Sugrąžino didybę: į Panemunės pilį investavo per 6 mln. Eur (VIDEO)

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Panemunės pilis vėl išgyvena klestėjimo laikus kaip ir Eperješų bei Gelgaudų laikais, nes pateko į geras rankas. Ji tapo pavyzdžiu, kaip turi būti tvarkomi kultūros paveldo objektai. Tokie ir panašūs pagiriamieji žodžiai restauruotai piliai bei jos šeimininkams – Vilniaus Dailės Akademijai (VDA) – rugsėjo 24 dieną Panemunės pilyje skambėjo bene iš visų svečių, kurie atvyko pasidžiaugti užbaigtais pilies pietinio korpuso darbais. Svečių, atvykusių į pietinio korpuso dalies atidarymo iškilmes, buvo gausybė: Vyriausybės patarėja Diana Varnaitė, atvykusi perduoti Premjerės Ingridos Šimonytės sveikinimus, Kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo nariai Ričardas Juška, Eugenijus Jovaiša, rajono meras Skirmantas Mockevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, žinomi architektai, restauratoriai, dailėtyrininkai... Šventėje sudalyvavo netgi paskutinių pilies šeimininkų palikuonė – Antano Gelgaudo brolio Jono Gelgaudo proproproanūkė britų baleto šokėja Maina Gielgud, kuri į susirinkusiuosius kreipėsi virtualiai, vaizdo įrašu. Ji didžiavosi savo protėviais, pasidžiaugusi ir atstatyta šeimos pilimi, ir tuo, kad ši priklauso glaudžiai su menu ir kultūra susijusiam šeimininkui.

 

 

Ambicinga akademinė bendruomenė

Vyriausybės atstovai džiaugėsi ambicinga akademine bendruomene, kuri nepabijojo ir ryžosi prižiūrėti bei tvarkyti šį objektą. „VDA yra pats teisingiausias šeimininkas. Jei pilis pastatyta gynybiniais tikslais, dabar turi tokį šeimininką, kuris pavers kultūros židiniu“, – sakė ministras, kurio žodžiais, Panemunės pilis yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis tokiais paveldo objektais. „Neišvengiamai bus nulemta sėkmei, jei darysite tai, ką iki šiol darėte“, – pilies šeimininkams linkėjo Seimo narys R. Juška, kurį pilis sugrąžino į vaikystę. Pasirodo, didelę jos dalį jis praleido čia pat, pas močiutę, gyvenusią netoli pilies, kurios bokštuose jis mediniais šautuvėliais žaidė. Akademijai už stuburą dėkojo ir Seimo narys E. Jovaiša, linksmai pajuokaudamas apie tuos laikus, kai jis „žaidė su kastuvėliu“, turėdamas omeny archeologinius kasinėjimus – prisidėjo prie pilies archeologinių tyrinėjimų istorijos.

Patys šeimininkai pasidžiaugė, kad apie 400 metų skaičiuojančią pilį beveik 40 metų prižiūri, restauruoja VDA ir tai daro sėkmingai. Pasak VDA rektorės Ievos Skauronės, iš ES struktūrinių fondų, valstybės paramos į pilies atstatymą, restauravimą investuota per 6 mln. Eur. Per 1 mln. 400 tūkst. Eur yra investavusi pati VDA. Atstatyti ir naujam gyvenimui prikelti vakarinis ir pietinis korpusai. Beliko paskutinis, rytinis, korpusas. Restauravimo darbai pilyje su pertraukomis vyksta gerą dešimtmetį. Skaičiuojama, kad pilyje jau atlikta 2/3 suplanuotų darbų.

