Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Mūsų valstybė savo gimtadienį švenčia ne vieną kartą: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minime Vasario 16-ąją, Nepriklausomybės atkūrimą – Kovo 11-ąją, o Liepos 6-ąją – Valstybės dieną.

Pasirodo, tarpukariu Lietuvoje taip pat buvo švenčiamos dvi Valstybės šventės.

Vasario 16-oji ir Gegužės 15-oji

Valstybės šventės: Vasario 16-oji – Nepriklausomos valstybės atkūrimo diena ir Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo sušaukimo ir demokratinės Respublikos paskelbimo diena tarpukario metais savotiškai konkuravo. 1919–1924 m. laikotarpiu pagrindinė, svarbiausia valstybės nacionalinė šventė buvo Vasario 16-oji. Tačiau po Steigiamojo Seimo sušaukimo ir demokratinės Respublikos paskelbimo 1920 m. gegužės 15 d., tuometinis šalies valdantysis elitas – daugiausia krikščionys demokratai, socialistai-liaudininkai ir socialdemokratai – palaipsniui pradėjo traktuoti, jog lietuvių tautai istoriškai yra ne tiek svarbus pats nacionalinio valstybingumo atkūrimo faktas, kiek to atkurto valstybingumo konkretus turinys, t. y. jo politinė forma – demokratinė Respublika.

Kairiųjų ir liberalių centristinių pažiūrų politikai buvo įsitikinę, kad lietuvių tautos istorinį išlikimą bei progresą gali garantuoti ne bet koks valstybingumas, o tik demokratinė respublikinė jo forma. Todėl jau nuo 1925-ųjų Lietuvoje Vasario 16-oji liko kažkiek pastumta į antrąjį planą, o kaip svarbiausia nacionalinė šventė pradėta švęsti Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo sušaukimo ir demokratinės Respublikos paskelbimo diena. Vasario 16-osios, kaip svarbiausios nacionalinės šventės, atsisakyta todėl, kad Vasario 16-osios Deklaracijoje iš esmės nebuvo dar galutinai nustatyta būsimos valstybės forma bei santykiai su kaimynais. Iki pat Steigiamojo Seimo sušaukimo ir demokratinės Respublikos paskelbimo momento, formaliai juridiškai žiūrint, Lietuva dar nebuvo tikrai demokratinė respublika.

Tačiau, kaip žinia, 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje dešiniųjų iniciatyva ir rankomis buvo įvykdytas karinis-politinis perversmas. Jo esmė ta, kad vos per kelis mėnesius valstybė atsisakė parlamentinės demokratijos ir pasuko autoritarinės diktatūros keliu. Nuo 1927 m. balandžio 12 d. ligi pat 1940-ųjų vasaros demokratiniai rinkimai į parlamentą nebevyko. Taip pasisukus vidaus politikai tapo politiškai labai nebepatogu oficialiai minėti ir švęsti Gegužės 15-ąją, kaip Steigiamojo Seimo sušaukimo ir demokratinės Respublikos paskelbimo dieną. Todėl nuo 1929-ųjų nuspręsta, jog Vasario 16-oji – nacionalinio valstybingumo atkūrimo diena – tautai ir valstybei turi būti svarbesnė šventė, nei Gegužės 15-oji.

Taip tarpukario metais (1918–1940) palaipsniui ir susiformavo Vasario 16-osios šventės tradicija. Tiesa, visaliaudine švente Vasario 16-oji tarpukario metais vis dėlto dar netapo. Populiaresnė visuomenėje išliko Gegužės 15-oji, kada ir orai Lietuvoje palankesni viešoms liaudies šventėms. Tuomet žmonės pasilinksmindavo, kaip sakoma, „iš širdies“.

1928 m. gegužės 15-oji Jurbarke

Kaip tik 1928 metų gegužės 15 dieną Jurbarke švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 10-metį, pašventinti pamatiniai akmenys tai progai skirtam paminklui.

Įspūdingą Gegužės 15-osios šventę laikraštyje „Lietuvos aidas“ (1928 m. gegužės 23 d. Nr. 90) aprašė tuometinis Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Pranas Bikinas (kalba netaisyta).

