Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

2023 m. lapkričio 20 d. duris vėl atvėrė atnaujintas Jurbarko kultūros centras. Šios dienos laukta ne vienerius metus. Ir nors vykstant remonto darbams kultūrinis gyvenimas Jurbarke nebuvo sustojęs, sugrįžimo namo laukė tiek kultūros centro darbuotojai, mėgėjų meno kolektyvų vadovai ir nariai, tiek žiūrovai.

Šventiniame vakare, į kurį pateko tikrai ne visi norintys jurbarkiečiai, dalyvavo savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška, savivaldybės tarybos nariai, vicemerai, savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, UAB „Projektas KARMA“ komercijos direktorius Stasys Bružas, savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai, svečiai iš kitų savivaldybių.

Pirmajame atnaujintoje didžiojoje salėje vykusiame koncerte pasirodė jauniausias kultūros centro kolektyvas – moterų choras „Saulė“, vadovaujamas Danutės Lapienės, o liaudiškų šokių kolektyvai „Nemunėlis“ (vad. Jolanta Telišauskienė) ir „Sūkurėlis“ (vad. Kristė Donauskienė) atliko jurbarkiškio choreografo Mato Stirbio sukurtą teatralizuotą šokio programą „Visos mano saulės“.

Ilgametis remontas

Jurbarko kultūros centro pastato kapitalinis remontas vyko keliais etapais. 2015–2019 m. buvo sutvarkytas vakarinis kultūros centro korpusas, kuriame vyksta mėgėjų meno kolektyvų repeticijos. Šios dalies remontui buvo skirta 1 303 000 Eur.

Sutvarkius šį korpusą eilė atėjo ir likusiai pastato daliai. Pirmiausia kultūros centro kieme buvo pradėti priešgaisrinio rezervuaro ir apsaugos įrengimo darbai, o 2020 m. prasidėjo paties Jurbarko kultūros centro kapitalinio remonto ir naujos statybos darbai.

2020 m. liepos 1 d. buvo pasirašyta 36 mėnesių trukmės, 2 800 000 Eur vertės rangos darbų sutartis su UAB „Projektas KARMA“. Vėliau dėl įvairių priežasčių (atsiradus papildomiems darbams ir dėl infliacijos) darbai brango ir pasiekė 3 330 000 Eur sumą.

Pasikeitė patalpų vaizdas

Darbai prasidėjo nuo didžiosios salės remonto. Čia buvo pakeista salės ir scenos grindų danga, išdažytos sienos, sumontuotos naujos žiūrovų kėdės, įrengti įvažiavimai neįgaliesiems, apsauginiai atitvarai, įsigyta salės vaizdo projekcinė sistema, scenos mechanizacijos įrenginiai ir užuolaidos, apšvietimo ir įgarsinimo aparatūra, akustikos įrengimai.

I-ojo aukšto fojė lankytojus pasitinka dailininko-odininko Eugenijaus Kazimiero Jovaišos kurta dekoracija „Pano“, puošianti kultūros centrą nuo pat jo veiklos pradžios – 1980 metų. Čia įrengta ir nauja rūbinė, kurią lengvai galima transformuoti į papildomą erdvę.

Buvo atnaujintos ir kitos kultūros centro erdvės: kabinetai, tualetai, persirengimo ir grimo kambariai. Atnaujinant antro aukšto fojė įrengta didelių parodų organizavimui reikalinga infrastruktūra, tačiau išsaugoti ir čia buvę keramikės Gražinos Stungurienės kurtos molinės sienos dekoracijos fragmentai.

Bendra kaina – per 5,5 mln. Eur

2020–2023 metais Jurbarko kultūros centro renovacijai buvo panaudoti 4 205 800 Eur, iš jų 2 384 000 Eur 2020–2021 metais skyrė Kultūros ministerija, o iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto 2021–2023 metais skirta 1 821 800 Eur.

Iš viso Jurbarko kultūros centro pastato kapitaliniam remontui ir naujai įrengtiems priešgaisriniams rezervuarams ir apsaugai 2015–2023 metais skirta daugiau kaip 5 508 800 Eur.

Kelionė į praeitį

Džiaugdamiesi atnaujinto kultūros centro atidarymu, nusprendėme bent trumpai prisiminti ir jums priminti šių rūmų statybos peripetijas ir jų pirmojo atidarymo šventės momentus, kuriais dar 2022 metų vasarą su „Mūsų laiko“ korespondente Lina Juškaitiene pasidalijo rūmų istorijos saugotojai – Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius Gintaras Zareckas ir ūkio dalies vedėja Skaidra Pažereckaitė.

