Valdo Adamkaus 100-mečiui – prisiminimai iš Jurbarko krašto

„Lietuvos kaimas ir jo švietėjiška veikla buvo, yra ir bus mūsų stiprybės pamatai. Jūs esate Lietuvos gerbūvio kūrėjai. Nepavarkite“, – tokį įrašą Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinės mokyklos svečių knygoje 2006 metų rugsėjo 1-ąją įrašė Prezidentas Valdas Adamkus. Mokyklos jau seniai nėra – ji uždaryta 2012 metais, tačiau svečių knyga ir įrašas joje išlikęs ir saugomas tarsi muziejaus eksponatas. Artėjant lapkričio 3-ajai, kai visa Lietuva minės V. Adamkaus 100-metį, Eržvilko gimnazijos istorijos mokytoja Stasė Baužienė, išsaugojusi ne tik svečių knygą, bet ir šratinuką, kuriuo tąsyk rašė V. Adamkus, pasiūlė redakcijai surinkti prisiminimus apie Prezidento vizitus Jurbarko rajone.

Oficialiuose pranešimuose, tais metais išplatintuose Prezidento spaudos tarnybos, rašyta, kad Prezidentas V. Adamkus lankėsi Varlaukio ir Raudonės pagrindinėse mokyklose, dalyvavo mokslo metų pradžios iškilmėse bei teikė pirmokams mokinio pasus. „Būsimai Lietuvai įteikiu būsimųjų piliečių pasus“, – tada sakė šalies vadovas. Kreipdamasis į pagrindinių mokyklų mokytojus, Prezidentas pabrėžė mokyklos, kaip šviesos ir kultūros šaltinio kaime svarbą. „Mokykla man suteikia didžiulį pagrindą gyvenime ir galimybę didžiuotis tuo, kuo esu“, – sakė jis. Prezidentas tąkart taip pat aplankė Lybiškių geležinkelio stotį, iš kurios vyko masiniai trėmimai ir kurioje dabar įkurtas Jurbarko krašto muziejaus Istorinės atminties centras.

Domėjosi istorija

Oficialus įrašas sausas, bet liudininkų prisiminimai apie šį vizitą – šilti. S. Baužienė Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinėje mokykloje tuomet dirbo istorijos ir geografijos mokytoja. Pasak jos, vizitas buvęs labai trumpas –  V. Adamkus dalyvavo Rugsėjo 1-ajai skirtoje oficialioje dalyje, pasakė kalbą, pasirašė mokyklos svečių knygoje ir išvyko. „Mano užduotis buvo pasitikti Prezidentą Lybiškiuose prie geležinkelio – kortežas atvažiavo nuo Skaudvilės pusės. Man buvo skirtos 5 minutės. Papasakojau trumpai Lybiškių kaimo istoriją, paminėdama ir geležinkelio stotį, iš kurios buvo vežami tremtiniai. Tai Prezidentą labai sudomino. Vėliau pakviečiau vykti į Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinę mokyklą. Aš dar rūpinausi, kad Prezidentas pasirašytų Svečių knygoje. Tušinukas buvo mano asmeninis, gautas dovanų už kraštotyros darbą. Jį labai saugau ir daugiau niekas su juo nėra rašęs“, – pasakojo mokytoja. „Prezidentas man paliko betarpiško, šilto, nuoširdaus žmogaus įspūdį. Po šventės jis norėjo pasisveikinti, pakalbėti su kiekvienu dalyvavusiu, kiekvienam rodė nuoširdų dėmesį. Kadangi vizito laikas buvo labai ribotas, apsaugos darbuotojai jį vis skubino. Jeigu būtų buvę laiko, tai Prezidentas būtų bendravęs labai ilgai – jam rūpėjo kiekvienas, buvęs šventėje“, – prisiminė S. Baužienė, apgailestaudama niekur neradusi nuotraukų iš pačios Rugsėjo 1-osios šventės. Turi tik nuotraukas, kuriose užfiksuotas Prezidento pasitikimas prie geležinkelio. Mokytoja sako nežinanti, kodėl V. Adamkus pasirinkęs aplankyti būtent Varlaukio mokyklą. „Tikslių aplinkybių nežinau, bet, manau, lankėsi todėl, kad mokyklą tuo metu globojo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. Ponia Alma mokykloje lankėsi anksčiau, 2001 metais“, – pasakojo ji.

2006 m. rugsėjo 1-ąją Lybiškiuose Prezidentą pasitiko istorijos mokytoja Stasė Baužienė (centre) papasakojusi jam Lybiškių kaimo istoriją ir apie iš geležinkelio stoties vykdytus trėmimus. S. Baužienės asmeninio albumo nuotr.

