Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Šiais metais Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, o kartu su ja – ir visi jurbarkiečiai, švenčia nedidelę, bet apvalią, sukaktį – 2013 m. vasario 25-ąją lankytojams duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas, neretai tikrai pelnytai pavadinamas gražiausiu mūsų miesto statiniu.

Kaip tada rašė „Mūsų laikas“, naujas bibliotekos pastatas padvigubino skaitytojų gretas; jau pačią pirmąją dieną jame apsilankė 83 skaitytojai.

Džiaugdamiesi šia sukaktimi, prisiminkime, kaip biblioteka gyveno prieš tai, kaip vyko naujojo pastato statybos ir sužinokime, kaip ši įstaiga gyvena šiandien.

Truputis istorijos

„Jurbarko miesto ir valsčiaus kronikoje. 1918–1940“ rašoma, kad prieš 86-erius metus, 1937 m. vasario 1 d. Jurbarke atidaryta valstybinė biblioteka. Vedėju paskirtas Viktoras Kamantauskas. Nuo 1944 m. biblioteka pradėjo gauti privalomąjį naujos literatūros egzempliorių, o tai reiškė, kad knygų joje ėmė daugėti. Tiesa, patalpų iš sovietų valdžios ji negavo – jai buvo išnuomotas privatus butas, du kambariai, viename – skaitykla, kitame – knygų fondas. 1947 m. bibliotekai suteiktas Jurbarko apskrities viešosios bibliotekos statusas. Kur biblioteka buvo įsikūrusi iki 1960-ųjų, neaišku, o apie 1960 m. jai paskirtos patalpos Kauno gatvėje virš tuometinės mėsinės. 1977 m. ji perkelta į Valančiaus gatvę prie Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios, kur jai buvo atiduotas visas buvusios klebonijos pastatas. Deja, sąlyginai patogiai bibliotekininkai gyveno ne taip jau ilgai – atkūrus nepriklausomybę, pastatas buvo grąžintas bažnyčiai, o biblioteka trumpam persikėlė į buvusio partijos komiteto (dabar Jurbarko rajono policijos komisariatas) patalpas, dar vėliau – į Jurbarko kultūros rūmų I-ąjį aukštą, kur glaudėsi beveik 10 metų. Čia kalbama apie pagrindinius bibliotekos skyrius, o, pavyzdžiui, vaikų literatūros skyrius klajojo po visai kitas miesto vietas – iš pradžių buvo įsikūręs „Dragūnų klube“ – pastate Vydūno gatvėje prie gimnazijos, vėliau persikraustė į patalpas bendrabutyje Kauno gatvės 36 name.

Jurbarko bibliotekai iki 1990 m. vadovavo Aldona Urbanavičienė, o nuo 1990 iki 2017 m. – Nijolė Masiulienė.

Bibliotekos pastato projektavimas

Nenuostabu, kad Jurbarko bibliotekininkai, kraustomi iš vieno pastato į kitą, atskirais padaliniais išsimėtę po įvairias miesto vietas, visada troško turėti tikrus ir pastovius savo namus.

Tokia galimybė atsirado, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Bibliotekų renovavimo ir modernizavimo programą 2003–2013 metams buvo parengtas ir pateiktas Valstybės investicijų programai (VIP) pastato Vilniaus g. 4, Jurbarke renovavimo (rekonstravimo) investicijų projektas.

Ilgametė bibliotekos direktorė, ant kurios pečių ir gulė rūpesčių dėl naujo pastato statybos našta, Nijolė Masiulienė prisimena, kad pirmiausia bibliotekai buvo numatyta skirti buvusios „Nemunėlio“ pradinės mokyklos patalpas, netgi pradėtas rengti šių patalpų pritaikymo investicinis projektas. Tačiau netrukus šių patalpų prireikė kitoms rajono įstaigoms, o bibliotekai imta ieškoti kitų namų.

