Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

2024-ieji metai Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijai ypatingi – mokykla mini 445 metų jubiliejų. Tiesa, A. Nikžentaičio sudarytoje Žemaitijos istorijoje rašoma, kad jau 1509 m. Veliuonoje galėjo veikti parapinė mokykla, tačiau nėra jokių šį faktą patvirtinančių istorinių šaltinių. O 1579 m. Žemaičių kapitulos akte Veliuonos parapinė mokykla minima plačiai: Žemaičių vyskupijos vizitacijoje, kurią atliko popiežiaus auditorius, minima 10 mokyklų, tarp jų ir Veliuonoje.  Ši data ir laikoma oficialia Veliuonos mokyklos įkūrimo data.

Apie mokyklos veiklą iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo žinių išliko mažai. Pasak istoriko Kazio Misiaus, 1847–1848 m. Veliuonoje veikė parapinė mokykla, kurioje 1848 m. pavasarį mokėsi 15 mokinių. Istorikas Ričardas Čiapas teigia, kad 1860 m. Veliuonoje įkurta pradžios mokykla. Spaudos draudimo metais ši mokykla buvo uždaryta, todėl vaikų grupeles mokė daraktoriai.

Veliuonos mokykla tarpukariu

1917–1919 m. Veliuonos mokyklos niekas nebaigė. Veliuonos 2 klasių pradžios mokykloje 1919 m. mokėsi 70 mokinių, 1920 m. – 115: 62 berniukai ir 53 mergaitės. Mokslo metai pradėti 1919 m. spalio 6 d., nes susivėlinta dėl mokyklos perkėlimo į kitą pastatą. Tuomet mokykloje buvo 88 mokiniai. 1920 m. pirmame skyriuje mokėsi 23, antrame – 65, trečiame – 15, ketvirtame – 13 mokinių. Buvo ir suaugusiųjų kursai, kuriuose mokėsi 10 vyrų ir 12 moterų.  

Iš pradžių Veliuonos mokykla buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1920 m. ji čia naudojosi trimis kambariais, turėjo 11 senų suolų, stalą, spintą, rašomąją lentą, buvo leidžiama naudotis 1/3 daržo. Pamokos prasidėdavo 8 valandą, baigdavosi pusę dviejų. Pamoka trukdavo 50 minučių. Per dieną būdavo 5 pamokos. Lėšų mokyklos išlaikymui tuomet skirdavo tik švietimo ministerija, valsčius mokyklos nerėmė. Darbo sąlygos buvo sunkios, dėl kuro stokos kelis kartus buvo sustabdytas mokyklos darbas. Tačiau mokinių skaičius po truputį augo. 1921 m. mokyklą baigė 5 berniukai ir 7 mergaitės. Nuo 1921 m. pradžios mokykloje jau veikė keturių klasių skyrius.

Veliuonos moksleiviai ir mokytojai. XX a. 4 deš. Fot. A. Mickus. Veliuonos krašto istorijos muziejaus archyvo nuotr.

1925 m. keturių skyrių mokykloje jau dirbo trys mokytojai: mokyklos vedėja Ona Vilpišauskienė, Juozas Vilpišauskas, Zosė Zelenkevičienė. Mokykloje mokėsi 126 mokiniai. 1926 m. mokykloje dirba mokytoja Paulė Jankaitė. Ji mokė vaikus dainavimo, mergaites – siuvinėti ir megzti. Vaikai mokykloje darydavo mankštą.

1927 m. Veliuonoje veikė ir vieno komplekto su trimis skyriais žydų pradinė mokykla, kurioje mokėsi 44 mokiniai, mokytojavo Reveka Jenkelevičienė. Ši mokykla buvo įsikūrusi žemutinėje miestelio dalyje (dabartinėje Pilies gatvėje).

1928 m. Veliuonos mokykla perkelta į medinį pastatą (dabartinėje P. Cvirkos g. 1). 1929 m. čia mokėsi 112 mokinių. Mokyklos biblioteka tuomet turėjo 51 knygą mokytojams, 86 – mokiniams, 38 vadovėlius beturčių vaikams, 30 mokymo priemonių. Veliuonos pradžios mokykla 1929 m. buvo keturių komplektų, vienas komplektas buvo skirtas žydų vaikams. Mokyklai buvo skirti 3 ha žemės, kur mokiniai mokėsi ūkininkauti, atliko bandymus. Čia buvo kuriamas gamtos muziejus, renkama istorinių radinių kolekcija. Šeštadieniais po pamokų vykdavo pasilinksminimai, vaidinimai, deklamacijos, šokiai.