Išsaugojo padovanotą knygą

Panašiai apie V. Adamkų mums pasakojo ir raudoniškė mokytoja Elena Elzbergienė, Prezidentą sutikusi tą pačią 2006 m. rugsėjo 1-ąją Raudonės pagrindinėje mokykloje. Beje, Raudonės mokyklos taip pat jau nėra – likviduota 2018-aisiais, tačiau prisiminimai išliko. Mokytoją sužavėjo ir įsiminė Prezidento paprastumas. „Paprastas. Savas žmogus“, – apie V. Adamkų sakė ji. Prisimena, kad užėjęs į jos klasę Prezidentas atkreipė dėmesį ir pagyrė mokytojos pamerktus jurginus. Prisimena ir jo žodžius, pasakytus apie mokyklą – kad joje dera senovė ir ateitis. Senovė, nes mokykla veikia pilyje, o joje ugdoma šalies ateitis. Mokslo metų atidarymo šventė vyko pilies kieme. Buvo šilta diena, gal dėl to netikėtai susmuko vienas mokinys, kuriam pasidarė bloga. E. Elzbergienė sako nė nesupratusi, kaip kone pirmasis prie sukniubusio berniuko atsidūrė Prezidentas, skubėjęs padėti. Mokykloje svečią lydėjo tuometinis direktorius Vytautas Staponas, fotografavo ūkvedžiu dirbęs, o dabar policijos pareigūnas Vytas Urbštas.

E. Elzbergienė išsaugojo ne tik prisiminimus, bet ir V. Adamkaus mokyklos bibliotekai padovanotą autobiografinę ir atsiminimų knygą „Be nutylėjimų“, su ranka įrašytu įrašu: „Raudonės pagrindinės mokyklos bibliotekai. Valdas Adamkus“. Tiesa, įrašas mokytojai kelia liūdnas mintis, nes nebeliko nei mokyklos, nei bibliotekos, o knyga buvo nurašyta – mokytoja ją saugo savo asmeninėje bibliotekoje, vildamasi, kad gal kada nors jos prireiks Raudonės bibliotekai.

Mokytoja E. Elzbergienė su V. Adamkumi buvo susitikusi ir 2002 m., kai Prezidentas lankėsi Jurbarko krašte ir Raudonės pilyje. Panemunių regioninio parko archyvo nuotr.

Bendravo plaukdami Nemunu

Šiltas, viskuo nuoširdžiai besidomintis, priimantis informaciją, bet nieko nežadantis. Tokį įspūdį V. Adamkus paliko jurbarkiečiui Viktorui Ganusauskui, su prezidentu praleidusiam maždaug valandą, kai jį lydėjo 2002 m. birželio 20 d. lankantis Jurbarko rajone. Diena buvusi saulėta, šilta, labai tinkama iškylai. V. Ganusauskas, tuomet Panemunių regioninio parko direktorius, atvykstančio prezidento su žmona laukė Veliuonoje kartu su tuometiniu rajono meru Aloyzu Zairiu. Garbiems svečiams buvo paruoštas laivas „L. Tolstojus“, kuriuo visi plaukė iki Raudonės.

Pašnekovas prisimena, kad laivas svečiams buvo specialiai atplukdytas iš Kauno. Taip išblizginto laivo, sako V. Ganusauskas, jis iki tol nebuvo matęs. Tuomet prieplaukų Nemune dar nebuvo, tad į laivą lipo tiesiai nuo kranto.

Iš Veliuonos į Raudonę V. Adamkus plaukė laivu „L. Tolstojus“. Šioje kelionėje Prezidentą lydėjo ir tuometinis Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas. Panemunių regioninio parko archyvo nuotr.

Plaukdami Nemunu daugiausia kalbėjosi apie Nemuno naudojimą turizmui. Su A. Adamkumi, prisimena V. Ganusauskas, daugiausia bendravo A. Zairys ir tuometinė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. O mūsų pašnekovas tąkart prezidentui papasakojo apie Žiobrines, kurios Jurbarko krašte (ypač ties Palėkiais ir Seredžiumi) turi senas tradicijas. Iš prezidento reakcijos atrodė, kad jam tai buvo naujiena.

2002 metais Prezidentui lankantis Jurbarko krašte jį pasitiko jurbarkiečiai V. Ganusauskas, tuometinė Kultūros skyriaus vedėja Radeta Savickienė, meras Aloyzas Zairys, turizmo specialistė Iveta Balserienė, projektų koordinatorė Kristina Vančienė, vicemeras Vidmantas Juzėnas. Panemunių regioninio parko archyvo nuotr.

Raudonėje visus pasitiko seniūnas Česlovas Meškauskas. Pasivaikščiojus apie pilį, V. Adamkus su rajono vadovais išvažiavo į Jurbarką, o ponia A. Adamkienė – į Skirsnemunės mokyklą.

Išlipę iš laivo Nemuno krante garbingi svečiai Raudonės pilį pasiekė pėsčiomis. Panemunių regioninio parko archyvo nuotr.

Priminsime, kad Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas jis ėjo dvi kadencijas: nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 26 d. ir nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d.

