Kidulių dvaro puotoje – keliaujantys šokio šimtmečiai „Nuo baroko iki roko“

Spindinčios menės ir išdidūs kostiumuoti ponai bei ponios – ne pasaka, kokią, atrodo, galima išvysti tik istoriniuose filmuose, bet realybė, į kurią Kiduliuose pasinerti gali kiekvienas. Prabėgo jau 12 metų nuo tada, kai tarp tylių dvaro sienų čia praskriejo pirmieji istorinio šokio studijos „Il ballo della luna“ repeticijų muzikos akordai. 

Prieš du šimtus metų Kiduliai buvo ne šiaip provincijos, bet karališkasis dvaras, kuriame 1807 metų karinės Prūsijos ir Prancūzijos kampanijos metu,  rezidavo Prūsijos karalius Vilhelmas III ir jo žmona karalienė Luizė.  Būtent šis istorinis faktas lėmė, kad Kiduliuose 2014 metų rudenį atsirado istorinio šokio kolektyvas, o jo repertuare – XIX amžiaus pradžios šokiai, angliškieji kontradancai, Lietuvoje vadinti ir angelčikais. Kasmet vis verčiame Šakių krašto dvarų istorijos puslapius ir savo žiūrovą kviečiame kartu pakeliauti poniškų privilegijų keliais. Studijos repertuare – 3 teatralizuoti pastatymai, kelionės į istorinės rekonstrukcijos festivalius, jaukūs pasakos vakarai ir „porcelianinės“ arbatos vakarėliai, fotosesijos medžiuose ir po jais, nepamirštami įspūdžiai ir garbė 2024 metais atstovauti Šakių rajonui Šimtmečio dainų šventės Teatro dienoje ,,Esaties lieptais“ atgijusių Valdovų rūmų menių programoje.

V. Venslovaičio nuotr.

XIX amžiuje dvaruose vyko aktyvus socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Žiemą pasilinksminti kviesdavo karnavalai, o vasarą linksmybės virdavo užmiesčio vilose. Visada žavėjo mintis tarp šimtamečių parko medžių surengti istorinio šokio pokylį. Susibūrus istorinių šokių studijai Kiduliuose ši mintis tapo realybe. Nuo 2015 m. studijos iniciatyva pradėtas organizuoti istorinių šokių festivalis „Kidulių dvaro puota“, o Kidulių dvaras tapo žinomas kaip „šokantis dvaras“ . Prasidėjęs nuo minties dvaro parke surengti viešą neseniai pradėjusios veikti šokių studijos pasirodymą – šokių popietę, renginys per visus šiuos metus išsirutuliojo į nemenką festivalį su kariniu orkestru ir batalijos inscenizacija, sakraliniais vakarais bažnyčioje, istorinės mados parodomis ir šokių pokyliu. Prieš 10 metus buvome novatoriški šia mintim, dabar džiaugiamės, kad beveik kiekvienas dvaras organizuoja panašius renginius, teatralizuotai priima lankytojus. Jei yra darbuotojas ar bent vienas bendruomenės narys, kuriam dvariška kultūra artima sielai, dvaras bus gyvas. Juk viskas prasideda nuo žmogaus, jo atsidavimo idėjai, sugebėjimo įsigilinti ir pajausti, o paskui ir perteikti..

Dvaro šokiai, atrodantys lyg linksmas žaidimas su greitai besipinančiomis figūromis, iš šokėjų reikalauja ne tik žingsnelių atlikimo technikos, bet ir tam tikro manieringumo. įsijautimo į laikmetį ar personažą. Istorinio šokio žanras yra daugiasluoksnis ir reikalaujantis ne tik choreografinių, bet ir kostiumo, muzikos, bendrosios istorijos ir net geografinių bei etiketo žinių. Apsivilkti kostiumą neužtenka. Jį reikia užpildyti vidiniu pajautimu, grįstu žiniomis. Istorinių kostiumų turiu nemažai ir kiekvienas jų kitoks, reikalauja kitokių manierų, net eisenos. tad, regis, visai natūralu, kad jau trečius metus Kidulių dvaras garsus ne tik tuo, kad čia šokami istoriniai šokiai, bet ir istorinės mados parodomis.

