Atliekų tvarkytojai vis dar skęsta, bet linksmai – nesulaukusi investicijų vadovė išvyko pailsėti
Kaip „Mūsų laikas“ jau rašė, vasario 29 dienos posėdyje Jurbarko rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą investuoti vietinės rinkliavos už buitinių atliekų tvarkymą lėšų likutį ir padidinti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatinį kapitalą. Pasirodo, ne visos apskrities savivaldybės linkusios be didelių klausimų biudžeto lėšomis gelbėti nuostolingai dirbančią ir skolose skęstančią įmonę, o naujosios centro vadovės sprendimai kelia klausimų.
Pagal savivaldybės tarybos sprendimą Jurbarko rajono savivaldybė numatė iš vietinės rinkliavos už buitinių atliekų tvarkymą lėšų likučio investuoti į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą daugiau kaip 218 tūkst. Eur. Tokiu būdu Tauragės, Jurbarko ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybių papildomais piniginiais įnašais beveik 800 tūkst. Eur turėtų būti padidintas bendrovės įstatinis kapitalas. Analogiškus sprendimus jau priėmė Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybių tarybos.
Šilalės taryba didinti įstatinį kapitalą nesutinka
Priminsime, kad tarybos posėdyje opozicijai priklausantys tarybos nariai klausė, ar kitos savivaldybės taip pat priims sprendimus dėl Atliekų tvarkymo centro įstatinio kapitalo didinimo, investuojant į praeityje atliktus darbus. Pasirodo, jų nerimas nebuvo be pagrindo – Šilalės rajono savivaldybės taryba suabejojo, ar iš savivaldybių biudžetų skirtomis lėšomis nebus paprasčiausiai padengtos atliekų tvarkytojų skolos, o didinti įstatinį kapitalą skoloms dengti draudžiama.
Kaip teigiama laikraščio „Tauragės kurjeris“ straipsnyje „Jei negaus pinigų, TRATC‘ui „reikės išsivaikščioti“, įmonės įstatinio kapitalo didinimo galimybės svarstyti sėdo Šilalės savivaldybės tarybos Finansų komitetas, į kurį pristatyti finansinės padėties pakviesta naujoji vadovė D. Arlauskienė paviešino stulbinančiai blogą savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį.
„2001 metais Tauragės apskrityje buvo kuriama atliekų tvarkymo struktūra. Tuomet buvo pasirašyta sutartis, kad būtų įkurtas Leikiškių sąvartynas ir kita infrastruktūra. Visa sąmata buvo 6,6 milijono. Viską vykdė APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra, – red. past.). Tuo metu įmonė neturėjo tokio darbuotojo, kuris galėtų vykdyti viešuosius pirkimus. 70 procentų projekto vertės buvo numatyta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 20 procentų – iš valstybės biudžeto, 10 procentų prisidėjo įmonė imdama paskolą iš „Luminor“ banko. Tą paskolą mokame iki dabar, paskutinė įmoka bus rugsėjo mėnesį. Tačiau projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2006 metais. Per tą laiką keitėsi ekonomika, infliacija lėmė tai, kad tam tikriems darbams buvo pritaikyta infliacija. Tai reiškia, kad pagrindiniams rangovams buvo pritaikyta infliacija 22 procentus prie pradinės projekto kainos, o Europos Komisija su tuo nesutiko. Sakė, kad negalėjo būti 22 procentų infliacija, kad yra 15 procentų. Tačiau Sanglaudos fondas jau buvo pervedęs įmonei pinigus ir Europos Komisija įvertino, kad 1 milijonas buvo per daug. Atitinkamai buvo 1 milijonu sumažinta pirkimo vertė ir atitinkamai sumažėjo Sanglaudos fondo dalis. To pasekoje įmonėje gavosi 856 tūkstančiai eurų, tą sumą reikėjo grąžinti kaip neteisingai įsisavintas lėšas. Tos sąnaudos buvo pripažintos netinkamomis, todėl įmonė turi grąžinti tas lėšas. Nuo 2010 metų visi aplinkui padėjo, kas galėjo – įmonės buvę vadovai, Seimo nariai kreipėsi ir į Europos Komisiją, ir į teismą ginčydami tą sprendimą, kad reikia grąžinti lėšas. Tačiau sprendimas buvo neigiamas. Buvo nuspręsta, kad lėšas TRATC turi grąžinti. Kadangi įmonė nepajėgė grąžinti, skolino Turto bankas, įmokos dabar Turto bankui paskaičiuotos iki 2030 metų. Tai įmonei didžiulė našta. Buvo išaiškinta, kad šitos sumos negalima įtraukti į rinkliavą“, – kalbėjo D. Arlauskienė.