Susitikimas Raudonės pilyje. Panemunių regioninio parko archyvo nuotr.

Vizitai oficialiuose pranešimuose

Prezidentas Valdas Adamkus Jurbarko krašte lankėsi 1998 m. gruodžio 11 d., 2002 m. birželio 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 1 d.

1998 m. gruodžio 11-ąją,  savo pirmosios kadencijos pradžioje, Prezidentas surengė oficialų darbo vizitą Jurbarko mieste. Jo metu V. Adamkus susitiko su mokyklų bei gimnazijos moksleiviais, padėjo gėlių prie Vytauto Didžiojo paminklo bei susitiko su savivaldybės tarybos nariais, savivaldybės administracijos darbuotojais ir verslo atstovais

Vizitą Jurbarko rajone, Veliuonoje bei Skirsnemunėje, jis buvo surengęs ir 2002 m. birželio 20 d., kai čia lankėsi kartu su Alma Adamkiene. Oficialiame Prezidentūros pranešime „Prezidentas ragina propaguoti turizmą istorinėse Nemuno apylinkėse“ skelbiama, kad apsilankymą pradėjęs Veliuonoje, Prezidentas susitiko su Jurbarko rajono meru Aloyzu Zairiu, apžiūrėjo vieną seniausių Lietuvoje Veliuonos bažnyčią, pastatytą 1421 metais. Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius tąkart sakęs, kad didžiausia rajono problema yra nedarbas. Pabendravęs su veliuoniškiais, V. Adamkus teigė suprantąs juos slegiančius sunkumus ir ragino neprarasti vilties, visiems kartu ieškoti būdų įveikti sunkumus. Iš Veliuonos į Raudonę V. Adamkus vyko laivu. Kelionės Nemunu metu Prezidentas su rajono įstaigų, Saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinio turizmo departamento atstovais aptarė Panemunių regioninio parko perspektyvas, turizmo plėtrą regione. Turizmo departamento vadovas Alvytis Lukoševičius informavo Prezidentą, kad Jurbarke, kaip ir visoje Lietuvoje, intensyviai plėtojamas kaimo turizmas. Tuo metu Jurbarke buvo įkurta 10 sodybų, plėtojančių kaimo turizmą. V. Adamkus pažymėjo, kad informacija apie Panemunių regioninio parko perspektyvas nuteikia jį optimistiškai. Prezidento nuomone, būtina geriau informuoti tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus apie galimybę čia ilsėtis. Pokalbio metu konstatuota, kad siekiant paspartinti su turizmo plėtra susijusių projektų įgyvendinimą, susiduriama su kvalifikuotų specialistų trūkumu ir koordinuoto institucijų darbo stoka. Pietų metu aptartos galimybės atidaryti kruizinių laivų maršrutą Nemunu ir aplinkosaugos klausimai. Po pietų Prezidentas apžiūrėjo Raudonės pilį, susitiko su aplinkinių vietovių gyventojais.

Lankydamasis Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje Prezidentas bendravo su mokyklos moksleiviais ir pedagogais. Su rajono švietimo institucijų atstovais valstybės vadovas aptarė rajono švietimo aktualijas bei kaimo mokyklų ateitį, su Jurbarko ir aplinkinių rajonų regioninių leidinių redaktoriais – regioninės spaudos problemas. Prezidentas taip pat lankėsi A. Rukšnaičio ūkyje, kur kartu su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininke G. Staliūniene ir žemdirbių organizacijų atstovais kalbėjo apie SAPARD lėšų panaudojimo galimybes.

Viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad V. Adamkus Jurbarko krašte svečiavosi ir anksčiau: 1993 m. V. Adamkus buvo kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų štabo vadovas ir kartu su juo važinėjo po Lietuvos regionus, susitikinėjo su žmonėmis. 1997 m. antrojoje pusėje, dalyvaudamas Prezidento rinkimų kampanijoje, rengė susitikimus su rinkėjais visoje Lietuvoje. Jurbarkas ir panemunės miesteliai buvo tradiciniai pretendento į šalies vadovus maršrutų taškai, kur jis pristatė savo programą ir siekį kurti modernią Lietuvą.

Panemunės kraštas V. Adamkui buvo žinomas ir jaunystėje iki pasitraukiant į Vakarus 1944-aisiais. Kauno gimnazistas, aktyviai sportavęs ir dalyvavęs antisovietinėje rezistencinėje veikloje, V. Adamkus (tuo metu dar Adamkavičius) lankydavosi įvairiose Lietuvos vietose. Kauną ir Jurbarką jungiantis Nemuno kelias bei panemunės pilys tarpukario ir karo metų šviesuomenei buvo gerai pažįstami, tad Jurbarko kraštas būsimajam prezidentui nebuvo svetimas nuo jaunystės dienų.

Straipsnis publikuotas laikrašytje „Mūsų laikas“ (2026-10-30 Nr. 43 (1609).