Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ar žinote, kad geriausias būdas atsikvėpti nuo rutinos, pasidžiaugti naujais potyriais – leistis į žygį, savo noru bent trumpam išsiveržti iš kasdienybės ir praleisti pusdienį kitoje erdvėje. Šių eilučių autorė taip ir padarė – eilinę rudens dieną patraukė paklajoti po Veliuoną ir jos apylinkes, kurios, tiesa, visai neblogai pažįstamos, bet nuo to tik dar įdomiau.

Į Veliuonos piliakalnius kopta ir žiemą, ir vasarą, miestelio gatvėmis vaikščiota dar šį pavasarį. Vis dėlto rudeniška Veliuona kitokia, verta dailininko teptuko: piliakalnius apkritę auksiniai lapai – tarsi nubėgę dažai, o belapiai medžiai stovi susigėdę savo nuogumo. Gero ūpo negadina netgi nupilkęs ir drumzlinas, kaip ir Nemuno vanduo, dangus...

Nesvarbu, vienam ar su kompanija, leistis į tokį žygį paprasta – ruoštis daug nereikia: įsimeti į kuprinę termosą su čiobrelių arbata, sveikuoliškų batonėlių, dešrelių ir žygiuoji tol, kol išalksti, arba prieini gražią vietą. Beje, šiuo požiūriu Veliuonoje būtų galima lengvai persivalgyti, mat gražių vietų čia tiek, kiek prikritusių rudenį lapų.

 

Mini rojus panemunėje

Mūsų kelionės trasa tesudarė apie 8 kilometrus, bet ja žingsniavome pusdienį – tiek daug įdomių objektų pakeliui.  Automobilį palikome miestelio centre ir patraukėme puikiąja Vytauto gatve, kuri driekiasi lygiagrečiai Nemunui – iš aukšto žvelgėme į pilką upės juostą. Į mūsų maršrutą pateko miestelio senosios kapinės, senasis kelias, sukome link Pilaičių, tuomet panemune traukėme link didingųjų piliakalnių, netikėtai atrasdami palei judrią gatvę besivyniojantį pėsčiųjų taką. Finišavome užkopdami į visus piliakalnius bei užsukdami į dvarą. Pasisveikinome ir su senąja Veliuonos bažnyčia – kaip gi be jos.

Lėtai žingsniuodami nesutikome nė vieno turisto, kurių vasaromis čia tikrai netrūksta. Vietinių gyventojų gatvėse ar kiemuose taip pat nedaug pastebėjome, tačiau nebuvo jokių minčių apie tuštėjantį miestelį – gyvybės ženklų apstu. Vytauto gatvėje iškilę modernūs pastatai, atnaujinamos senos sodybos... Tiesa, yra ir apleistų namų, bet supranti, kad tai laikina, nes tikrai atsiras naujas šeimininkas, vertinantis panemunių miestelio jaukumą ir ramybę, nuostabias iš čia atsiveriančias erdves.

Visa Vytauto gatvė yra tarsi viena didelė apžvalgos aikštelė – tam gali pasitarnauti bet kuris neužstatytas sklypas ar pievelė. Šia gatve nepavyksta greitai žingsniuoti, mat tenka daug fotografuoti, filmuoti. Kaip gi kitaip, jei aplink tiek visko įdomaus: autentiškos sodybos, įvairios puošybos detalės, įspūdingos tarsi ore pakibusios lauko terasos su vaizdu į Nemuną.

Dairaisi ir darosi gera, kad vietiniai (ir ne tik), susikūrę čia savotišką mini rojų, taip moka džiaugtis šia vieta. Tikriausiai taip pat, kaip ir pačiu gyvenimu,.

Štai kažkas pasistatė Nemuno pakrantėje grilį, stalą ir netgi oda aptrauktą suolą. Akivaizdžiai koks nors vietinis žvejys mėgėjas ar gal į Veliuoną tik vasaromis grįžtantis atostogautojas iš užsienio (tokių gyventojų Veliuonoje taip pat yra), panoręs pabūti akis į akį su gamta, pereina per kelią ir atsiduria pats vienas akistatoje su didžiuoju Nemunu.

 

Istorijos atodangos

Ryškių įspūdžių, jau tapusių prisiminimais, Veliuona nepašykštėjo ir mums. Nuo aukšto kalno pravažiuojančius laimina Kristus (o gal pasiruošęs skrydžiui vietinis gyventojas), kiekvienam arčiau priėjusiam primenantis 10 Dievo įsakymų. Įmetę kelias euro monetas apžvelgiame pro šiais metais seniūnijos įrengtus žiūronus priešais stūksančias Pilaites, ant kurių prieš daugiau nei 700 metų stovėjo vokiečių kryžiuočių ordino pilis, Nemuno pakrantes. Upė nėra vieniša – pastebime žvejų. Kapinėse iš tolo švyti balta kaip gulbė restauruota koplytėlė, nuo kurios į Nemuną atsiveria dar vienas įspūdingas vaizdas.

Oras puikus – nelyja, sausa, iš už debesėlio išlenda saulė. Pilaitės tarsi iš atviruko. Dabar čia tyla ir ramybė – kitaip nei tada, kai lietuviams teko kautis su galingiausia Europos jėga. Linksmai pagalvojame, kad šią vietą turėtų ypač mėgti vokiečių turistai, kad čia turėtų plevėsuoti ir kryžiuočių ordino vėliava, o įkėlus koją į šią teritoriją, galėtų pasigirsti mūšio, susikertančių kalavijų garsai.

Beje, Vokietijos vėliavą Veliuonoje pamatėme, bet kitoje vietoje –  vienoje sodyboje, plevėsuoja ne tik Vytis, bet ir kuklesnė, netradicinės formos Vokietijos vėliava. Pasirodo, šiame miestelyje įsikūręs tikras vokietis, suradęs čia savo meilę. Tokios istorijos džiugina – juk svarbu ne tik vieta, bet ir žmonės, būtent jie kuria miestelio aurą.

 

Aplankykite Veliuoną sutemus

Vis dėlto vieni tą pusdienį nebuvome – Veliuonos kapinėse sutikome plušančių žmonių, mūsų keliai kelis kartus persipynė su Veliuonos seniūnijos darbuotojų, ruošiančių žiemos sezonui įvairius objektus, tarp jų ir Nemuno prieplauką. Čia jie išmontuoja stalus ir suolus, prie kurių dar spėjome paskutinį kartą šiais metais pasėdėti ir išgerti arbatos.

Seniūnijos darbuotojai pasiūlė atvažiuoti į Veliuoną sutemus: ant Gedimino kalno įrengti šviestuvai, tad gražiai atrodo apšviesti laiptai ir pats piliakalnis. Dar viena proga aplankyti Veliuoną  – ja galite pasinaudoti ir jūs.

O mes į šį miestelį būtinai sugrįšime, juk čia tiek daug įdomių pašnekovų, kurių gyvenimo istorijas norime išgirsti ir jums papasakoti.

Video: Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mokiniai su mokytojais prie mokyklos. Veliuona, 1920–1940

Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos  0

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)

Lidijos šventovė, arba meile tėviškei paženklinta Antšvenčių kaimo sodyba (video)  1

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas

Jurbarko autobusų stotis: įvardijo, kas gali stabdyti statybas  4

Mūsų partneriai