stiklo ir vienas gintarinis karoliukas. Archeologai ypač dėmesį atkreipia į karoliukus, kurių toks specifinis išdėliojimas, spėjama, buvo laidojimo ritualo dalis. Velionė buvo palaidota aukštielninka, rankos sulenktos ant pilvo. Ar moteris mirė sava mirtimi, ar smurtine – mokslininkai pasakyti negalėjo, tačiau išsiaiškino, kad jokių patologijų neturėjo.

Kaip paaiškėjo, toje vietoje, kur dabar yra fontanas, XVII amžiuje stovėjo pastatas. Būtent ten, kur buvo jo pamatai, ir rasta kapavietė. Ilgainiui nustatyta, kad šis kapas nėra pavienis – jų šioje vietoje turi būti daugiau. Archeologai, atradę moters kapą, nusprendė ištirti visą plotą po dabartiniu fontanu ir neklydo – maždaug 2,6 metrų gylyje atrado dar vieną kapą, kuriame, spėjama, buvo palaidotas vyras. Deja, šis kapas buvo apiplėštas, kaulų nelikę, tik prie radinių prikepę trupiniai. Archeologai rado išlikusį rankos kaulą, dalį kaulų prie sagties, žalvarinę sagtį ir metalinius karoliukus primenantį papuošalą ar aprangos detalę. Taigi galima daryti išvadą, kad papuošalai bei kiti smulkūs, vertingi daiktai buvo laidojami kartu su velioniu. Šiandien visuomenė yra kardinaliai pasikeitusi ir žmonės laidojami be jokių įkapių. Archeologai teigia, kad ateities kartoms kasinėti nebus taip įdomu, nes žmonės neturi įpročio laidoti mirusiuosius su papuošalais ar kitais jiems brangiais daiktais. Kyla klausimas, iš ko bus galima spręsti, kokiam amžiui ir visuomenės sluoksniui priklausė mirusysis – tą išsiaiškinti neradus įkapių tampa daug sudėtingiau.

Taigi 2011 metais Kauno gatvėje dirbę archeologai atrado ne tik seniausiai Jurbarke gyvenusią moterį, bet ir unikalų, jokiuose šaltiniuose nepaminėtą kapinyną, kuris, spėjama, greičiausiai driekiasi atokiau nuo gatvės į vakarų pusę, link Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios. Be atrasto kapinyno kasinėjimai atskleidė ir daugiau naujų faktų bei įrodymų, kad šioje vietoje buvo gyvenama jau nuo Akmens amžiaus laikų. Po senamiesčio fontanu, tik jau kitoje vietoje nei kapai, maždaug 2,3 metrų gylyje, buvo rasta grublėtos keramikos ir kitų radinių, menančių I tūkstantmečio pabaigą. Pakasę kiek giliau archeologai atrado dar senesnių daiktų – kelios dešimtys titnaginių radinių leidžia manyti, kad šioje vietoje būta mezolito laikotarpio gyvenvietės.

Taigi po šių archeologinių kasinėjimų buvo atrasta ne viena istorinė naujiena. Ta pati vieta, ta pati žemė, tačiau jos sluoksniai slepia visiškai skirtingus laikmečius: šiandien, XXI amžiuje, toje vietoje yra fontanas ir jurbarkiečių poilsio zona, XVII amžiuje čia stovėjo pastatas, III–IV amžiuje ten pat buvo kapinynas, o VIII–V a. pr. Kr. gyvavo mezolito laikų gyvenvietė. Visi šie laikmečiai labai skirtingi, tačiau juos sieja žemė – ją tyrinėjant sluoksnis po sluoksnio galima atverti dar neatrastus tautos ir pasaulio lobynus, kurių vertė yra neįkainojama.

Jurbarko Kauno gatvės poilsio zona nėra vienintelė vieta, kuri kupina istorijų. Netoli esantis skverelis prie bažnyčios slepia kadaise čia vienam turtingam žydui priklausiusį malūną, lentpjūvę, elektrinę, tad ši teritorija priminė tikrą pramoninį rajoną. Būtent dėl elektrinės 1940 metų vasarą kilo didysis Jurbarko gaisras, nusiaubęs miesto senąją ir tankiausiai gyvenamą dalį.  Per tą gaisrą sudegė du trečdaliai miesto. Ugnis nepagailėjo ir bažnyčios. Įdomu tai, kad vietiniai iki šiol mena, kaip jurbarkiečiai per didįjį gaisrą nešė savo daiktus į šventorių ir krovė prie bažnyčios, manydami, kad šioji vieta saugiausia. Deja, viskas sudegė.

Kartais kasdien lankomos vietos yra ypatingos ir išskirtinės, net jei žmonėms taip tą akimirką ir neatrodo. Pasidomėję ir pažvelgę giliau visi atrastų kažką labai seno, bet tuo pačiu ir artimo – istorija, šaknys ir praeitis yra vienas svarbiausių žmonijos turtų, kurį būtina puoselėti ir, žinoma, perduoti ateities kartoms.

Video: Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mokiniai su mokytojais prie mokyklos. Veliuona, 1920–1940

Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos  0

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną  0

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)  1

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas  4

Mūsų partneriai