Naujuosius mokslo metus pasitikus – ekskursija į nepaprastą Jurbarko gimnazijos istoriją

Naujus mokslo metus pradėjusiems 3,5 tūkst. rajono moksleivių ir 300-ams mokytojų Rugsėjo 1-oji buvo visiškai kitokia nei visuomet. Be politikų, ilgų kalbų, bet su kaukėmis ir naujais reikalavimais, skirtais užtikrinti ne tik kokybišką mokymą, bet ir saugumą – mokslo metai prasideda kylant antrai COVID 19 bangai. Jurbarko miesto gimnazijos bendruomenės rugsėjo 1-oji buvo kupina ir kitokių iššūkių. Gimnazistams žinių semtis kurį laiką teks ne gimnazijoje, o namuose, nuotoliniu būdu, nes vis dar vyksta 60-metį skaičiuojančio pastato remonto darbai. Gimnazijos bendruomenei piktinantis ir išgyvenant sunkius metus, pats metas prisiminti šios švietimo įstaigos istoriją, kurioje netrūko išbandymų ir sukrėtimų, kuomet gimnazistams teko mokytis ne viename, o keturiuose pastatuose.

Priminsime gimnazijos istoriją, kurią iki šiol liudija senieji išlikę pastatai (kai kurie tik nuotraukose ir atminty). Įdomią Jurbarko A. Giedraičio Giedriaus gimnazijos istoriją papasakojo gimnazijos šimtmečio proga sukurtas buvusios mokytojos Jūratės Videikienės auklėtinių gimnazistų filmukas. Pagelbėjo ir Jurbarko krašto muziejaus muziejininkai, savo archyvuose saugantys unikalias miesto mokyklų pastatų nuotraukas.

Iš karto pridursime, kad Jurbarko gimnazijos istorijoje, kad ir tarpukariu, niekada netrūko įvairių intrigų. Konfliktavo gimnazijos vadovai, „Saulės“ draugijos valdyba, mokytojai, mokiniai. Konfliktų atgarsiai dažnai pasiekdavo ministeriją ir net vyskupus. Dėl partijų interesų vos ne kasmet mainėsi mokyklų vadovai. Net pas įkūrėjas Antanas Giedraitis paliko įsižeidęs progimnaziją, nors vėliau sugrįžo. Net du kartus buvo kilęs projektas gimnaziją uždaryti. 1928 ir 1931 metais. Paskutinį kartą – dėl prasto auklėjimo. Tai ištrauka iš minėto gimnazistų filmuko.

Pradžia – „Saulės“ progimnazija

O dabar leiskimės į kelionę, kurią mums pasakoja ir senieji miesto pastatai. Jurbarko mieste iki 1918 metų veikė 6 skyrių pradinė mokykla. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę Jurbarkui prireikė bent jau progimnazijos. Apie jos pradžią yra pasakojęs Antanas Giedraitis, gimnazijos įkūrimo iniciatorius, prisiminęs, kaip kartu su vargonininku, vikaru, klebonu ir ligoninės vedėju, visi susirinkę klebonijoje, tvirtai nusprendė, kad Jurbarkui reikia vidurinės mokyklos. Pasakojama, kad būtent klebono Pranciško Stakausko rūpesčiu Jurbarke 1918 metais ir buvo įsteigta „Saulės“ progimnazija. Beje, jis ir pasiūlęs „Saulės“ draugijos pavadinimą.

„Saulės“ progimnazija buvo atidaryta Bilmano namuose, Kauno gatvėje (dabar šiame pastate įsikūrę įvairiausi verslai). Pirmasis šios progimnazijos direktorius buvo miškininkas Antanas Čerkeliūnas.

Iš pradžių atidarytos trys klasės. Jose mokėsi virš 80 mokinių. Progimnazijoje netrūko garsių mokinių. 1918 metais pirmoje progimnazijos klasėje mokėsi ir tarpukario estrados žvaigždė Antanas Šabaniauskas. 1920 metais mokykla persikėlė į buvusio Jurbarko dvaro namus. Didelis nepatogumas buvo tas, kad klasės išmėtytos keturiuose pastatuose – dviejuose flygeliuose ir mediniuose pastatuose, kurių vienas buvęs dragūnų klubas.

Kitas medinis pastatas stovėjo gimnazijos dabartinės sporto salės vietoje. Kiek tuo metu dirbo mokytojų, galima spręsti iš 1919 metų gegužės 22 dienos įrašo, kurį atrado Jurbarko krašto muziejaus muziejininkai – lietuvių, rusų, žydų ir vokiečių mokyklų mokytojų, gavusių algą už 1919 metų gegužės mėnesį algų lapus, Jurbarko miesto mokyklose dirbo 10 mokytojų.

1926 m. progimnazija perorganizuota į ,,Saulės“ draugijos Jurbarko „Saulės“ gimnaziją. 1927 metais buvo išleista pirmoji 19 abiturientų laida. Buvę gimnazistai prisimena, kad už mokslą reikėjo mokėti po 150 litų per metus. Tie, kurie negalėjodavo mokėti, sumažindavo mokestį perpus, o likusią dalį surinkdavo per renginius. Pamokos prasidėdavo ir baigdavosi malda. 1931 m. suteiktas valstybinės „Saulės“ gimnazijos vardas ir teisės. 1944 metais lapkričio darbą pradėjo tarybinė gimnazija, kuri nuo 1949 metų rugsėjo pirmos dienos performuota į vidurinę mokyklą. 1960 metais mokykla persikėlė į pastatytus baltus naujus rūmus, kuriuose veikia ir dabar.

Pamokos vyko ir taip vadinamame „pilknamyje“ – mediniame pastate, kuris buvo nugriautas visai neseniai – 2009 metais. Dabar toje vietoje automobilių stovėjimo aikštelė prie A. Sodeikos meno mokyklos. Pilknamį pradinę mokyką baigusieji jurbarkiečiai iki šiol atsimena vientisus mokyklinius suolus ir stalus, žiemą apledėjusius langus ir Lenino portretą ant sienos.

Jurbarke tarpukariu veikė ir daugiau mokyklų – žydų pradinė mokykla, kuri, spėjama, stovėjo Dariaus ir Girėno gatvėje. Šio pastato nėra išlikusio – apie jį primena tik nuotraukos. Veikė ir žydų gimnazija. Šis pastatas, paverstas daugiabučiu, yra iki šiol, ten gyvenančių pasakojimu, sulaukia svečių – žydų, kurie atvažiuoja specialiai šio pastato apžiūrėti, fotografuoti. Šį pastatą dabartiniais laikais vadina tiesiog "žydsodžiu" - pavadinimas kilo nuo parko (Žydų sodas) pavadinimo.

Štai kokia nepaprasta Jurbarko gimnazijos istorija, kuri įdomi ne tik vietiniams, bet ir svečiams.

Panaudota Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, Jurbarko krašto muziejaus inf. ir nuotraukos.