Ar vilkų medžioklė iš tiesų gelbsti avis?

☰Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Aplinkos ministerija informavo, kad kovo 31 d. baigėsi 2023–2024 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžiota 280 vilkų, dar 9 vilkai buvo partrenkti automobilių ar sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

2023–2024 m. medžioklės sezono metu buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau. Šiemet anksčiau nutraukti sezoną neprireikė.

Daugiausiai vilkų sumedžiota Anykščių rajono savivaldybėje – 19, Jurbarko rajono savivaldybė, kartu su Rokiškio rajono, atsidūrė antroje vietoje pagal sumedžiotų vilkų skaičių – čia nušauta po 15 vilkų.

Vilkų daugėja

Nors Jurbarko rajone šį sezoną vilkų nušauta rekordiškai daug, medžiotojai teigia, kad jų ir toliau daugėja, o dėl masiškai kertamų miškų jie priversti apsigyventi mažesniuose miškeliuose, taip savaime atsidurdami arčiau žmonių.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas portalui „Gyvenu Jurbarke“ teigė, kad vilkai tapo matomi dėl miškuose vykstančių kardinalių pokyčių. „Prisiminkite, kad Karšuvos giria yra vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Ten įkurtas Viešvilės rezervatas, kur žvėrys gali ramiai veistis. Kelis metus iš eilės sumedžiojom mažiau vilkų, todėl jų daug priaugo. Suaugę 3–5 metų patinai išeina iš gaujų ir kuria savo šeimas“, – teigė D. Rybakovas.

Su tokiais teiginiais nesutinka Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro administratorius gamtininkas Saulius Bartminas, pasak kurio, „medžiotojiškas“ vilkų populiacijos reguliavimas yra neefektyvus ir tik didina šių žvėrių šeimų skaičių. Pasak gamtininko, natūraliai naujų vilkų šeimų kūrimasis yra gana lėtas procesas – iš šeimos vilkai išeina kas 4–5 metai. Tuo tarpu išardžius šeimą (nušovus dominuojančios poros narį), vilkai dažniausiai išsisklaido ir ieško negiminingo vilko ir neužimtos teritorijos naujos šeimos sukūrimui. Nors, pasak S. Bartmino, kiekvieną vilkų medžioklės sezoną nušaunama apie 12 dominuojančių patelių, kurios šeimose vedė vaikus, o kiek patinų – net neįmanoma suskaičiuoti, vilkų šeimų skaičius nemažėja „Per 6 metų „medžiotojišką reguliavimą“ šeimų pagausėjo praktiškai 100 procentų“, – pastebi Saulius, atkreipdamas dėmesį, kad vilkų populiaciją reikia skaičiuoti šeimomis, o ne atskirais individais, nes individų skaičių šeimoje vilkai patys susireguliuoja.

Pasak gamtininko, miškuose pritrūkus vietos naujoms šeimoms, jos kuriasi nedideliuose miškuose, kur ganosi nesaugomi gyvuliai. Grėsmės, kurią vilkai labai gerai apskaičiuoja, ten jiems jokios nėra, nes „reguliuotojai“ ten dėl tingėjimo dirbti (o tai, pasak gamtininko, jau darbas, ne pramoga) nesirodo. „Taikliųjų rankelių“ pramogos šaudant vilkus miškuose yra bėdų darymo kaimo žmogui garantas“, – reziumuoja gamtininkas.

Suskaičiuoti sunku

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos. Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau vilkų žiemos pabaigoje), populiaciją planuojama tolygiai mažinti ir išlaikyti 32–62 šeimų ribose.

Pataruoju metu sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai mokslininkams leido padaryti išvadą, kad Lietuvos teritorijoje praėjusių metų žiemos pabaigoje gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima.

Vilkas yra saugoma rūšis Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų valstybių. Lietuva, 1996 m. ratifikuodama Berno konvenciją „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos“, nustatė, kad Lietuvai yra netaikomas Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas medžioti vilkus.

Pagal Buveinių direktyvą Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai taip pat padaryta išimtis, ir šios šalys turi teisines galimybes reguliuoti vilkų gausą juos medžiojant. Nors Lietuva ir išsiderėjo palankesnes nei Vidurio ir Centrinės Europos valstybės vilkų populiacijos reguliavimo išlygas, tačiau pagal tarptautinius įsipareigojimus privalo užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai