Kazio Abramavičiaus akvarelės: intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

„„Man prie dūšios akvarelės, piešiniai. Intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...“ – sakė akvarelininkas Kazys Abramavičius (1928–2008). Birželio 27-ąją Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta jo akvarelių paroda, kuri čia bus eksponuojama visą šį mėnesį, iki liepos 31 d.

Prieš keletą dienų K. Abramavičiaus akvarelės iš Dokumentų salės pirmajame muziejaus pastato aukšte persikėlė į antrąjį aukštą ir įsikūrė greta nuolatinės ekspozicijos, kurioje eksponuojamos originalaus dydžio L. Meškaitytės miniatiūrų kopijos. Kaip sakė muziejininkė Eglė Blažiūnaitė, darbuotojos pačios nustebo, sukabinusios K. Abromavičiaus monumentalius, plačių, besiliejančių potėpių paveikslus greta preciziškų, po taškelį kruopščiai išpieštų L. Meškaitytės miniatiūrų – taip puikiai tokie kontrastingi darbai dera tarpusavyje.

Žvelgiant į Kazio Abramavičiaus akvareles niekada nekils klausimas, kur yra joje nutapyta vieta. Tai, kas sava, atpažįstama iš pirmo žvilgsnio. Jo akvarelėse vaizduojama Lietuvos gamta, nutapyta santūriomis, lengvomis, natūraliomis, šiltomis spalvomis, saugant popieriaus baltumą, suteikiantį ypatingą šviesos pojūtį, yra lygiai tokia, kokią prisimename išvykę ir pasiilgę namų. Truputį idealizuojama, bet kupina ramybės, kurią taip puikiai perteikia platūs, besiliejantys potėpiai, viena į kitą pereinančios spalvos.

Su Jurbarku K. Abramavičių siejo ypatingas ryšys. Menininkas dažnai lankydavosi mūsų mieste, viešėdavo pas savo bičiulį Gediminą Grybą – ilgametį Vinco Grybo memorialinio muziejaus direktorių, neretai čia praleisdavo po keletą savaičių. Vienos iš tokių viešnagių metu jis susipažino su talentinga miniatiūrų kūrėja ir akvarelės meistre Lidija Meškaityte. Jos kūryba K. Abramavičiui paliko didžiulį įspūdį. Įžvelgęs išskirtinį menininkės talentą, jis tapo jos globėju ir patarėju, išsiveždavo iš gimtosios sodybos kur tolėliau kartu palieti akvarelę, padėjo organizuoti Lidijos parodas, pristatyti jos unikalią kūrybą platesnei visuomenei ir reikšmingai prisidėjo prie Lidijos Meškaitytės pripažinimo Lietuvoje. Būtent Kazio Abramavičiaus pastangos padėjo Jurbarko krašto menininkei žengti į platesnį meno pasaulį.

Dauguma parodoje eksponuojamų akvarelių buvo nulietos Jurbarko krašte: Nemuno pakrantės, Mituvos šlaitai, sodybos, sodai, tad jas nesunkiai atpažins ir priims kiekvienas jurbarkietis. Darbuose ryškiai atsiskleidžia menininko kūrybinis braižas: peizažams būdingas lyriškumas, skaidrus koloritas, apibendrinti, nulieti eskiziškais potėpiais vaizdai.

Nors Kazys Abramavičius  studijavo vitražą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), jis buvo vienas ryškiausių „šlapios akvarelės“ technikos meistrų Lietuvoje, ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos Akvarelininkų sekcijos vadovas. 1964–1980 m. jis dirbo Lietuvos dailės muziejuje, vėliau vadovavo Vilniaus paveikslų galerijai.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  2

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  0

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje  0

Kuo gresia netikras grožis

Kuo gresia netikras grožis  0

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)  0

Atminties kelias Jurbarke

Atminties kelias Jurbarke  1

Viktoras Šimaitis

Sena nuotrauka priminė kraštietį poetą  0

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)  0

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą  0

Taip Greičių lankos atrodė 2008 m. 06 12 d.

Nemuno lankos keičiasi, nes nėra... karvių  0

Raseinių (dab. Dariaus ir Girėno gatvė Jurbarke apie 1915 m.

Tas laukinis laukinis Jurbarkas...  0

Rimanta Bakšienė

Rimanta Bakšienė: niekas nebūna šiaip sau  0

R. Grybaitė ir F. Pališkis

Gyvenimo prasmės beieškant  4

Jurbarko krašto muziejaus kolektyvas su lankytoja ir savanore

Jurbarko krašto muziejuje atnaujintos ne tik erdvės  0

Tarp Laisvės ir Meilės

Tarp Laisvės ir Meilės  0

Ganna su dukra Jaroslava ir Tetiana su dukra Daria

Karo liudijimai. Ganna ir Tetiana  0

B. Nedzinskienė

Moteris, kuriai Landsbergis patikėjo pusę milijono  0

K. Jurevičius

Kasparas Jurevičius: ir verslas gali būti kūryba  0

A. Piročkinas

Arnoldas Piročkinas. Kalbos ir istorijos sergėtojas  0

Mūsų partneriai