Dabar tikriausiai jau niekas nebeprisimins, kam pirmajam kilo mintis bibliotekai pritaikyti buvusio vaikų lopšelio-darželio „Klevelis“, kuriame vėliau veikė pradinė mokykla, po to – Jaunimo mokykla, pastatą, įsikūrusį jaukiame parkelyje netoli Imsrės, tačiau ši mintis, laimei, įsikūnijo.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-143 pritarė investicijų projekto „Pastato pritaikymas Jurbarko rajono savivaldybės viešajai bibliotekai Vilniaus g. 4, Jurbarke“ pateikimui Valstybės investicijų 2008–2011 metų programai. Tais pačiais metais iš Vyriausybės rezervo paskirti pirmieji 200 tūkstančių litų techniniam projektui rengti.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja-vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė prisimena, kad pradžioje buvo planuota bibliotekai tiesiog pritaikyti esamą pastatą, pastatytą pagal tipinį darželio projektą, kurį sudarė du statiniai, sujungti siauru, ilgu koridoriumi. Laimė, sako Gražina, kad projektavimo darbų konkursą laimėjo UAB „Panevėžio miestprojektas“, kuriame dirbo jaunas ir talentingas architektas Arnoldas Gabrėnas, kuris, apžiūrėjęs pastatą ir šalia jo esantį parką, pasakė, kad tokioje vaizdingoje vietoje būtų galima pastatyti ir tikrą, gražią biblioteką – nugriauti pastato dalį ir įrengti aukštą vestibiulį, pritaikyti neįgaliesiems, t. y. suprojektuoti puikios architektūros modernų pastatą, tokį, koks ir stovi dabar.

Gražina Gadliauskienė tikina, kad Jurbarkui labai pasisekė, jog projektą rengė toks entuziastingas jaunas žmogus, labai norėjęs padaryti jį kiek galima geresnį. Architektas A. Gabrėnas su žmona, taip pat architekte, suprojektavo ir pastato interjerą. Iš pirmo žvilgsnio jis galbūt neatrodo kuo nors ypatingas, sako Gražina, tačiau sukuria darnios visumos įspūdį, o tai ir yra tikrai gero interjero požymis.

Rengiant projektą labai gražiai suplanuoti ir šalimais esančio parko takai, aikštelė pastato vakarinėje dalyje, kur vyksta įvairūs renginiai, automobilių stovėjimo aikštelės, kurie taip darniai dera su gamta, jog dabar atrodo lyg visada ten ir būtų buvę, pastebi vyr. architektė.

Bibliotekos projektas buvo parengtas 2007 m.

Bibliotekos statyba

Iš pradžių bibliotekos statybai buvo numatyta skirti 2,5 mln. litų, tačiau parengus tokio įspūdingo ir didelio pastato projektą, skaičiuojamoji kaina išaugo iki 18 mln. Laimei, sako Gražina, Kultūros ministerija šios sumos neišsigando, o statybos darbų konkurso metu buvo pasiūlyta keletu milijonų litų mažesnė kaina.

Statybos rangos darbų konkursą laimėjo UAB koncernas „ALGA“ iš Marijampolės, o darbai prasidėjo 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Pagal sutartį jie turėjo būti pabaigti 2011 m. spalio 30 d., bet dėl ekonominio sunkmečio užsitęsė iki 2012 m. spalio mėn.

Iš valstybės investicijų programos buvo finansuota 80 proc. projekto sąmatos, iš savivaldybės biudžeto – 20 proc., iš viso – 11,4 mln. Lt. Džiugu, kad netgi ekonominio sunkmečio sąlygomis projektas baigtas sėkmingai, pagaminti baldai, nupirkta kita įranga.

2013 metų pradžioje biblioteka persikėlė į naująjį pastatą. Skaitytojams duris atvėrė vasario 25 d., kovo 18 d. atidarytos interneto skaityklos, o 2013 m. balandžio 30 d. įvyko iškilminga bibliotekos atidarymo šventė.

Bendras pastato plotas – 2052 kv. m. Jame įrengtos erdvios patalpos skaitytojams ir darbuotojams, sudarytos sąlygos teikti gyventojams kokybiškas ir modernias paslaugas.

Biblioteka šiandien

Apie tai, kaip biblioteka gyvena šiandien, pakalbinome dabartinę jos vadovę, dirbančią nuo 2018 m. kovo 1 d., Rasidą Kalinauskienę.

Biblioteka ypač laukia jaunųjų skaitytojų

Svarbiausia, sako Rasida, kad biblioteka žengtų koja kojon su besikeičiančia visuomene, todėl stengiamasi kaskart atrasti kažką naujo, inovatyvaus, kas atlieptų šiuolaikinio skaitytojo poreikius. Ne paslaptis, kad ypač vaikystėje yra tam tikri amžiaus tarpsniai, kada mielai lankomasi bibliotekoje, skaitomos knygos ir yra laikas, kada prie jauno žmogaus tampa sunku prieiti. Vis dėlto, bibliotekininkai rankų nenuleidžia: šiais metais kaip tik didesnis dėmesys skiriamas 5–8 klasių mokiniams, prie pastato pastatytas „Knygomatas“, organizuojamas žaidimas „Draugoteka“, įvairios edukacijos, kurių pagalba, tikimasi, šio amžiaus tarpsnio mokiniai labiau susidomės knygomis.

