Vienuolis, padėjęs pamatus šiuolaikinei buhalterijai

Šiandien sunku įsivaizduoti įmonę, įstaigą ar organizaciją, kuri galėtų tvarkyti savo finansus be buhalterinės apskaitos. Tačiau nedaugelis žino, kad vienas svarbiausių šiuolaikinės buhalterijos principų buvo aprašytas daugiau kaip prieš penkis šimtmečius, o žmogus, išgarsinęs šią sistemą, buvo italų matematikas ir pranciškonų vienuolis Lukas Pačiolis (Luca Pacioli).

Apie 1447 metus Italijos Sansepolkro mieste gimęs Lukas Pačiolis jaunystėje persikėlė į Veneciją – vieną svarbiausių to meto Europos prekybos centrų. Čia jis dirbo pirklio šeimoje, mokė vaikus matematikos ir susipažino su prekybos bei finansų tvarkymo principais. Vėliau tapo pranciškonų vienuoliu, dėstė matematiką įvairiuose Italijos miestuose ir parašė keletą reikšmingų mokslo veikalų.

Didžiausią šlovę jam pelnė 1494 metais Venecijoje išleista knyga „Aritmetikos, geometrijos, proporcijų ir proporcingumo sąvadas“ (Summa de arithmetica, geometria, proportioni et proportionalità). Tai buvo didžiulis matematikos žinių rinkinys, kuriame vietos atsirado ir prekybininkams itin svarbiai temai – buhalterinei apskaitai.

Pačiolis išsamiai aprašė dvejybinės apskaitos sistemą, kurios esmė – kiekvieną ūkinę operaciją registruoti dviejose sąskaitose: vienos debete, kitos kredite. Taip galima nuosekliai stebėti turto, skolų, kapitalo, pajamų ir išlaidų pokyčius bei patikrinti apskaitos įrašų pusiausvyrą.

Nors Pačiolis dažnai vadinamas buhalterijos tėvu, jis pats šios sistemos neišrado. Jo nuopelnas tas, kad jau naudotą italų pirklių apskaitos būdą pirmasis išsamiai aprašė spausdintoje knygoje, paaiškino jo principus ir padėjo juos paskleisti po Europą.

Pačiolis buvo ir garsiojo Renesanso menininko Leonardo da Vinčio bičiulis. Jiedu bendravo Milane, kur matematikas padėjo Leonardui gilintis į geometriją. Savo ruožtu Leonardas sukūrė geometrinių kūnų iliustracijas Pačiolio veikalui „Apie dieviškąją proporciją“, išleistam 1509 metais. Šioje knygoje nagrinėti matematikos, meno ir architektūros ryšiai, ypač aukso pjūvis.

Lukas Pačiolis mirė 1517 metais, tačiau jo aprašyti apskaitos principai išliko iki mūsų dienų. Nors šiandien buhalterines knygas pakeitė kompiuterinės programos, dvejybinės apskaitos esmė tebėra ta pati, kurią prieš daugiau kaip penkis šimtmečius aiškino italų vienuolis.

Kaip atsirado dvejybinė apskaita

Dvejybinės apskaitos ištakos siekia gerokai ankstesnius laikus nei Pačiolio gyvenimas. Manoma, kad ji pradėjo formuotis XIII amžiuje Šiaurės Italijos prekybos centruose – Florencijoje, Genujoje ir Venecijoje. Plečiantis prekybai, pirkliai vykdė vis sudėtingesnius sandorius, skolinosi, prekiavo su tolimais kraštais ir turėjo tiksliai žinoti, kiek turto valdo, kam yra skolingi ir kiek uždirba.

Vienas seniausių išlikusių dvejybinės apskaitos pavyzdžių – Florencijos pirklių bendrovės „Giovanni Farolfi“ 1299–1300 metų sąskaitų knyga. Joje jau buvo naudojami debeto ir kredito įrašai, o operacijas stengtasi sistemingai suderinti. Tai rodo, kad dvejybinės apskaitos principai buvo taikomi dar XIII amžiaus pabaigoje.

XIV amžiuje ši sistema tobulėjo. Išlikusios 1340 metų Genujos miesto finansinės knygos liudija, kad dvejybinės apskaitos principai buvo taikomi ne tik prekyboje, bet ir tvarkant viešuosius finansus. XV amžiaus pradžioje Venecijoje jau buvo naudojama gana pažangi apskaitos sistema, kurią vėliau aprašė Pačiolis.

Venecijos pirkliai paprastai naudojo tris pagrindines knygas. Pirmojoje užrašydavo visas ūkines operacijas, antrojoje – žurnale – jas sistemingai suregistruodavo, o trečiojoje, vadinamojoje didžiojoje knygoje, kiekvieną operaciją įrašydavo į dvi sąskaitas. Taip buvo galima patikrinti, ar įrašai sutampa, ir lengviau pastebėti klaidas.

Pavyzdžiui, jeigu pirklys už 100 dukatų grynaisiais nusipirkdavo audinių, apskaitoje padidėdavo jo turimų prekių vertė, bet tiek pat sumažėdavo pinigų. Abi sandorio pusės būdavo užregistruojamos atskirai, tačiau bendra apskaitos pusiausvyra išlikdavo.

Būtent šį vadinamąjį Venecijos metodą 1494 metais savo knygoje išdėstė Lukas Pačiolis. Jo aprašymas tapo vienu svarbiausių apskaitos istorijos tekstų, o pati sistema ilgainiui paplito visoje Europoje.