Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Manoma, kad žydai Eržvilke įsikūrė XIX amžiaus pradžioje. Jie pirmiausia užsėmė smulkia prekyba. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse mieste gyveno apie 100 žydų šeimų, tačiau Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu žydų skaičius Eržvilke palaipsniui mažėjo ir iki Antrojo pasaulinio karo mieste gyveno apie 40 žydų šeimų. Daugelis miesto žydų emigravo į užsienį. Pagal Lietuvos vyriausybės paskelbtą žydų autonomijos deklaraciją Eržvilke buvo išrinktas valdybos komitetas iš 7 narių: 4 iš bendrųjų Sionistų ir 3 nepartiniai. Komitetas keletą metų veikė daugumoje miesto žydų gyvenimo sričių. 1921 m. rinkimuose į apygardos komitetą buvo išrinkti 22 nariai ir 2 iš jų žydai.

Pagal 1931 m. Lietuvos vyriausybės surašymo duomenis, mieste buvo 5 parduotuvės, 4 iš jų priklausė žydams: viena užeiga ir 3 bendrųjų prekių.

Dauguma miestelio žydų užsiėmė smulkiąja prekyba, o kai kurie iš jų – darbu. Beveik visi turėjo sklypelį žemės, arklių, galvijų, o kaime tvarkėsi kaip lietuvių kaimynai, su kuriais paprastai buvo palaikomi geri santykiai. Žydai virė smalą, dengė stogus, išdirbdavo kailius, mūrijo. Miestelyje veikė mokykla, sinagoga, ritualinė pirtis, lentpjūvė, taip pat turėjo savas kapines. Iš 10 miestelio parduotuvių aštuonios priklausė žydams. 1937 m. Eržvilke buvo šeši žydai amatininkai: stiklius, dailidė, siuvėjas, kirpėjas, mėsininkas ir laikrodininkas. 1939 m. miestelyje buvo 23 telefonai, keturi iš jų priklausė žydams.

Miesto žydų vaikai mokėsi hebrajų mokykloje. Mieste taip pat buvo biblioteka su knygomis hebrajų ir jidiš kalbomis. Leidinys ,,Kauno gubernija“ nurodo, kad 1865 metais buvo įsteigta pradinė mokykla Eržvilke. Rusiškoji mokykla buvo vadinama liaudies mokykla, turėjo 3 skyrius. Mokykla veikė smuklininko Š.Mazinterio namuose. Mokslas truko trejus metus. Mokslo metai prasidėdavo lapkričio mėnesį ir tęsdavosi iki gegužės. Dėstomoji kalba – rusų.

Papildysime.