 

Pagiriamieji žodžiai piliai

Tą penktadienį nuskambėjo daug pagiriamųjų žodžių ir piliai. Pasak VDA rektorės, pilis svarbi visiems Lietuvos gyventojams kaip kultūros paveldo objektas, VDA bendruomenei, nes yra mokslo ir tyrimų erdvė ir laukas – pilį restauravo VDA dėstytojai, studentai, čia vyksta tapybos plenerai, organizuojamos parodos. „Pilis išskirtinė tuo, kad joje įsikūrusi ambicinga akademinė bendruomenė“, – rašė savo sveikinime premjerė, primindama, kad čia yra erdvė, kurioje įgyvendinami ir jaunųjų menininkų sumanymai, studentai, restauruodami pilį gilina žinias.

Anot Kultūros ministro S. Kairio, šios pilies sėkmės istorija paneigia mitą, kad kultūra ir menas gimsta ten, kur vargas ir kančia. Visa, kas geriausia turi būti skirta būtent menui ir kultūrai. Pasak Jurbarko rajono mero, pilis yra kaip pasididžiavimo šalimi simbolis. „Toks objektas parodo, kad mes, lietuviai, turime ką parodyti“, – pasidžiaugęs, kad jau yra padaryta įžanga į pilies parko teritorijos tvarkymo darbus. „Tokie objektai kaip ši pilis ne skaido, o sutelkia, ramina ir pakylėja“, – sakė meras.

Šios pilies sienoms ir VDA dėkojo ir iškilmių renginio vedėjo vaidmenį atlikęs pilies meno vadovas, architektūros istorikas Marius Daraškevičius. Jis prisiminė 2007 metus, kuomet pilies kieme jam buvo įteiktas kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro diplomas. Tikina, nė nenumanęs, kad po 14 metų jis grįš į šį objektą ne kaip kultūros paveldo absolventas, bet kaip pilies meno vadovas.

Pagrindinio korpuso projekto autoriui UAB „Architektūra idėjos realizavimas“ vadovui Rimui Grigui Panemunės pilis padarė tokį įspūdį, kad kone nustelbė ir Valdovai rūmus, kuriuose jis prieš tai su komanda dirbo. „Jei Valdovų rūmuose buvo 20 proc. autento, o 80 proc. reikėjo atkurti, tai čia buvo atvirkščiai – 80 proc. autento. Tas autento kiekis po Valdovų rūmų mane užbūrė“, – šypsojosi jis, prieš tai iš VDA rektorės rankų atsiėmęs jam skirtą padėkos raštą. Pilies šeimininkai padėkos raštais pagerbė ir Panemunės pilies projekto koordinatorę, architektę Vidutę Povilauskaitę, statybų ir remonto darbus atlikusios „Virmalda“ įmonės atstovus, buvusį pilies valdytoją Antaną Šveiberį.

 

Pas ministrą – su pasu

Pilies restauravimo darbų priešistorę prisiminė VDA rektorės pavaduotojas ūkio reikalams Virgilijus Kireilis, taip pat sulaukęs tiek šeimininkų, tiek svečių padėkų. Pripažįsta, kad nežinojo, kaip pilį atstatyti, nuo ko pradėti. „Kai nežinai, klausk savo srities profesionalų“, – pasakojo jis, prisiminęs, kaip tos pagalbos sulaukė iš garbiausių architektūros profesorių. Dar išsaugojęs to susitikimo, įvykusio 1997 metais, protokolą. Sugalvojo darbus atlikti etapais. Pirmiausiai atstatyti vakarinį korpusą su bokštais, paskui pietinį, o galiausiai – rytinį. „Nuo tų metų kryptingai ta linkme einama. Dabar 75-78 proc. įvykdyta visko. Liko 22 proc., iš kurių parengta visa techninė dokumentacija. Kai tik gauname lėšas, traukinį paleidžiame. Ir pilį baigiame“, – šypsojosi V. Kireilis. Ieškant lėšų tinka įvairios priemonės ir argumentai. Rektoriaus pavaduotojas linksmai pasakojo, kaip jis eidamas pas ministrą nešasi pasą. „Nes paso viduriniame puslapyje – Panemunės pilis. Atverti pasą, ir valdžios vyrai sako: „Reikia? Bus! (skirta lėšų)“, – juokėsi V. Kireilis.