Pasak D. Arlauskienės, finansinė įmonės situacija šiuo metu labai sudėtinga. 2022 m. įmonė patyrė 621 tūkstančio eurų grynąjį nuostolį, 2023 metų nuostolis bus toks pat – 620 tūkstančių eurų. Per dvejus pastaruosius metus Atliekų tvarkymo centras pasiekė beveik 1,3 milijono eurų nuostolį. O tai, pasak D. Arlauskienės, reiškia, kad kyla klausimas dėl įmonės veiklos tęstinumo. Ir čia pat įmonės vadovė Šilalės politikams bandė įrodyti, kad pinigų prašo ne skoloms padengti, bet į jau sukurtą infrastruktūrą investuoti. Esą ja naudojasi gyventojai, apskrities miestai yra švarūs ir prižiūrėti, rašo „Tauragės kurjeris“.
„Dabar mes rinkliavos pinigus naudojam uodegoms dengti. Ir tuoj ateis laikas, kai reikės dengti einamąsias sąskaitas. Ateisim į tašką, kai nebebus iš ko. Tada eisim į banką, tikėkimės, kad gausim paskolą, bet esam rizikingi. 50 tūkstančių eurų jau davė apyvartinėms lėšoms, tai viskas, ką galėjo pasiūlyti bankas. Viskas jau yra įkeista ir užstatyta. Aš daugiau nebematau kitos išeities. Įmonei reikia judėti į priekį“, – emocingai kalbėjo TRATC direktorė.
Pasirodo, kad 50 tūkstančių eurų nėra vienintelė TRATC paskola: per 300 tūkstančių eurų yra pasiskolinta atliekų rūšiavimo sistemai kurti, dar 150 tūkstančių eurų – apyvartinėms lėšoms.
Tačiau svarstant klausimą posėdžio metu paaiškėjo dar kai kas – kad ant bankroto ribos esanti įmonė į darbą priėmė nemažai naujų darbuotojų. Kaip teigė D. Arlauskienė, jai atėjus dirbti buvo 29 darbuotojai. Naujoji direktorė priėmė sąvartyno vadovą, plėtros vadovą, komunikacijos specialistą, kuriam įsteigtas ir naujas etatas, į sąvartyną priimtas papildomas rūšiuotojas.
Pasidomėjome ir mes įmonės darbuotojų skaičiumi ir darbo užmokesčiu. Portale rekvizitai.lt nurodyta, kad šiai dienai Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre dirba 37 darbuotojai (apdraustieji). Vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2024 m. vasario mėnesį buvo 2 045,99 Eur neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2024 m. sausio mėnesio vidutiniu atlyginimu (1 711,72 Eur), jis padidėjo 334,27 Eur (+19,5 proc.). 2023 m. gruodį vidutinis atlyginimas buvo 1 576,50 Eur.
Kitaip nei Tauragės, Pagėgių ar Jurbarko politikai, šilališkiai atliekų tvarkytojams šimtų tūkstančių lengvai nusprendė neskirti, o savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pavedė išsiaiškinti, ar ši investicija nepažeis įstatymų. Kada tai bus padaryta, neaišku, kaip ir tai, kada šį klausimą Šilalės taryba įtrauks į posėdžio darbotvarkę.
Pasak „Tauragės kurjerio“, į tokį Šilalės tarybos Finansų komiteto sprendimą D. Arlauskienė sureagavo jautriai – esą kol pinigų įmonei savivaldybės neskirs, „niekas nepajudės iš mirties taško“. „Arba einam į priekį, arba skirstomės. Aš prašau jūsų iš žmogiškos pusės. Yra be galo sunku man“, – graudinosi direktorė.
Išvyko pailsėti
Matyt, įmonės būklės svarstymas Šilalėje buvo iš tiesų sunkus, nes vos keturis mėnesius atliekų tvarkymo centrui vadovaujanti direktorė balandžio pradžioje kartu su būriu administracijos specialisčių išvyko į Italiją.
Laikraščio „Šilalės artojas“ straipsnyje „Į Turiną – atsipalaiduoti nuo atliekų tvarkymo“ rašoma, kad praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose užfiksuota, kaip smagiai Turine leidžia laiką šešios Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojos: direktorė Donvina Arlauskienė, jos pavaduotoja Rimantė Gailienė, Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė, buhalterė-apskaitininkė Laura Statkuvienė, kontrolierė Martina Skėrienė ir ką tik įmonėje pradėjusi dirbti komunikacijos specialistė Irūna Poškaitė.
Laikraščiui nusiuntus paklausimą komunikacijos specialistei, buvo atsakyta, kad „Darbo kodeksas numato darbuotojų teisę į kasmetines atostogas, tokia teisę pasinaudojo Bendrovės direktorė“.
Apie kitų darbuotojų kelionės tikslus į Italiją, I. Poškaitė nutylėjo, pasiteisdama, kad „Bendrovė negali nei pakomentuoti, nei atsakyti, kaip Bendrovės darbuotojai leidžia laiką ne darbo metu“.