Statybų istorija

Dabartinis kultūros centro pastatas buvo pradėtas statyti 1977 metų lapkričio mėnesį. Yra žinoma, kad Kultūros namų projektą paruošė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas (projekto autorius architektas R. Šileika, autorinė priežiūra – architektė D. Grėblikienė). Kultūros namus statė Kauno statybos tresto ir Jurbarko statybos valdybos statybininkai. Darbus buvo numatyta baigti 1979 m. liepos 1 dieną, bet nespėta, baigta pusmečiu vėliau. Pirmuosius darbus, pamatų montavimo, atliko Stepono Kemėžos vadovaujama penkių žmonių brigada: Stasė Majauskienė, Liucijus Špatkauskas, Jonas Butkus, Anelė Kemėžienė.

Užsitęsusios statybos

Išlikę įrašai su paaiškinimais, kodėl užsitęsė statybos. Vykdant statybos darbus, imti reikšti priekaištai projekto autoriams – Kauno miesto projektavimo institutui, „mat šie siūlė vestibiulio ir kitas patalpas tik ištinkuoti ir išbaltinti, kitaip sakant, pamiršo apdailos darbus“. Projektas buvo peržiūrėtas, padaryti reikiami pataisymai, išskirtos papildomos lėšos šiems darbams atlikti. Be to, rasta projektuotojų klaidų, apskaičiuojant sąmatinę vertę. „Bet tai, kas minėta – maža dalis bėdų. Apie tris ketvirtadalius kaltės, kad statinys nebus atiduotas laiku šeimininkams, turėtų prisiimti patys statybininkai“, – rašoma tų laikų dokumentuose. Konstatuojama, kad vietoj planuotos sąmatinės vertės 790 tūkst. rublių, prireikė net 980 tūkst.

Dirbo ne tik statybininkai

Prie naujojo pastato plušo ne tik statybininkai. Statyti naujuosius kultūros namus statybininkams padėjo įmonių, įstaigų ir organizacijų jaunimo brigados, rajono kultūros, švietimo darbuotojai. Be jurbarkiečių (vyr. darbų vykdytojas Jonas Jocaitis, statybos meistras R. Zokaitis), dirbo Šiaulių elektros montavimo darbų valdyba Nr. 6, kauniečiai – inžinerinių statybos darbų valdyba Nr. 12;  statybos montavimo darbų valdyba Nr. 6 (santechnikai); žemės darbų valdyba Nr. 14; kilnojama mechanizuota kolona Nr. 135 (telefono ir radijo ryšiai). Kultūros namų apdailos darbus vykdė Kauno spec. apdailos darbų valdybos Nr. 8 statybininkai, vadovaujami darbų vykdytojo Teodoro Baranovo. Dažytojų brigadai vadovavo Juozas Bartusevičius su 27 metų dažytojo darbo stažu. Dailidžių brigadai vadovavo kaunietis Vytas Zykus, kurio darbo stažas statybose buvo 17 metų, įvertintas garbės raštais, piniginėmis premijomis.

Padėjo ir kultūros darbuotojai 

Pastato statybas prižiūrėjo ne tik tuometiniai rajono vadovai, atvažiuodavo ir šalies kultūros funkcionieriai – rašoma, kad kultūros namų statybos reikalais į Jurbarką buvo atvykęs Ministrų tarybos plano komisijos pirmininkas A. Drobnys, kultūros ministro pavaduotojas J. Glemža. Naujo statinio kokybe rūpinosi SMT „Kauno statyba“ valdytojo pavaduotojas Miežys. 1979 m. spalio 31 d. valstybinė komisija, labai gerai įvertinusi, priėmė naujuosius Jurbarko kultūros namus. Kultūros namuose pradėjo šeimininkauti tikrieji šeimininkai – kultūros darbuotojai, kuriems, pasirodo, taip pat teko atlikti daug darbų: išvalyti patalpas, įrengti kabinetus, sustatyti baldus, sumontuoti technines priemones, pasiūti ir pakabinti užuolaidas bei drapiruotes ir kt. Prie tvarkymo darbų prisidėjo ir saviveiklininkai.

Atsisveikino su senuoju pastatu

1979 metų gruodžio 28 dieną įvyko naujųjų kultūros namų atidarymas. Būtent tą dieną įvyko pirmasis renginys didžiojoje salėje – šventinis kultūros namų koncertas su politikų kalbomis, garbės raštų įteikimais, sveikinimais. Scenoje pasirodė jungtinės vietinių saviveiklininkų pajėgos bei jau tada žinomas dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“.

„Ši diena buvo atmintina daugeliui jurbarkiečių, ypač saviveiklininkams, kurie tautiniais drabužiais apsirengę rinkosi į senuosius – dabar tokius liūdnus ir neišvaizdžius kultūros namus. Atsisveikinti“, – naujų kultūros rūmų atidarymo dieną primena išlikęs įrašas. Išlikusios ir nuotraukos, ir aprašymas, kaip buvo atsisveikinta su senaisiais kultūros namais, ir kaip vyko atidarymo šventė.