Žmonės čia gali jaukiai leisti laiką, bendrauti

Stengiamės, kad bibliotekos patalpos būtų šiltos ir jaukios, sako Rasida, todėl čia visada gausu parodų, vyksta kultūrinis gyvenimas, veikia kavinė, kurioje atėję žmonės gali paskaityti knygą, susitikti su draugais. Direktorė džiaugiasi, kad biblioteka yra ne tik informacinė, bet ir bendravimo erdvė.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir mieste pasirodžius pirmiesiems pabėgėliams biblioteka plačiai atvėrė jiems savo duris. Čia vyksta ukrainiečių bendruomenės susitikimai, lietuvių kalbos pamokos, vaikų stovyklos, įvairios veiklos, padedančios karo nukamuotiems žmonėms mūsų mieste pasijusti kaip namuose.

Norėtųsi, kad biblioteka būtų įdomi visiems

Bibliotekininkai stengiasi, kad kiekvienas skaitytojas rastų čia tai, ko jis ieško. Todėl visomis priemonėmis stengiamasi įsigyti skaitytojų pageidaujamų knygų, sudarinėjami sąrašai, keičiamasi knygomis su bibliotekos filialais, kitų miestų bibliotekomis.

Bibliotekos kolektyvas, pasak R. Kalinauskienės, stabilus ir susiformavęs. Žinoma, jis keičiasi, tačiau nežymiai, o atėję nauji žmonės atsineša naujų idėjų. Direktorė džiaugiasi Neformaliojo vaikų švietimo programomis, teikiamomis Vadžgirio, Smalininkų, Girdžių filialuose ir, žinoma, centrinėje bibliotekoje. Bibliotekos filialuose yra organizuojamos ir Duonos kepimo, Mėtų edukacijos, stengiamasi, kad biblioteka būtų įdomi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Žinoma, bibliotekoje svarbiausia yra knygos. Čia vyksta knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais. Ypač džiaugiamasi rašytojais kraštiečiais, sako Rasida, ir Jurbarko krašto šventės metu stengiamasi paminėti tais metais savo knygas išleidusius kūrėjus. Be galo džiugu, kai kad ir neprofesionalus rašytojas, išleidęs knygą, pats kreipiasi į biblioteką ir pasiūlo ją pristatyti. Ir neretai toks pristatymas surenka pilną salę, vadinasi, šios knygos yra reikalingos skaitytojams, sako direktorė.

Pasak R. Kalinauskienės, biblioteka labai stengiasi, kad tų knygų pristatymų būtų kuo daugiau, žinoma, lėšų niekada nebūna tiek, kiek norėtųsi, tačiau rašomi projektai, bendradarbiaujama bei kooperuojamasi su kitomis įstaigomis ne tik rajone, bet ir šalies mastu.

Koja kojon su laiku

Direktorė džiaugiasi, kad praėję metai buvo gausūs išvykų – buvo aplankyta Estija, Danija, Italija, kur buvo semiamasi patirties, naujų idėjų, o taip pat pasižiūrėta, kaip atrodo Jurbarko bibliotekos veikla kitų šalių kontekste. „Stengiamės žengti koja kojon su skubančiu gyvenimu ir prisitaikyti, daryti viską, kad būtume įdomūs, kad pas mus lankytųsi žmonės“, – sako R. Kalinauskienė.

Dešimtmetį paminės renginiais

Direktorė primena, kad 2022-aisiais biblioteka šventė savo veiklos 85-metį. Ši data buvo paminėta įvairiais renginiais, susitikimais, Jurbarke vyko šalies bibliotekininkų draugijos konferencija, į kurią susirinko bibliotekininkai iš visos Lietuvos ir kalbėjosi apie bibliotekų ateitį, inovatyvumą, naujas veiklas.

O pastato dešimtmetį planuojama paminėti pavasarį Bibliotekų savaitės renginiuose ir Jurbarko krašto šventės metu, rugpjūtį, kai tradiciškai visi, tiek miestelėnai, tiek svečiai, bus kviečiami susitikti bibliotekos parke. „Tokie renginiai dar labiau didina bibliotekos žinomumą, plačiau atveria duris ir kviečia į biblioteką“, – tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė.