Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas

Vienas medus šviesus, beveik baltas, kitas - sodraus gintaro spalvos, o trečias toks tamsus, kad primena kavą. Ar medaus spalva gali atskleisti jo kokybę? Medaus savybes formuoja augalai, vietovė ir metų laikas, rašoma Medaus kultūros draugijos pranešime žiniasklaidai.

Medaus spalva prasideda nuo augalų

Medaus spalva gali skirtis nuo beveik bespalvės iki tamsiai rudos. Jai įtakos turi nektaro ar lipčiaus kilmė, natūralūs meduje esantys junginiai ir kiti veiksniai.

Medaus someljė Rokas Rutkus paaiškina, kad „rapsų medus paprastai būna šviesus, grikių – tamsus, o liepų medaus atspalviai gali svyruoti nuo šviesiai gelsvų iki gintarinių. Tačiau net tos pačios rūšies medus nebūtinai kiekvienais metais atrodys vienodai.“

Spalva gali būti vienas iš medaus kilmės požymių, bet vien pagal ją negalima patikimai nustatyti nei botaninės kilmės, nei kokybės.

Grikių medus paprastai būna tamsiai rusvas, pasižymi sodriu, savitu aromatu ir ryškiu skoniu. Šias savybes pirmiausia lemia augalinė kilmė, o ne savaiminis kokybės pranašumas prieš šviesesnį medų. Tačiau net grikių medaus spalva ir skonio intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo sezono ir kitų medunešio šaltinių.

Ar tamsesnis medus kokybiškesnis?

Kartais manoma, kad kuo medus tamsesnis, tuo jis vertingesnis. Tačiau medaus spalva nėra universalus kokybės rodiklis. Skirtingos medaus rūšys natūraliai pasižymi nevienoda chemine sudėtimi, aromatu ir skoniu. Tamsesniame meduje kai kurių junginių gali būti daugiau, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis geresnis už šviesų.

Vertinant medaus kokybę svarbūs ir kiti kriterijai: drėgmės kiekis, šviežumas, laikymo sąlygos, galimi defektai bei atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Todėl renkantis medų verta atkreipti dėmesį ne vien į jo išvaizdą. Šviesus ir tamsus medus gali būti vienodai kokybiški, tačiau pasižymėti visiškai skirtingomis skoninėmis savybėmis. O norint atrasti mėgstamiausią medų, geriausia paragauti kelių skirtingų rūšių.

Apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų produkciją galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.