Jau išvakarėse gegužės penkioliktos dienos juntama: nepaprastas judesis, rengimasis, širdinga nuotaika. Suaidėjus šventyklų varpams visi meta darbus ir skuba į maldos namus pasimelsti už Tų mirusiųjų vėles, kurie paguldė savo galvas dedant Lietuvos Nepriklausomybės pamatus. Iš ryto gi kartu su saulute pradeda kilti ir plevėsuoti ant visų rūmų ir namukų tautinės vėliavos. Artėjant aštuntai valandai visi skuba prie būsimos miesto valdybos būstinės, kur iškilmingai grojant orkestrui, saliutuojant šauliams ir nemažam būriui įvairių atstovų ir šiaip žmonių, iškeliama didelė tautos vėliava, aukščiausioje miesto daly. Iškėlus vėliavą sakoma prakalba ir įteikiama nusipelnusiems medaliai. Nors dar nėra 10-tos ryto, bet žmonių būriai lyg per kokius didžius atlaidus tik slenka, renkasi. Baigiant dešimtai renkasi į maldos namus įvairios mokyklos ir organizacijos.

Bažnyčion su savo gražiomis vėliavomis užima savo vietas: „Saulės“ gimnazija, pradžios mokyklos, Jurbarko pavasarininkai su vyčiais, šaulių būrys, namų savininkų draugija ir savanorių gražus būrelis. O šiaip žmonių vos tik telpa, nors ir erdvioje Jurbarko bažnyčioje. Laike šv. Mišių kaip ir išvakarės pamaldose gieda „Pavasario“ choras vedamas p. J. Pociaus. Laike pamaldų matyt daugybė net kitos tikybos žmonių, mat atvyko pasiklausyti įdomaus ir visiems mylimo choro. O choras tikrai artistiškai yra atlikęs: „Libra“. Viso 4 mišr. bals. „Malda žuvusiems už Tėvynę“ – Vanagaičio. „Pater Noster“ – Čaikovskio. „Tegurl“ Handelio, Mišios viso 4 mišr. bals. „Ofertorium angelus Domini” – Miterreto ir bažnytinę už Tėvynę himną, lydint dūdų orkestrui. Klausytojai nevienas pamanė, kad nebūtų gėdos pasirodyti ir didelėje bažnyčioje net kokio vakarų Europos didmiesčio.

Po pamaldų išsitiesia ilgiausia iškilmingos eisenos eilė. Ji stabtelėja kiek prie miesto valdybos, kur išnešamas Vytis ir toliau traukia prie iškeltos vėliavos. Čia skaitoma manifestas, sakoma prakalba ir giedamas himnas. Iš tos vietos judinasi į „Nepriklausomybės Sodą“, kur įvyko įdomus šventinimas paminklui pamatų. Jam dedant pamatus sumesta daugiau 500 litų, čia pat. Pašventinus pamatus kun. kleb. J. Bikinui, po kelių prakalbų, griausmingas valio, skirstės kas sau į būstines.

Eisenoje visus sudomino gražus būrelis savanorių ir didžiulė eilė pavasarininkų. Mat pavasarininkai su savo gražiomis dainomis, mergaitės, ko ne visos, tautiniais rūbais traukė saviesp. Už tautinių rūbų įsirengimą verta tarti ačiū. Buvo net dvi poniutės tautiniais rūbais, su nuometais. Vėlų vakarą, lyg danguj žvaigždės sumirgėjo, sutviskėjo visas miestas.

Iliuminacijos gausumas ir jos įvairumas buvo dar negirdėtas kaip Jurbarkas, kad yra. Daugiausia, visus traukė p.p. Feinbergų elektros stoties sumanus apšvietimas ir sustiprinta jėga įrengtas gatvėje radio ruporas. Kur žmonės iki vėlaus vakaro klausės, kas girdėti Kaune. Gražus buvo parašas, elektra nušviestas ir prie pat Pašto įstaigos. Visi tomis sukaktuvėmis džiaugėsi ir gerai suprato, ką reiškia gyventi neturint priešo ant savo sprando. Buvo tokių ir sodžių, kur gana įdomiai, nor ir savotiškas iškilmes rengė. Kas gi buvo Jurbarke tai anot tos senutės: „Vaje tu mano, sviete, ko ir nebuvo. Ir didi daugybė pavasarinkų (pavasarininkų) ir didžių ponų ir kunigų ir vaikų kaip pupų. O jau svieto, svieto, kaip per šv. Roką. Pragyvenau 90 metų, o tokių štukų nemačiau ir jau daugiau man nebesulaukti, bet vaikai tai galės ir toliau džiaugtis, jeigu norės.“

Iš tikro galėsim džiaugtis, jei mokėsim vienybėje laikytis. O toji vienybė parodys ir išdykėliui lenkui, kad mums Vilniaus ilgėtis ilgai neteks, mes patys netrukus jį atsivaduosim.

