Ar tolygi kultūrinė raida iš tiesų tolygi?

„Mūsų laiko“ inform.

kovo 28 d. 10:38 | Kultūra, istorija, gamta

Tauragės regiono dainų ir šokių šventė / Tauragės kultūros centro nuotr.

AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ko gero, neapsiriksime pasakę, kad nėra dalyko, sukeliančio daugiau abejonių, ginčų bei nepasitikėjimo kaip valdiškų pinigų skirstymas. Kiekvieną kartą, tas, kuris pinigų gavo, mano, kad jų gavo per mažai, o tas kuris negavo, neabejoja, kad buvo jų vertas labiau už gavusįjį, o šiam pinigai skirti tik dėl to, kad skirstė pažįstamas... Panašių samprotavimų neretai galima išgirsti, kalbantis apie kultūrinių projektų finansavimą Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis, skirtomis Tauragės apskričiai iš programos „Tolygi kultūrinė raida“.

Nesiimdami būti teisėjais ar vertintojais, nusprendėme tiesiog paanalizuoti, kiek, kam ir kokioms veikloms šiais metais Tauragės apskrities regioninės kultūros tarybos pasiūlymu buvo skirtas finansavimas.

Finansavimas – pagal tris kryptis

Lėšos kultūriniams projektams remti Tauragės apskrityje skiriamos pagal šias prioritetines kryptis:

Menų sintezė – projektai, kurie didina profesionaliojo meno prieinamumą ir skatina kūrybinius eksperimentus, o taip pat projektai, kurie skatina bendradarbiavimą tarp įvairių meno ir kultūros sričių ar vyksta netradicinėse erdvėse.

Kultūrinis tapatumas – projektai, skirti aktualizuoti apskrities kultūrinį tapatumą, tradicijas, istorines asmenybes, atmintinas datas ir kt. bei veiklos, aktualizuojančios ir populiarinančios kultūrinio turizmo objektus.

Ugdymas kultūra – edukaciniai projektai, įgyvendinami bendradarbiaujant su bendruomenėmis, vietos kūrėjais ir (ar) profesionaliais menininkais, o taip pat skatinančios kūrybiškumą edukacinės veiklos vaikams ir jaunimui.

Liūto dalis – Jurbarko rajonui?

Iš viso 2024 metais Tauragės apskrities kultūriniams projektams paskirstyta 239 760 Eur, iš jų 85 060 Eur, apie 35,5 proc. visų lėšų, skirta Jurbarko rajone vykdomiems projektams. Projektams, vykdomiems Tauragės rajono savivaldybėje, skirta 67 600 Eur (28,2 proc.), Šilalės rajono savivaldybėje –64 000 Eur (26,7 proc.), o Pagėgių savivaldybėje – 23 100 Eur (9,6 proc.).

Atrodo, kad mūsų rajono kultūrininkams belieka tik džiaugtis, juk lėšų jų renginiams skirta gerokai daugiau nei kitoms apskrities savivaldybėms, tačiau, kaip paprastai būna, yra vienas „bet...“ Iš prioriteto „Kultūrinis tapatumas“ lėšų Jurbarko kultūros centro projektui Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“ yra skirta 22 tūkst. Eur, o ši šventė, nors ir vyks Jurbarke, apima visą Tauragės apskritį. Beje, nemažai kultūros žmonių iš viso abejoja, kad šiemet yra tinkamas laikas rengti apskrities dainų šventę, juk birželio 29–liepos 6 dienomis Vilniuje vyks Jubiliejinė šimtmečio dainų šventė „Kad giria žaliuotų“, birželio 9 dieną Klaipėdoje – lyg ir jubiliejinės šventės generalinė repeticija, Vakarų Lietuvos dainų šventė. Kam tarp šių dviejų respublikinių švenčių į tarpą kišti dar Tauragės regiono dainų ir šokių šventę, kurioje greičiausiai dalyvaus vis tie patys kolektyvai, darosi nelabai aišku.

O štai išminusavus tuos, lyg ir visai apskričiai skirtus, 22 000 Eur, Jurbarko rajono savivaldybėje vykdomiems projektams lieka 63 060 Eur – trečias rezultatas Tauragės apskrityje po Tauragės ir Šilalės.

Jurbarkiškių projektai

Toliau patyrinėsime tik Jurbarko rajono savivaldybės įstaigas ir jų teiktus projektus.

2024 metais projektus Lietuvos kultūros tarybos skiriamam finansavimui gauti teikė septynios rajono biudžetinės įstaigos: Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Jurbarko krašto muziejus, Jurbarko kultūros centras, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Eržvilko kultūros centras, Veliuonos kultūros centras, Jurbarko švietimo centras.

