Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Kokia ironija. Vienas priešais kitą - du ryškiausi, gražiausi Jurbarko pastatai. Vienas skaičiuojantis daugiau nei šimtą metų, ilgą laiką priklausęs vienam turtingiausių tuo laiku Jurbarko žydų – Rabinovičiui, bet šiuo metu apleistas, tuščias, byrantis ir laukiantis investuotojų. Kitas - dar tik pradedantis savo istoriją - visiškai naujas senamiesčio statinys - sėkmingos  jurbarkietės verslininkės įgyvendinta idėja. Naujasis Jurbarko senamiesčio traukos centras - naujasis Jurbarko viešbutis, kurį greitai įvertins miesto svečiai. Apsilankėme šio viešbučio, pavadinimu "Editos svečių namai", atidaryme - papasakosime, ką pamatėme ir kokias senojo pastato, jau nugriauto, istorijas sužinojome.

Nuo šiol kviečiant Jurbarke susitikti prie viešbučio, reikės patikslinti, prie kurio, mat mieste nuo šiol oficialiai yra du. Balandžio 29 dieną Jurbarke įvyko neeilinis įvykis – ilgai lauktas naujojo viešbučio „Editos svečių namai“ atidarymas, kuris tapo ryškiausiu ir svarbiausiu Jurbarko miesto ir verslo dienų akcentu. Penktadienio popietę miesto centre, Vytauto Didžiojo g. 5, naujai iškilusiame pastate vyko jauki šventė – viešbučio vidiniame kiemelyje skambėjo gyva akordeono muzika. Akordeono virtuozui Audriui Daučianskui grojant, simbolinę „Editos svečių namų“ atidarymo juostelę kirpo jo šeimininkė Edita Kasparaitienė kartu su rajono meru Skirmantu Mockevičiumi, pasveikinusiu Editą su nauja verslo pradžia, padėkojusiu už dovaną Jurbarkui ir pasidžiaugusiu, kad pagaliau nereikės nepatogiai jaustis prieš užsienio svečius, teisinantis, kad Jurbarke nėra, kur įkurdinti didesnės svečių delegacijos.

Šeimininkė, priimdama sveikinimus, kuklinosi, kad jos čia mažiausiai prisidėta, visus pralinksmindama žodžiais, kad ji tik sąskaitas apmokėdavusi. Kiti projektavo, statė, dažė, įrenginėjo... Pajuokavo, jei visiems prie šio įvykio prisidėjusiems reikėtų padėkoti, visų į naujuosius svečių namus nesutalpintų. Šiuose vienu metu gali įsikurti apie 40 asmenų, o reikalui esant ir dar daugiau. Pasak Editos, šiais laikais sulankstomosios lovelės tokios geros, kad prireikus galės įkurdinti ir daugiau svečių. Skandinaviško tipo viešbutyje yra 14 kambarių, kurių vienas pritaikytas neįgaliesiems. Pirmame „Editos svečių namų“ aukšte įrengti trys dviviečiai kambariai, viršuje – 8 dviviečiai ir didelis liukso kambarys, kuriame gali patogiai įsikurti ir visa 4–5 asmenų šeima. Dar kambarių įrengta atskirame pastate, kuriame iki tol buvęs garažas. Tai dar ne visos naujos viešbučio erdvės. Iš gatvės pusės atskiras įėjimas į 110 kv. m įrengtą salę, kurioje galės vykti konferencijos ar net sporto užsiėmimai – yra virtuvėlė, dušinė, persirengimo kambarys. Yra ir vidinis kiemelis, kuriam konkrečios paskirties šeimininkė kol kas nenumačiusi. Užtat svečiai, pagirdami puikią erdvę, pažėrė įvairiausių siūlymų, ką šioje vietoje jiems būtų smagu veikti – ir desertus bei ledus ragauti, ir kamerinių koncertų klausytis.

Į naujojo viešbučio atidarymą susirinko ir verslininkės artimieji, ir draugai, pasidžiaugdami veiklia, drąsia moterimi, padovanojusia miestui puikią dovaną. E. Kasparaitienę su verslo pradžia sveikino ir Jurbarko TVIC atstovai, pasidžiaugę, kad šis objektas praturtins Jurbarko miestą ir prisidės prie turizmo skatinimo.

Viešbučio šeimininkę pasveikino ir sūnus bei mama, pasidžiaugusi drąsia, kūrybinga, stebuklus kuriančia dukra, kuri taip puikiai moka tvarkytis. „Viskas iš mamos“, – į pagyrimus sureagavo Edita. Paaiškėjo, kad E. Kasparaitienė viešbutį pastatė ir įrengė nesinaudodama jokia parama. Investavo lėšas, pačios uždirbtas prekyboje. Kaip žinia, Edita Jurbarko mieste turi ir parduotuvę.

Su dovanomis ir sveikinimais atvyko ir ypatingo pomėgio bendramintės – Edita priklauso klubui, kurio narius vienija aistra kolekcionuoti varles – įvairias skulptūrėles ir pan. Šiam klubui priklauso 23 nariai, tarp kurių ir naujojo Jurbarko viešbučio šeimininkė. Editos išgirta naujojo viešbučio interjero dizainerė Asta Stankutė-Gresienė šeimininkei padovanojo simbolinį raktą su įkomponuotais žalčiais, simbolizuojančiais namų jaukumą ir šilumą. „Tai signalizacijos jau nereikės įrenginėti“, – juokavo Edita, kuriai Asta tuo pačiu dėkojo už suteiktą laisvę kurti, Editą vadindama geriausia kliente.

Nors naujame viešbutyje kaip ir viskas paruošta, svečių kol kas dar nepriims – dar likę nedidelių formalumų, kuriuos reikia sutvarkyti. Pasak Editos, rodos, jau pabaigtuvės, bet vis nenumatytų darbų atsiranda – reikėjo sutvarkyti kieme rastą šulinį. „Editos svečių namai“ planuoja duris atverti ir pirmuosius svečius priimti jau šią vasarą. Vieno kambario kaina be pusryčių planuojama 30–40 Eurų.

Viešbutis veiks visiškai naujame pastate. Toje vietoje stovėjusį senąjį miesto pastatą, kiauromis sienomis, sugriuvusį ir jau pavojingą aplinkiniams tapusį, nugriovė. Pirmame jo aukšte veikęs telegrafas, o antrame aukšte buvo gyvenamieji kambariukai darbininkams gyventi, o vienas kabinetas, greičiausiai, įrengtas direktoriui. Tuose kambariukuose ji radusi senas geležines spyruoklines lovas, ant sienų užklijuotas moterų nuotraukas, išplėštų iš žurnalų puslapių. Jei pirmajam pastato aukšte virė gyvenimas, veikė įvairios parduotuvės, alaus baras, tai antrojo aukšto patalpos buvo nenaudojamos.

Nuo šiol šioje vietoje virs gyvenimas. Atidarymo dieną Edita labiausiai džiaugėsi, kad viešbutį pastatyti ir įrengti pavyko neskubant neforsuojant – statybos ir įrengimas užtruko 4–5 metus. Moteris linksmai dėkojo net pandemijai, kad dėl šios galėjo neskubėti ir viską tinkamai, kokybiškai atlikti. Dar pasidžiaugė ypatinga vieta – nors ir miesto centras, bet vakare, parduotuvėms užsidarius, čia tokia tyla, ramybė ir palaima, įsitikinusi, kad naujojo viešbučio svečiams tai tikrai patiks.