Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Rugpjūčio 29-ąją Panemunės pilyje įvyko pirmasis Pilies poezijos festivalis – renginys, kuriame, kaip rašoma Panemunės pilies informaciniame pranešime, susitiko istorija ir dabartis, mokslas ir kūryba, istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai autoriai, vaikai ir suaugusieji, poezija ir muzika.

Festivalio atidaryme sveikinimo žodį tarė VDA Panemunės pilies vadovas dr. Marius Daraškevičius, o festivalio programą pristatė poetė, festivalio režisierė Vitalija Maksvytė.

Pirmojo festivalio centre buvo iš Veliuonos kilusi XIX a. poetė grafienė Michalina Zaleskytė-Kosakovskienė. Apie jos gyvenimą, kūrybą ir vietą Lietuvos kultūros istorijoje pasakojo dr. Asta Vaškelienė ir Gytis Vaškelis. Vėliau vykusioje diskusijoje „Ką dar pamirštame, pamiršdami Lietuvoje iki XX a. sukurtą poeziją? Michaliną Zaleskytę-Kosakovskienę prisimenant“ kartu su jais dalyvavo dr. Marius Daraškevičius, dr. Laima Kreivytė ir Giedrė Kazlauskaitė, o pokalbį moderavo Vitalija Maksvytė.

Michalinos Zaleskytės-Kosakovskienės (1855–1890) poezija jos amžininkams buvo puikiai žinoma. 1893 m. buvo išleista jos poezijos knyga, tačiau ilgainiui ši iš Veliuonos kilusi poetė buvo beveik pamiršta. Jos kūryba išliko Kosakovskių šeimos archyve, o lietuvių skaitytojams ilgą laiką buvo neprieinama. Istoriją iš naujo atverti ėmėsi filologė, senosios Lietuvos raštijos tyrėja ir vertėja prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, iš lenkų kalbos išvertusi ir parengusi Michalinos poezijos rinktinę „Poezija. Dainos aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio“, išleistą 2022 metais.

Kol suaugusieji gilinosi į senosios poezijos istoriją, mažieji festivalio lankytojai buvo kviečiami į patyrimines poezijos dirbtuves ir atvirukų dirbtuves visai šeimai, kurias vedė bibliotekininkė Rūta Vaitėkienė.

Vėliau pilies erdvėse M. Zaleskytės-Kosakovskienės poezija suskambo kitais, šiuolaikinių moterų, balsais. Eilėraščius ir jų ištraukas skaitė Sandra Mielkaitytė, Rita Mockeliūnienė, Irma Svetlauskienė, Violeta Šoblinskaitė ir Meida Visockytė, o jų skaitinius lydėjo Patricijos Baužaitės ir Simono Tamašausko atliekami muzikiniai kūriniai.

Po to sceną užpildė šiuolaikinė poezija. Skaitymus kuravo Akvilina Cicėnaitė, o savo kūrybą skaitė Greta Ambrazaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Laima Kreivytė, Rita Mockeliūnienė, Dominykas Norkūnas ir Violeta Šoblinskaitė Poetų skaitymus papildė jurbarkiškio Igno Icikevičiaus dainos.

Ypatingos gyvybės festivaliui suteikė priešpaskutinė vakaro dalis – Atviras mikrofonas. Didelei organizatorių nuostabai, į jį užsiregistravo visas būrys, net 17, poezijos mėgėjų, panorusių pasidalinti savo kūryba. Prie atviro mikrofono stojo ne tik Jurbarko krašto ar aplinkinių rajonų kūrėjai, bet ir žmonės, suvažiavę iš visos Lietuvos – nuo Birštono iki Klaipėdos, o taip pat vertėja ir rašytoja iš Turkijos Tahire Gunes, perskaičiusi savo eilėraštį anglų kalba. Savo kūrybą skaitė Gintė Pareigė, Dalia Galbuogienė, Rūta Vasiliauskienė, Vitalija Steponienė, Gaudentas Kurila (Cieksas Žalbungis), Rita Japkevičienė, Jurgis Montvila, Egita Molė, Renalda Peciulevičė, Loreta Tamulaitienė, Danguolė Pranaitienė, Renalda Mačiulskienė, Regimantas Astrauskas, Loreta Ogorodnikienė, Aušra Astrauskienė, Irena Novikienė.

Festivalio dieną užbaigė Justino Žilinsko ir Justinos Kaminskaitės muzikinis pasakojimas „Balti marškinėliai“, kuriame kartu grojo Ugnė Čepulytė Kalnina, Kristupas Černiauskas, Dominykas Kaminskas ir Vytautas Tamošauskas.

Festivalio režisierė Vitalija Maksvytė yra kilusi iš Pilies I kaimo. Daugybė jos protėvių ir promočių gyveno, dirbo, kūrė, gimė ir mirė šio krašto apylinkėse, todėl Panemunės pilis jos gyvenime atsirado gerokai anksčiau nei Pilies poezijos festivalis. „Būdama maža, buvau visiška Panemunės pilies gerbėja. Ja likau iki šiol“, – sako Vitalija. Ji dirbo leidyklose, kūrė ir įgyvendino kultūrinius bei visuomeninius projektus, rengia edukacines ir kūrybines dirbtuves, konsultuoja kūrybos ir leidybos klausimais, veda renginius. Yra išleidusi dvi poezijos knygas ir autorinę knygą vaikams. Jos kūryba versta į anglų, lenkų, latvių ir danų kalbas. Nuo 2023 m. Vitalija yra Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja.