Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose

Tęsiame įdomiąją Jurbarko krašto pastatų istoriją. Šį kartą kviečiame į tarsi muziejų po atviru dangumi, kultūros paveldo objektų koncentraciją. Toks yra Smalininkų miestas, kuriame, juokauja vietiniai, kaip pastatas, taip kultūros paveldas, saugomas valstybės, ir, žinoma, pasižymintis nepaprasta biografija. Štai kad ir istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, dešimtuoju numeriu pažymėtas didžiulis baltų plytų pastatas, stūksantis ant suformuotos viršutinės terasos netoli istorinės geležinkelio stoties. Šiuo metu namukas tarnauja evangelikų liuteronų parapijos diakonijai „Jurbarko Sandora“ kaip sandėliukas, tačiau šeimininkai jam yra numatę kitokią, kur kas prakilnesnę, paskirtį ir ateitį – norintys statinį remontuoti, prikelti ir atverti visuomenei: sutvarkyti, kad tiktų ir tarnautų miestelėnams, taptų bendruomenės susirinkimų ar viešų renginių erdve. Tokius planus puoselėja ir atvirai apie juos kalba evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys, kuris jau domisi finansavimo tokiems objektams tvarkyti galimybėmis. Kunigas dalyvaus „Fixus Mobilis“ projekto atrankoje – kreipsis pagalbos į įvairių specialistų komandą, kuri, nemokamai įvertinusi šio kultūros paveldo objekto būklę bei suteikusi šiam skubią būtinąją priežiūros pagalbą, pateiktų rekomendacijas, kaip šį pastatą tvarkyti.

Rinkosi norintys blaiviai gyventi

Tvarkyti kultūros paveldo objektus – brangu, tačiau šis „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos pastatas yra vertas investicijų. Juk daug verta vien tik kilni misija, kuriai atlikti šis statinys ir buvo sumūrytas. Pasirodo, šis namas Smalininkuose 1911 metais buvo pastatytas blaivybės idėjas propaguojančios „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai, t. y. čia rinkdavosi žmonės, norintys atsikratyti girtavimo priklausomybės, blaiviai keliauti per gyvenimą. Girtavimas, ko gero, buvo opi problema tokiame  mieste kaip Smalininkai, kuriame buvo ir geležinkelio stotis, ir uostas, tad klientų blaivybės draugijos namuose neturėjo stigti.

Štai kokią informaciją apie „Mėlynojo kryžiaus“ draugiją radome Mažosios Lietuvos enciklopedijoje: tai viena blaivybės draugijų, veikusių XIX a.–XX a. pradžioje. Draugijos tokiu pavadinimu veikė įvairiose Europos valstybėse, taip pat ir Paprūsėje, Didžiojoje Lietuvoje, tarp evangelikų liuteronų. Draugijos tikslas – kovoti su girtavimu. Jos nariai raštiškai įsipareigodavo negerti nė lašo svaigiųjų gėrimų, išskyrus vaistus ir Šv. Vakarienės vyną. Rytprūsiuose „Mėlynojo Kryžiaus“ draugija veikė įvairiose parapijose, rengė surinkimus, jos nariai vykdavo į kitas vietas, propagavo blaivybę. O 1904 m. spalį Pilkalnyje „… savo ypatiškus maldos namus pasibudavojo“. Na, o Smalininkuose, kaip jau buvo minėta, tokie namai pastatyti 1911 metais. Nežinia, kiek metų blaivybės propaguotojai šiuose namuose rinkosi, tačiau visą veiklą nubraukė sovietų okupaciją. Okupavus Lietuvą, šis statinys tarnavo kaip mokinių sporto salė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastatą susigrąžino evangelikų liuteronų bendruomenė – jis jai tarnavo kaip laikini maldos namai, čia ir rinkdavosi vietiniai evangelikai liuteronai melstis, iki kol persikraustė į kitą bažnyčią. Praeidami pro šalį, atkreipkite dėmesį į prie pagrindinių durų kyšančių metalinių „kibučių“ liekanas – prieš įeidami į šiuos maldos namus parapijiečiai turėdavo batus nusivalyti, kad maldos namų nei mintimis, nei nešvariais batais neterštų.

Aprašo paveldosaugininkai

Priminsime, kad šis statinys yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Štai koks įrašas apie jį yra kultūros paveldo departamento puslapyje: „Dvišlaitis stogas, dengtas olandiško tipo čerpėmis. Bokštelis medinis, keturkampis. Bokštelio stogas – daugiašlaitis, dengtas skarda. Ant bokštelio stogo metalinis kryžius. Gelsvų silikatinių plytų sienos, netinkuotos, dekoruotos puošybiniais elementais Segmentinės langų sąramos, užraktai, palanginės drėbto tinko dugnais, netaisyklingos formos nišos. Profiliuotų plytų dantyti karnizai, langų ir durų stačiakampė forma. Pietvakariniame fasado kampe įrašas vokiečių kalba „Gemeinshafts haus“ (išvertus reikštų bendruomenės namai), o pietiniame kampe išdekoruotas tulpės formos skydas su kryžiumi viduryje. Vakarinio fasado frontone skaičiai 1911 – statybos metai.“

 Jei norite iš arčiau apžiūrėti visas šias saugotinas detales, užsukite į Stoties gatvę Smalininkuose, kurioje dabar tyla ir ramybė, nors kiek daugiau kaip prieš šimtą metų viskas čia buvo ir atrodė kitaip.