Buvęs Jurbarko kino teatras "Mituva" sovietmečiu malšino kultūros ir pramogų alkį (video)

Šį kartą kitoks pasakojimas. Lengvesnis. Apie pastatą, sovietmečiu neabejotinai populiariausią traukos centrą, kur jurbarkiečiai malšino pramogų, kultūros alkį, kur galėjo įkvėpti gaivesnio Vakarų pasaulio oro. 

Pastatas kaip pastatas. Nieko įspūdingo. Atvirkščiai. Šis pastatas sovietiniais laikais atrodė kaip pilka neišvaizdi niūri dėžutė, gražiu jurbarkietišku pavadinimu “Mituva”. Bet į kokius vaikystės ir jaunystės prisiminimus viena jo nuotrauka sugrąžina. Užteko paskaityti jurbarkiečių komentarus prie šio statinio nuotraukos, paskelbtos internete. Kalba eina apie buvusį Jurbarko kino teatrą “Mituva” Dariaus ir Girėno gatvėje - tą patį, kuriame veikė Ūkio bankas, dabar Šiaulių bankas. Tarybininiais metais ir pačioje atkurtos nepriklausomybės pradioje šis pastatas buvo didžiausias Jurbarko traukos centras, bene vienintelė tokia vieta, kur jurbarkiečiai galėjo numalšinti pramogų, kultūros alkį - pamatyti ne tik sovietinius filmus, net ir įkvėpti gaivesnio oro iš Vakarų ar apskritai už sovietinio kalėjimo ribų esančio pasaulio.

Daugelio atsiminimuose ilgos eilės prie bilietų kasų bei iš atminties užkaborių išnyrančios darbuotojų pavardės, tokių kaip bilietus tikrinusio Petrausko. Ir bilietų kainas kai kurie atsimenantys - už geriausias vietas salėje turėjo pakloti iki 1 rublio.

Jurbarkietės moterys iki šiol mena, kaip žiūrėdavo indiškus filmus ir kaip braukdavo ašaras. Būtent indiškas dramas labiausiai prisimena moterys. Kai kurios su šypsena atsimena, kaip stengėsi pasirodyti vyresnės, kad į vakarinius kino seansus įleistų - pasidažydavo, mamos aukštakulnius nugvelbdavo. Vyrai atsimena kitokius filmus, tokius kaip “Disko šokėjas”, “Drakono medžioklė”, “Žandaras ir ufonautai”, “Lemtinga klaida”, “Roko stiliaus tragedija”, “XX a. piratai”. Kiti linksmai atsimena, kaip būdami mokiniai iš pamokų bėgo “King Kongo” arba “Kaip nuskandinti daktarą Mraceką” pasižiūrėti. Pasirodo, sekmadieniais čia vaikams 12 val. rodydavo taip vadinamus multiplikacinius filmus. Yra ir tokių prisiminimų, kaip vyrai, laukdami kino seanso, darželio teritorijoje taurelę kilnodavo.

Įdomūs buvusio Jurbarko kino teatro lankytojų prisiminimai, kuriuos papildysime kitokiais. Nusprendėme pasikalbinti paskutinį “Mituvos” kino teatro direktorių Vidą Šukį, kuris išsamiai papasakojo apie taip vadinamus “kasinius” filmus, apie 300 žiūrovų talpinančią salę, kaip būdavo organizuojami kino seansai, kuomet filmų kopijas tiesiog vežiodavo iš vieno miestelio į kitą, apie keliones į Kalingradą filmų “susiorganizuoti”... Jo prisiminimai jaunajai kartai, ko gero, skambės kur kas fantastiškiau nei “Žiedų valdovas” ar fantastinis “Kopos”, šiuo metu rodomas kino teatruose.

Apie tai vėliau papildysime. Kad neprailgtų laukti, siūlome pasižiūrėti video, kuriuo kviečiame pasivaikščioti po rudenišką Jurbarką ir pasižiūrėti, kaip šis tarybiniais metais statytas pastatas atrodo dabar, XXI amžiuje.