2026 metų projekto „Dvaro puota“ veiklos kvietė keliauti nuo baroko iki roko. Birželio pradžioje Kidulių dvaro svirne atidaryta garsaus mados istoriko bei kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo paroda „Viktorijos laikų mada: krinolinai“. Tai jau trečioji paroda iš A. Vasiljevo kolekcijos Kiduliuose. Pernai lankytojai galėjo pamatyti parodą „Secesijos periodo mada (1901–1919)“ , užpernai – „Romantizmo mada. Suvaržymai ir kontrastai“. Viena iš pagrindinių šių metų parodos temų – daugybė technologinių naujovių, formavusių XIX a. vidurio madą: anilininiai dažai, siuvimo mašinos, naujos audimo ir spausdinimo mašinos. Ir krinolinas – paukščių narvelį primenanti metalinių lankų konstrukcija, kurią damos dėvėdavo po suknelėmis, o prastuomenė naudojo vištoms laikyti.. Daugiau paslapčių ir įdomybių lankytojai turėjo galimybę išgirsti ir iš paties kolekcininko Aleksandro Vasiljevo, liepos 16-ąją Kiduliuose pristačiusio parodą. Šis susitikimas tapo vienu gražiausių dvaro renginių, per pokalbius prie autentiškų eksponatų atskleidusių ne tik pristatomo laikmečio kostiumo subtilybes ir jo mados kaitą, bet ir jį įtakojusį to laikmečio socialinį kontekstą.

„Dvaro puotos“ tradicija tapo ir degustaciniai „porcelianinės“ arbatos vakarai, kuriuose Kidulių jaunimo ekologinis klubas „Šerenta“ pristato ekologiškų žolelių terasos „Saulė davė“ arbatas, savo žiniomis dalinasi įdomūs pašnekovai, vyksta istorinių šokių mokymai. Birželio 3 dieną pirmasis arbatvakaris kvietė daugiau sužinoti apie moteriškąją XVIII a. vid.–XX a. pr. dvaro erdvę – buduarą. Magistrės Linos Tarnauskienės paskaita „Visų reikalų kambarys“ atskleidė daug įdomybių ir paslapčių, susirinkusius praturtino žiniomis apie moters kasdienybę, ritualus bei rutiną, o istorinių šokių ir teatro studija „Il ballo della luna“ kvietė pakeliauti šokio šimtmečiais. Antroji „Arbatėlė Kidulių dvare“ vyko birželio 30 d. Joje Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Įvaizdžio dizaino studijų programos koordinatorė bei dėstytoja, praktikuojanti įvaizdžio kūrėja Violeta Dobrovolskienė susirinkusiems skaitė intriguojančią paskaitą „Klaidos ir akibrokštai, kūrę madą nuo Antikos iki XIX a.“ Lektorė leido į mados istoriją pažvelgti per netikėtas situacijas, ryškias asmenybes ir istorinius kuriozus, kurie šimtmečių bėgyje formavo visuomenės grožio suvokimą bei mados raidą. Veliuonos kultūros centro istorinių šokių ir teatro studijos „Saltare Festum“ (vadovė Irma Svetlauskienė) pasirodymas nukėlė žiūrovus į Renesanso epochos Italiją bei Angliją.

XIX a. pabaigoje šokių sales ir viešąsias erdves užkariavo lėtas valsas ir tango! Galbūt būtent tada Kidulių dvaro pagrindinio pastato priebutis (terasa) buvo išpuoštas puošniaisiais secesijos stiliaus medžio ažūro drožiniais? Rugpjūčio 7-osios vakarą Kidulių dvaro parkas prisipildė argentinietiško tango muzikos, ritmo ir aistros – projekto „Dvaro puota“ scenoje pasirodė bandoneono virtuozas Ariel Ramírez ir jo tarptautinės sudėties „Ariel Ramirez Tango Quintet“. Šventinio vakaro programą papildė profesionalių argentinietiško tango šokėjų poros – Ievos Eisimantės iš Lietuvos ir Emmanuelio Riquelme iš Argentinos – pasirodymas. Tango gimė XIX amžiaus pabaigoje Buenos Airių uostų lūšnynuose, kur susitikdavo skirtingų tautybių darbininkai, emigrantai, vieniši vyrai ir moterys. Iš šios daugiakultūrės aplinkos gimęs šokis tapo savita bendravimo forma ir jausmų kalba – išreiškiančia ilgesį, artumą ir aistrą. Tai jau antrasis tango vakaras Kiduliuose, leidęs susipažinti su XX amžiaus moderniąja istorinio šokio kultūra.