1931 m. Veliuonos mokykla buvo praplėsta į šešerių metų mokyklą – vienintelę tokią Kauno apskrityje. Ji buvo įsikūrusi trijose patalpose skirtinguose pastatuose, iš kurių vieną skyrė valsčiaus savivaldybė savo name, dvi buvo nuomojamos: dvare ir bažnyčios špitolėje. Nuo 1931 m. rudens mokykloje veikė žemės ūkio klasė, turėjusi 12 klausytojų. 1932 m. mokėsi 172 mokiniai, 28 iš jų buvo žydų tautybės. 1933–1934 m. Veliuonos mokyklos vedėju dirbo Pranas Pupa, o mokytojas Jurgis Pavalkis mokė vaikus piešimo, dainavimo, suorganizavo mokinių chorą.

1935–1936 m. m. du komplektai klasių mokėsi savivaldybės pastate ir du – parapijos patalpose, nepritaikytose mokyklai. Šeštadieniais vykdavo Dr. J. Basanavičiaus mokytojų sąjungos liaudies universiteto paskaitos. 1936–1937 mokslo metais mokėsi 295 mokiniai, 1937–1938 mokslo metais – 246 mokiniai.

Naujos pradinės mokyklos statyba. Veliuona. XX a. 4 deš. Fot. A. Mickus. Veliuonos krašto istorijos muziejaus archyvo  nuotr.

 

1937–1938 m. m. Veliuonoje pastatyta nauja mokykla (už bažnyčios, prie Ramybės piliakalnio). Statyba kainavo apie 80 000 Lt. Mokyklos ir ūkio trobesių projektas buvo tipinis, tačiau patalpų jau tuomet neužteko. Mokykla buvo šešių komplektų, tad dviems komplektams patalpos buvo nuomojamos. 1938–1939 m. m. mokyklos mokinių sąraše buvo 274 mokiniai.

Karas, pokaris ir sovietmetis

1940–1941 sovietinės okupacijos metais dalis mokytojų buvo suimti ar turėjo pasitraukti dėl persekiojimų. 1941–1944 m. Veliuonoje šešių skyrių pradžios mokykloje dirbo Morta Suvaizdienė, Petras Staniulis, Gasparas Velička, Jonas Gintautas. Mokiniai buvo auklėjami pagal tarpukario Lietuvos pedagoginės minties ir pilietinio bei pedagoginio auklėjimo tradicijas, nes čia dirbę pedagogai būtent Nepriklausomybės metais buvo įgiję pedagoginį cenzą ir patirties.

Mokytojas Kasparas Velička (su akiniais) su mokiniais, demonstruojančiais rankdarbius. Veliuona. XX a. 4 deš. Fot. A. Mickus. Veliuonos krašto istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Nedaug rasime Lietuvoje vietovių, kur nacių okupacijos metais būtų įsteigta vidurinė mokykla (progimnazija). Kad tokia įstaiga 1943 m. rudenį būtų atidaryta Veliuonos miestelyje, aktyviai prisidėjo patys veliuoniškiai. Buvo parašytas prašymas generaliniam tarėjui su 250 gyventojų parašų. Pradžioje formaliai įsteigtas „Progimnazijos steigimo komitetas“ artėjant rugsėjo 1-ajai virto ypač aktyvia ir įtakinga visuomenės ir vietos įstaigų atstovų organizacija. Jo iniciatoriai užnemuniškis P. Janulevičius ir veliuoniškiai B. Cvirka ir L. Batūraitė-Matusevičienė į komiteto veiklą įtraukė du Veliuonos kunigus S. Irtmoną ir J. Girdzevičių, valsčiaus savivaldybės sekretorių J. Veverskį, Veliuonos pradžios mokyklos vedėją A. Kebliūną. Visų šių žmonių pastangos veltui nenuėjo ir rugsėjo 25 d. Veliuoną pasiekė oficialus raštiškas Vidurinio ir pedagoginio mokslo departamento leidimas įsteigti Veliuonos vidurinę mokyklą su viena pirmąja ir viena antrąja klasėmis. Reikėjo organizuoti moksleivių priėmimą ir kandidatų egzaminavimą. Realiai mokykloje 1943–1944 m. visgi veikė trys klasės. Trečioji klasė buvo išlaikoma veliuoniškių privačiomis lėšomis ir slepiama nuo nacių pareigūnų, todėl jiems skirtose ataskaitose minima nebuvo. Buvo gabenami suolai iš Kauno kunigų seminarijos, stalus ir kėdes skolino mokinių tėvai, pagamintos naujos lentos. Labai aktualus buvo ir mokytojų klausimas. Kandidatai į pirmąją klasę buvo egzaminuojami iš lietuvių kalbos ir matematikos, stojantieji į antrąją klasę be šių egzaminų dar laikė ir vokiečių kalbą, į trečiąją klasę stojantiesiems reikėjo laikyti egzaminus iš visų dalykų, einamų antrojoje klasėje. Norinčiųjų mokytis Veliuonos progimnazijoje buvo daug. Kadangi patalpos buvo nedidelės, nutarta priimti į pirmąją klasę iki 45 asmenų, į antrąją – iki 50, į trečiąją – iki 45. 1949 m. buvo išleista pirmoji gimnazistų laida. 1950 m. mokykla reformuota į vidurinę mokyklą. Direktoriumi 1950–1952 m. dirbo Vladas Pranevičius.

