Pasaulinė gerumo diena

☰Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Penktadienis, 13-oji. Kai kas jau dairosi juodų katinų ir dėl visa ko stengiasi nelįsti po kopėčiomis, tačiau 13-oji lapkričio diena turi ir kitą prasmę – tai Pasaulinė gerumo diena.

Pasirodo, gerumas turi ne tik savo dieną, bet ir tarptautinį judėjimą. Viskas prasidėjo 1997 metais Tokijuje, kur susirinko įvairių šalių organizacijų, skatinančių gerus darbus, atstovai. Po metų, 1998-ųjų lapkričio 13-ąją, pirmą kartą paminėta Pasaulinė gerumo diena.

Šią iniciatyvą paskelbęs Pasaulio gerumo judėjimas (World Kindness Movement) siekė, kad žmonės bent vieną dieną sąmoningai pagalvotų ne tik apie savo, bet ir apie kitų poreikius. Idėja prigijo, ir dabar Gerumo diena minima daugelyje pasaulio šalių, nors oficialiai tokia diena nėra paskelbta.

Trys geri darbai per dieną

Lietuvoje Pasaulinė gerumo diena taip pat minima. 2020 metais Lietuvos LIONS klubai pasiūlė lapkričio 13-ąją kiekvienam atlikti bent tris gerus darbus. Dvidešimtyje šalies miestų buvo surengta ir „Atvirų skambučių diena“, per kurią gyventojai galėjo pasakyti, kokios pagalbos labiausiai reikia jų bendruomenėms.

Tris gerus darbus galima padaryti ir šiandien. Tik nereikia įsivaizduoti, kad tam teks išgelbėti skęstantįjį, paaukoti pusę atlyginimo ar pervesti per gatvę senutę, visai nenorinčią eiti į kitą pusę.

Galima pradėti gerokai paprasčiau. Pavyzdžiui, aplankyti seniai matytą kaimyną, kuriam labiau už lauktuves reikia pokalbio. Padėti vyresniam žmogui susitvarkyti su telefonu, kuris, anot jo, „vėl kažką pats prispaudė“. Arba nuoširdžiai pagirti kolegą, kurio pastangas paprastai laikome savaime suprantamomis.

Gerumas naudingas

Mokslininkai jau ne kartą tyrinėjo, kas nutinka žmogui, kai jis padaro ką nors gero kitam. Paaiškėjo, kad geranoriški poelgiai gali pagerinti nuotaiką, sustiprinti tarpusavio ryšius ir suteikti daugiau pasitenkinimo gyvenimu.

Taigi, padėdami kitam, savotišką dovaną įteikiame ir sau. O dar įdomiau tai, kad geras poelgis neretai paskatina kitus elgtis panašiai. Žmogus, kuriam kažkas netikėtai padėjo, dažnai pats būna labiau linkęs padėti kitam.

Vis dėlto gerumas neturėtų būti vienkartinė akcija, kurią atlikus galima ramia sąžine pamiršti iki kitų metų lapkričio 13-osios. Ir ne kiekvienas geras darbas turi būti nufotografuotas, paskelbtas socialiniuose tinkluose ar palydėtas padėkos raštu. Kartais didžiausias gerumas yra tas, kurio niekas, išskyrus du žmones, nė nepastebi.

Tad gal šį penktadienį verta išbandyti nedidelį eksperimentą? Padaryti tris gerus darbus – ne dėl pagyrimo, ne dėl atlygio ir net ne dėl Gerumo dienos. Tiesiog šiaip.

O vakare suskaičiuoti, kiek kartų per dieną kas nors nusišypsojo. Gali būti, kad rezultatas maloniai nustebins.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Dovana viešajai bibliotekai iš arkivyskupo rankų

Dovana viešajai bibliotekai iš arkivyskupo rankų  0

Fra Luca Pacioli portrait (detail), Tempera on panel, 99 cm × 120 cm, Jacopo de’ Barbari, 1495-1500.

Vienuolis, padėjęs pamatus šiuolaikinei buhalterijai  0

Augmenijos augimo ir derliaus dievas Vaižgantas

Augmenijos augimo ir derliaus dievas Vaižgantas  0

Kidulių dvaro puotoje – keliaujantys šokio šimtmečiai „Nuo baroko iki roko“

Kidulių dvaro puotoje – keliaujantys šokio šimtmečiai „Nuo baroko iki roko“  0

V. Adamkaus apsilankymas Jurbarko rajone 2002-06-20

Valdo Adamkaus 100-mečiui – prisiminimai iš Jurbarko krašto (NUOTRAUKOS)  0

„Gudrios našlės“ kelionė į Portugaliją

„Gudrios našlės“ kelionė į Portugaliją  0

Lietuvos Respublikos Konstitucija: istorija, svarbiausi faktai ir reikšmė

Lietuvos Respublikos Konstitucija: istorija, svarbiausi faktai ir reikšmė  0

Smalininkietė Violeta Schuetz pristatė savo pirmąją knygą (NUOTRAUKOS)

Smalininkietė Violeta Schuetz pristatė savo pirmąją knygą (NUOTRAUKOS)  0

Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas

Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas  0

Smalininkų vandens matavimo stočiai – 215. Nemuno biografijos saugotoja

Smalininkų vandens matavimo stočiai – 215. Nemuno biografijos saugotoja  0

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Tas laukinis laukinis Jurbarkas... (II dalis)

Tas laukinis laukinis Jurbarkas... (II dalis)  0

Saulius Meškauskas

Saulius Meškauskas: pats kelias yra laimė  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Vitalija Jonikytė

Karūnuota gražuolė skatina moteris nebijoti būti savimi  0

Rugilė Sabonytė

Meno donkichotė Rugilė Sabonytė  0

Valentyna, jos marti Tetiana ir anūkė Kira

Karo liudijimai. Valentyna ir jos šeima  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Mūsų partneriai