Muzikos ir šokio dermė, kurioje romantiškai ir svajingai pinasi poniškos privilegijos, atskleisdamos savitą krašto istoriją ir kultūrą – istorinių šokių festivalis „Didžioji dvaro puota“, vienintelis tokio šokio žanro renginys regione, reprezentuojantis vietos kultūrinį paveldą ir skatinantis šio žanro kolektyvus kelti meninį lygį ir tobulėti ne tik šokio, bet ir kostiumo srityje. Būtent čia kasmet atsiskleidžia visas epochinio šokio grožis. 2026 m. rugsėjo 19 d. festivalis kvietė pasisvečiuoti „Pas Koidelius“ Gelgaudiškio dvare ir bent vienam vakarui pamiršti kasdienybę, paskęsti šilko šnaresy, pasiklysti skardaus juoko ar šokio sūkuryje. Šiai ypatingai progai naujus šokius ruošė Irmos Svetlauskienės vadovaujamos Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio Kidulių dvaro istorinių šokių ir teatro studija „Il ballo della luna“ ir Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studija „Saltare Festum”, Marijampolės Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademija istorinio šokio kolektyvas „Reverence“, meno vadovė Daina Misiukevičienė, Rietavo kultūros centro istorinių šokių kolektyvas „Belladance“, vadovė Rima Pleškienė. Pirmą kartą festivalio scenoje pasirodė Vėžaičių kultūros centro ansamblis „Istorija“, vadovaujamas Ingridos Sutkienės, debiutavo ir Gelgaudiškio jaunuolių kolektyvas „Liociukas“, vadovė Edita Balčiūnienė. Užsimezgusios kolektyvų draugystės kasmet dovanoja žiūrovui ne tik įspūdingą reginį, bet ir žinias apie istorinį šokį – kaip jis, bėgant šimtmečiams,  modernėjo ir darėsi drąsesnis, laisvesnis. Pirmasis festivalio muzikinis kūrinys M. K. Oginskio „Atsisveikinimas su Tėvyne“ visus kolektyvus sujungė bendram šokiui, pakviesdamas žiūrovą ir dalyvį nusikelti į prabanga bei valso, polkų, kontradancų, gavoto ar čarlstono melodijomis dvelkiančią senovę. Ypatingą muzikinę programą į Gelgaudiškį atvežė Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“, vadovaujamas orkestro įkūrėjo ir dirigento Domininko Ramašausko. Programoje skambėjo Juozo Naujalio „Menuetas“, Stasio Šimkaus baladė „Nugrimzdęs dvaras“, Juozo Karnavičiaus „Lietuviška fantazija“. Dar vienu ryškiu dvaro puotos akcentu tapo  į Kaliforniją 1991 metais emigravusios lietuvės Dalios Ragauskienės, kuri ir sulaukusi garbaus amžiaus aktyviai dirbo bei tarnavo lietuvių bendruomenei Amerikoje, skrybėlaičių kolekcijos, jos sūnaus padovanotos dabartiniams Gelgaudiškio dvaro valdytojams, pristatymas. Jomis pasipuošė demonstravo Sudargo dramos studijos ir Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studijos „Saltare festum“ studijos moterys. Nuoširdi padėka Gelgaudiškio dvarui bei jo valdytojams Ingridai Visockienei ir Virginijui Visockiui už partnerystę, priimant šį festivalį į su meile puoselėjamą erdvę.

Tradiciškai rugsėjo mėnesį Kidulių (Kaimelio) Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios skliautus užlieja istorinių vargonų skambesys. Bažnyčios istoriniai vargonai yra vieninteliai Lietuvoje išlikę 1804 m. Kuršo meistro Theodoro Tiedemanno sukurti autentiški saloniniai vargonai. Unikalūs vėlyvojo baroko–rokoko stiliaus kameriniai vargonai yra svarbi ne tik Lietuvos vargonų meno istorijos dalis, bet ir XVIII–XIX amžiaus dvarininkų kultūrinio bei socialinio gyvenimo liudytojai. Rugsėjo 20 d. senosios muzikos ansamblis „Pulchra in fortis“ (Karolina Parmas, Rūta Vox, Eglė Rudokaitė) kvietė klausytojus į baigiamąjį festivalio baroko sakralinių duetų koncertą „Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“.  

Organizatorių vardu dėkojame visiems už partnerystę ir bendrystę , įgyvendinant šį projektą.

Projektą „Dvaro puota“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė.

Organizatorius – Šakių kultūros centras. Projekto vadovė – Irma Svetlauskienė.