Veliuonos mokinių sporto ir dainų šventė. XX a. 4 deš. Fot A Mickus. Veliuonos krašto istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Ilgiausiai mokyklos direktoriumi išdirbo Jonas Martinaitis (33 metus) 1952–1970, 1975–1991 m. Direktoriaus pavaduotoju ugdymui apie 34 metus išdirbo Justinas Palukaitis. 1970–1975 m. direktore buvo paskirta Izabelė Palaitienė.

1977 m. buvo pastatyta erdvi, nauja keturaukštė mokykla. Mokytojas St. Liutvinavičius čia įkūrė Literatūros muziejų, biologijos mokytoja Marija Martinaitienė – Gamtos muziejų.

Nepriklausomybė ir vardas

1990–2000 m. buvo nelengvas dešimtmetis mokytojams, mokiniams, jų tėvams. Keitėsi programos, vadovėliai, keitėsi kėlimo, egzaminų, pedagogų atestavimo tvarkos. Deja, tuo metu ir vėl buvo labai sunkios materialinės sąlygos. Trūko pinigų pastato remontui, ūkio reikalams. Tačiau mokykla išliko tokia pati: beveik pastovus mokinių skaičius, tie patys pedagogai, neblogos ugdytinių žinios, savitos, įdomios tradicijos. Mokyklos kolektyvas aktyviai dalyvaudavo ir seniūnijos organizuojamuose renginiuose, puoselėjo gilias literatūrines tradicijas. Aktyviai čia veikė tautinių šokių būrelis, puikūs sportiniai pasiekimai. 1991–2006 m. mokyklos direktoriumi dirbo Algerdas Bučelis.

1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinio bendradarbio Antano Mockaus pastangomis į Veliuoną buvo atvežti iš Kazanės ir perlaidoti Antano ir Jono Juškų palaikai, perlaidojime dalyvavo tiek miestelio, tiek mokyklos bendruomenės. 1992 m. Veliuonos vidurinei mokyklai suteiktas Antano ir Jono Juškų vardas. Sukurta mokyklos simbolika: herbas, vėliava, himnas.

Nuo 2000 m. rudens mokykloje įvestas profiliuotas mokymas, kuris tęsėsi iki 2008 m. Mokiniai galėjo pasirinkti du profilius: humanitarinį arba realinį. Nuo 2006 m. gruodžio 21 d. mokyklai vadovavo Vida Greičiūtė. Sukurtas strateginis mokyklos veiklos planas 2009–2012 metams. Mokykla intensyviai siekė gimnazijos statuso.

2012 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuris leido Veliuonos mokykloje 2012 m. kovo mėnesį vykdyti vidurinio ugdymo programos akreditaciją. Nuo 2012 m. liepos 1-osios dienos mokyklai oficialiai suteiktas Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos statusas.

Gimnazija šiandien

Šiuo metu gimnazijai vadovauja Ugnė Beinarytė. Turinti gilias tradicijas ir savo amžių skaičiuojanti kartu su Vilniaus universitetu, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija šiandien gyvena aktyvų ir dinamišką gyvenimą: vykdoma sportinė, etnokultūrinė, literatūrinė veikla. Mokiniai ir mokytojai dalyvauja įvairiose akcijose, projektuose, rajoniniuose, respublikiniuose renginiuose. Dažnai laimimos prizinės vietos. Nuolat kuriama, bendraujama ir bendradarbiaujama.

Istorija – ne tik faktai, skaičiai, datos. Už jų – žmonės, kūrę ir puoselėję Veliuonos gimnaziją. Šiais metais švenčiamos ir gimnazijos varduvininko – tautosakininko, kunigo Antano Juškos 205-osios gimimo metinės. Ta proga Veliuonos gimnazistai kviečia į tradicinę Veliuoniečių lietuvių veseliją (pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“). Reikia tikėtis, kad artėjant gimnazijų ,,tuštėjimo metui“ Lietuvoje, galėsime toliau pildyti ilgos ir garbingos istorijos puslapius.

Parengta pagal monografiją „Veliuona“, Versmė, 2001 (sud. V. Girininkienė), Žemaitijos istoriją, Vilnius 1997 (sud. A. Nikžentaitis), istorijos mokytojos D. Kazlauskaitės surinktą medžiagą.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną  0

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)  1

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas  4

Mūsų partneriai