Tautiniais drabužiais pasipuošę saviveiklininkai pirmiausiai susirinko senuose kultūros namuose – sename mediniame pastate, stovėjusiame Dariaus ir Girėno bei P. Cvirkos gatvių kampe (dabar toje vietoje prekybos centras „IKI“). Į susirinkusius kreipėsi Jurbarko rajoninių kultūros namų direktorius A. Liaugaudas. Pasak jo, šis senas medinis pastatas daug reiškia jurbarkiečiams, ne vienai kartai jis primena šokių vakarus, gerus įspūdžius po ne taip dažnai Jurbarką lepinusių teatrų spektaklių ar savojo liaudies teatro premjeras. „Ir nors ne kartą skundėmės, jog darosi ankšta, jog jau dūsta čia besiplečianti rajono kultūra, meno saviveikla, dosniai mynėme šį slenkstį Atsisveikinant bei uždarant šias duris, norisi pasakyti: lik sveikas, senasis pastate. Tu dorai ir ištikimai tarnavai žmonėms“, – kalbėjo tuometinis direktorius. Paskutinį kartą pasisuko raktas senųjų kultūros namų duryse ir linksmo maršo kviečiama saviveiklininkų eisena patraukė Dariaus ir Girėno (tada – V. Kapsuko) gatve, kur „šiuolaikinėmis formomis puikavosi ištaigingas naujas rūmas“.

Šventė prie naujojo pastato

Prie naujojo pastato jau laukė gausus būrys jurbarkiečių. Tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos visus pasveikino „Kepurine“. Žodį tarė tuometinis rajono vadovas A. Zairys, priminęs, kad „tik vieneri metai skiria nuo džiaugsmingų akimirkų, kurias išgyvenome stovėdami ant didžiausio Lietuvoje tilto per Nemuną (atidarytas eismui 1978 m. lapkritį, – aut. past.). Dar neišblėso pasididžiavimo ir padėkos statybininkams jausmas ir įspūdžių margumynas. O štai ir vėl susirinkome į didumu anai prilygstančią šventę“, – kalbėjo A. Zairys, pabrėždamas, kad tai brangi, beveik milijoninės vertės naujametinė dovana Jurbarkui. „Nuo šiandien čia kas vakarą skambės daina, suksis linksmos šokėjų poros, nenutils širdį pavergiantis scenos aktorių žodis. Nenuobodžiaus jurbarkietis žiūrovas ir nepavydės savo kaimynams. Tikiu, kad dabar Jurbarko neaplenks nė vienas gastroliuojantis respublikos kolektyvas“, – sakė rajono vadovas, statinį vadindamas pirmuoju ryškiu miesto naujojo centro elementu. Atidarymo juostelę perkirpo tuometinis kultūros ministras J. Bielinis. „Pasklinda jurbarkiečiai vestibiuliais, koridoriais, grožisi skoningu interjeru, žiūrovų sale, kuri ir šįkart vos besutalpina visus, norinčius dalyvauti iškilmėse – toks didelis susidomėjimas“, – rašė tų laikų liudininkai.

Sveikinimai ir padėkos

Į didžiąją sceną sveikinimo žodį tarti lipo tų laikų šalies ir vietiniai funkcionieriai, kaimynai iš Raseinių, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Pr. Budrius ir vyr. baletmeisteris J. Lingys, kiti atsakingi darbuotojai, Kauno statybos tresto darbuotojai.

Statybininkų triūsą prie šio atsakingo objekto aptarė Jurbarko statybos valdybos viršininkas L. Vyšniauskas ir perdavė šių rūmų šeimininkams simbolinį raktą. Kultūros ministras J. Bielinis pasidžiaugęs, kad „pasiaukojančio statybininkų darbo dėka pradeda savo gyvavimą naujieji kultūros rūmai, kad juose galės koncertuoti profesionalūs respublikos kolektyvai“, įteikė Kultūros ministerijos kolegijos garbės raštus statybininkams ir kultūros aktyvistams: Jurbarko statybos valdybos betonuotojui L. Špatkauskui, brigadininkui S. Kemėža, A. Zairiui ir rajono kultūros skyriaus vedėjai L. Norkaitienei. Garbės raštai įteikti ir nemažam būriui statybininkų. Atidarymo proga sveikino ir atminimo dovanas teikė „Lietuvos“ ansamblio vyr. baletmeisteris J. Lingys, kaimynai iš Raseinių, linkėdami, kad „daina prie Nemuno būtų vis skambesnė, šokis smagesnis, sceninis žodis – įtaigesnis“.