Veliuonos kultūros centras pagal prioritetą „Kultūrinis tapatumas“ teikė vieną projektą („Istorija tęsiasi: brolių Antano ir Jono Juškų tautosakinio palikimo aktualizavimas“), kaip ir Jurbarko švietimo centras (Gyvosios dvarų kultūros festivalis Panemunės pilyje), abiem šiems projektams finansavimas neskirtas.

Po vieną projektą teikė ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Eržvilko kultūros centras bei Jurbarko krašto muziejus. Šioms įstaigoms sekėsi geriau: Mažosios Lietuvos kultūros centro projektui „Miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė. Kūrybos analizė ir reprezentacija 2024 m.“ skirta 6 000 Eur („Kultūrinis tapatumas“), Eržvilko kultūros centro projektui Kūrybinė-edukacinė vaikų ir jaunimo stovykla „Bandonija vakar, šiandien ir rytoj“ – 2 600 Eur („Ugdymas kultūra“), o muziejaus projektui „Dailininkas Valentinas Gerulaitis. Grįžtu pradžion savo kelionės“ – 3 000 Eur („Ugdymas kultūra“).

Projektų rengimo profesionalai

Tikriausiai nenuostabu, kad daugiausia projektų parengė ir pateikė didžiausios rajono kultūrinės įstaigos – Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Jurbarko kultūros centras. Šių projektų finansavimui ir skirta daugiausia lėšų.

Jurbarko viešoji biblioteka įgyvendinti penkiems projektams pačioje bibliotekoje ir jos filialuose gaus 24 200 Eur („Šimtas kultūros žingsnių 2024. Istorijos atgimimas“ – 10 000 Eur, „Saleziečiai sugrįžta“ – 4 300 Eur, „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai“ – 3 300 Eur („Kultūrinis tapatumas“), „Scenoje atgimstanti knyga“ – 2 100 Eur, „Eržvilkaičio Knygnešiuko jomarkinės“ – 4 500 Eur („Ugdymas kultūra“). Iš viso mūsų rajono bibliotekininkai kultūros tarybai teikė 6 projektus, iš kurių nefinansuotas vienas – „Terapinės pamokos bibliotekoje su šunimis 2024“.

Jurbarko kultūros centras, taip pat penkiems projektams įgyvendinti gaus 49 260 Eur (Džiazo muzikos stovykla „Nauji vėjai Jurbarke 2024“ – 8 260 Eur („Menų sintezė“), Panemunės pilies senosios muzikos festivalis – 9 000 Eur, Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“ – 22 000 Eur, XXII kapelų šventė „Pamituvio armonika“, skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui paminėti, „Šimtametės armonikos istorija“ – 4 000 Eur („Kultūrinis tapatumas“), XVIII vaikų ir jaunimo kūrybinės dirbtuvės-festivalis „Vaivorykštė 2024“ – 6 000 Eur („Ugdymas kultūra“). Tiesa, kaip jau minėta, 22 000 Eur iš jų skirti lyg ir visai apskričiai –Tauragės regiono dainų ir šokių šventei.

Pasirodo, kad Jurbarko kultūros centras Lietuvos kultūros tarybai pateikė net 11 projektų, iš jų nefinansuota daugiau kaip pusė – šeši: prioritete „Menų sintezė“ – „Muzikinė istorija „Nutilusių fabrikų sirenos“, prioritete „Kultūrinis tapatumas“ – Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Lauro vainikas“, Respublikinis vyresniųjų liaudiškų šokių festivalis „Mituvos sūkuriai“, prioritete „Ugdymas kultūra“ – Kūrybinės chorinio meno dirbtuvės 2024, Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Jubilate“ ir Profesionalaus meno šventė „Susitikimai 2024“.

Suprastėję projektai ar pakitęs vertinimas

Įdomu, kad 2023 metais ekspertai ir toji pati regioninė kultūros taryba Jurbarko kultūros centro projektą Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Jubilate“, teiktą prioritetui „„Ugdymas kultūra ir menu“, įvertino net 75 balais ir jam buvo skirtas finansavimas. Šiais metais projektas tesurinko 59,60 balo ir atsidūrė vertinimo lentelės apačioje. Keista, kad projektas, kurio vienas iš 2023 m. renginių – M. Palmeri „Mišios tango ritmu“, atliktos jungtinio projektinio choro, tapo vienu iš pačių įspūdingiausių kada nors Jurbarke vykusių kultūrinių įvykių, šiais metais tebuvo vertas tik tokio ekspertų ir tarybos narių įvertinimo.

Tauragės apskrities regioninė kultūros taryba