Iš to galima numanyti, kad ne tik direktorė, bet ir visos penkios administracijos darbuotojos Turine lankėsi atostogų metu, rašo „Šilalės artojas“.
Beje, Darbo kodeksas numato, kad už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. D. Arlauskienė to niekaip negalėjo padaryti, nes pradėjo įmonei vadovauti tik gruodžio mėnesį.
Ar kils vietinė rinkliava?
Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro įstatinio kapitalo didinimui turi pritarti visos keturios savivaldybės. Jei bent viena nesutiks, lėšų atliekų tvarkytojai negaus. Jei pritars visos keturios, neatmetama galimybė, kad šioms lėšoms amortizuoti rinkliava regiono savivaldybių gyventojams gali dar labiau brangti, būgštauja „Tauragės kurjeris“.
Tiesa, tikėtina, kad Jurbarko rajono gyventojams rinkliava, bent kol kas, nedidės, mat jie ir taip jos sumoka tiek, kad 2023 metais liko per 400 tūkst. Eur likutis, iš kurio ir buvo nuspręsta gelbėti atliekų tvarkytoją. Kai vasario 29 dienos tarybos posėdžio metu apie tai paklausė vienas iš tarybos narių, suabejojęs ar vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą tarifai nėra per dideli, meras Skirmantas Mockevičius teatsakė, kad Šilalės ir Tauragės rajonuose vietinės rinkliavos tarifai nuolat keliami, o Jurbarko rajone to nereikia daryti – matyt, tai, mero nuomone, yra pakankamas tarifo paskaičiavimo pagrįstumas.
Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus komentaras
Pasidomėjome, ką apie Šilalės rajono savivaldybės poziciją, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ateitį ir jo vadovės veiksmus galvoja Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Jurbarko, Tauragės ir Šilalės savivaldybių tarybos jau yra priėmusios sprendimus dėl lėšų skyrimo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui. Tačiau svarstant sprendimo projektą Šilalės savivaldybės tarybos posėdyje, kai kuriems tarybos nariams kilo įvairių abejonių. Dėl to buvo priimtas protokolinis sprendimas paprašyti savivaldybės kontrolieriaus išvados dėl tokio sprendimo teisėtumo. Artimiausiu laiku tikimasi kontrolieriaus išvados, ir tuomet bus rengiamas tarybos sprendimas. Šilalės savivaldybės taryba nekvestionuoja būtinybės savivaldybių įnašais finansuoti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro, nes privalome užtikrinti, kad atliekos iš gyventojų būtų surenkamos, tačiau nori šiek tiek detalesnės analizės. Neabejoju, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos nariai, suprasdami, jog tai yra bendra regiono savivaldybių įmonė, įvertins kitų trijų savivaldybių tarybų pastangas ir solidariai imsis atsakomybės dėl bendros įstaigos veiklos tinkamo funkcionavimo.
Dėl įmonės vadovės kelionės į Italiją: apie tai kalbėjau su UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktore, ji patikino, kad tai buvo keleto dienų kelionė, atostogų metu, asmeninėmis lėšomis. Teisę į poilsį kiekvienam Lietuvos piliečiui užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija (jos 49 str.), todėl nei įstatymas, nei etika šiuo atveju pažeista nebuvo.
Dėl Jūsų klausimo apie naujai priimtus 8 darbuotojus. Direktorė mane užtikrino, jog ją skyrus į pareigas, vyko personalo kaita, vieni darbuotojai buvo atleisti, o vietoje jų priimti kiti. Tik vienas asmuo – viešųjų ryšių specialistas – buvo priimtas naujai, iki tol tokios pareigybės įmonėje nebuvo. Taigi darbuotojų skaičius iš esmės nekito. Dėl darbo užmokesčio kėlimo: keičiantis teisės aktams, įmonė privalo atitinkamai kelti ir darbo užmokestį, be to, tenka konkuruoti darbo rinkoje, todėl įmonės vadovas privalo užtikrinti reikalingų specialistų pritraukimą taikant adekvatų atlygį.
Apibendrinant komentarą, pažymėtina, kad dauguma Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų patiria vienokius ar kitokius sunkumus. Tačiau tai yra itin reikalingas paslaugas teikiančios Lietuvos įmonės, ir visi esame atsakingi už jų tinkamą funkcionavimą. Šiuo atveju – vienodai atsakingos Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybės. Pasitikiu Šilalės meru, tarybos nariais, ir neabejoju, jog jie pasitiki kitų savivaldybių komandomis.
Gaukite kreditą per 48 valandas
Anapilin išėjo Adolfas AtgalainisKaip LOPEZ GROUP FINANZAS klientas, rekomenduoju jums p...