Nepriklausomybės sodas

Perskaičius kun. Prano Bikino straipsnį „Lietuvos aide“, ne vienam gali kilti klausimas, kur Jurbarke buvo Nepriklausomybės sodas ir kas nutiko su tuo paminklu, kuriam skirti pamatai buvo pašventinti 1928 m. gegužės 15-ąją.

Tarpukario Jurbarko istorijos tyrinėtojai –  kraštotyrininkė Regina Kliukienė, Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė bei prof. Arnoldas Piročkinas (knygoje „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika. 1918–1940 metai) – vieningai spėja, kad tai galėjęs būti dabartinis Vytauto parkas. Apie šią vietą rašoma ir A. Giedraičio-Giedriaus knygoje „Mūsų Jurbarkas“: „Prie Klišių ir Bravaro gatvių kampo stovėjo skulpt. Vinco Grybo kūrinys – Vytauto Didžiojo biustas, už jo – naujas įvairių medžių parkas“.

Tiesa, Regina Kliukienė, sukaupusi senųjų jurbarkiečių prisiminimus, teigė, kad Nepriklausomybės paminklą ketinta statyti ir prie Bišpilio. Kad buvo rengiamasi statyti du Nepriklausomybės paminklus, patvirtina ir to laikotarpio spaudos lediniai: „1928 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko šaulių būrys šventė savo 10 metų sukaktį. Prie Bišpilio piliakalnio ta proga kun. P. Bikinas pašventino statomam paminklui pamatus. Paskui vyko gegužinė.“ („Rytas“, 1928-08-22, Nr. 188). O 1929 m. spalio 10 d. „Lietuvos aido“ Nr. 231 straipsnyje „Komitetas kun. Vytauto mirties sukaktuvėms pagerbti“ jau aiškiai rašoma, kad „Jurbarke tetinama statyti du paminklus: vieną Nepriklausomybės sode, o antrą – Bišpilyje“.

Tai, kartu su kraštotyrininkės Almos Puidokaitės išsaugotomis nuotraukomis, kuriose matoma pamatų šventinimo ceremonija, neabejotinai lokalizuoja Nepriklausomybės sodo vietą Vytauto parke.

Nepriklausomybės paminklui pasirinktas Vytautas Didysis

Toje pačioje 1929 m. spalio 10 d. „Lietuvos aido“ žinutėje pranešama, kad spalio 3 dieną vykusiame „Jurbarkiečių susirinkime, skirtame Vytauto Didžiojo sukaktuvėms aptarti, išrinkta 5 asmenų komisija“. Nurodyti trys nariai: klebonas kun. J. Bikinas, gimnazijos direktorius Pr. Simulionis, valsčiaus valdybos sekretorius J. Stankūnas. Matyt, kaip tik ši komisija ir kreipėsi į garsų skulptorių Vincą Grybą, prašydama šį paminklą sukurti.

Apie tai menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė knygoje „Vincas Grybas. Gyvenimo ir kūrybos drama“ rašo: „Gavęs tokį pasiūlymą sukurti Nepriklausomybės paminklą Jurbarke, Grybas sumanė įkūnyti šią idėją simboliškai, įamžindamas Vytauto atminimą. Lėšų buvo nedaug, todėl reikėjo tenkintis biusto forma. Vytauto portretą jis kūrė atsidėjęs, nes ieškojo tautos karžygio idealo“.

Įdomus, nors ir nepatvirtintas, faktas, kad paminklo veidas sukurtas pagal dviejų žinomų Jurbarko muzikų bruožus: viršutinė dalis – muziko, chorvedžio ir pedagogo Benedikto Vasiliausko, apatinė (lūpos ir smakras) – smuikininko Vaclovo Šuikos.

Paminklas buvo atidengtas 1930 m. rudenį. Laikraštyje „Rytas“ (1930-11-05, Nr. 253) aprašytas Jurbarke pastatytas V. Grybo paminklas Vytautui Didžiajam, paminėtas ir skulptoriaus pagalbininkas Pranciškus Mikutaitis. Deja, paminklo atidengimo iškilmės neaprašytos.

Nors parką prie paminklo dabar įprasta vadinti Vytauto vardu, tačiau, pasak Jurbarko rajono savivaldybės vyriausiosios architektės Gražinos Gadliauskienės, oficialiai toks pavadinimas nėra suteiktas.

Video: Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mokiniai su mokytojais prie mokyklos. Veliuona, 1920–1940

Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos  0

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną  0

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)  1

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas  4

Mūsų partneriai