 

Video- naktinės ekskursijos po Panemunės pilį akimirkos.

 

 

Video: Naktinė ekskursija po Panemunės pilį

Video: Naktinė ekskursija į Panemunės pilį. Valgomasis

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kaimelio dvarui – meilė iš pirmo žvilgsnio (nuotraukos)

Kaimelio dvarui – meilė iš pirmo žvilgsnio (nuotraukos)  0

Mokiniai su mokytojais prie mokyklos. Veliuona, 1920–1940

Veliuonos mokykla – keturi su puse šimtmečio istorijos  0

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar

Jurbarko kultūros centras praeityje ir dabar  3

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną

Atsikvėpti nuo kasdienybės rutinos – į Veliuoną  0

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais

Juozapo Gudavičiaus gimtinės vieta pažymėta koplytstulpiu, o atminimas – koncertais  0

Jurbarko autobusų stotis XX a. septintajame dešimtmetyje.

Trumpa senosios Jurbarko autobusų stoties istorija  3

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke

Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke  0

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui  – bažnyčia

Bendruomenės dovana Skirsnemunės miestelio jubiliejui – bažnyčia  2

Jurbarkas pagaliau sulaukė naujos, modernios autobusų stoties, tapsiančios nesulyginamai išvaizdesne miesto „vizitine kortele“, negu pajuoką kėlusi senoji dispečerinė. Naujosios stoties projektą aukštai įvertino Lietuvos savivaldybių architektai, tačiau pati jos statyba neapsiėjo be trukdžių, o statybos kaina, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšomis, per pusantrų metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu.

Autobusų stotis. Graži ir beveik ketvirtadaliu brangesnė nei planuota  0

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė

Varlaukio geležinkelio stotis. Nuošali plieno upės salelė  0

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia

Veliuoną saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dvasia  0

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių

Kauno gatvėje fontanas atkūrė seniausią Jurbarko istoriją, siekiančią III amžių  0

Lietuvių kareiviai Vievyje 1920 m.

Jurbarkiečiai į 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai atsakė pirkdami ginklus  0

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)

Buvusioje Šilinės smuklėje - modernus Nemuno krašto muziejus (interviu apie pastato istoriją)  0

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke

Nepriklausomybės sodas ir Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke  0

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus

Bišpilio piliakalnis mena Kolainių pilies laikus  0

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų

Naujajam Jurbarko bibliotekos pastatui – 10 metų  0

Tam, kad naujojoje mokykloje būtų galima pradėti mokyti ir mokytis, turėjo daug padirbėti mokytojai ir vyresniųjų klasių mokiniai. Aplinkos tvarkymas vyko pertraukų, pamokų metu, net savaitgaliais.

Naujamiesčio progimnazija. Pusė amžiaus istorijos vėjuose  0

Štai kaip atrodo istoriniame Smalininkų centre, Stoties gatvėje, prieš daugiau nei 100 metų pastatytas namas, skirtas evangelikų liuteronų „Mėlynojo kryžiaus“ draugijos veiklai. Beje, ši draugija buvo Lietuvos katalikų blaivybės draugijos (M.  Valančiaus) atitikmuo.

Pastatytas kilniai misijai, arba buvę blaivybės draugijos namai Smalininkuose  0

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai

Į sodybą Jokūbaičių kaime renkasi laisvę saugoti pasiruošę kraštiečiai  0

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje

Jurbarko pramonės rajonas: praeityje ir dabar, planuose ir realybėje  1

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik

Pastatai, nukeliantys į laikus, kuomet Eržvilkas buvo ir Erzhvilik  0

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)

Didingų kultūros rūmų istoriją atgaivino išsaugota atidarymo juosta (video)  0

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)

Naujas senamiesčio traukos centras: ilgai lauktas naujasis Jurbarko viešbutis (video)  1

Mūsų partneriai