Apie poeziją – poetų žodžiais

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Bandant bent kiek moksliškai paaiškinti šį reiškinį teigiama, kad „poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmiški, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas pagarbinti dievus“. Ar šis paaiškinimas bent kiek nušviečia, kas tai yra poezija? Abejotina. Maždaug taip pat sėkmingai galima moksliškai paaiškinti meilę, juoką, liūdesį ir džiaugsmą. O štai poezija tai sugeba. Sugeba ne paaiškinti tuos absoliučiai paprastus, kasdien pajuntamus, o tuo pačiu tokius sudėtingus reiškinius, o suteikia galimybę juos pajausti, pasinerti į pačią jų esmę. Ne veltui, kažkoks protingas žmogus yra parašęs, kad poetų ir poezijos uždavinys yra „harmonizuoti pasaulį“. Sutikite, mūsų pasaulyje harmonijos tikrai nėra per daug. Tad Pasaulinės poezijos dienos proga siūlome perskaityti pluoštelį mūsų krašto poetų eilėraščių, kurie gal padės pajausti, ką poetams reiškia poezija...

 

Rūta Vasiliauskienė

***

Rašau žvaigždžių šviesa
ir saulės vėju,
pavasario nakties dvelksmu,
širdies krauju...
Rašau viskuo, kas šiandien
pas mane atėjo...
O jeigu kartais neateina niekas –
tai tyliu...

Ir laukiu...

 

Loreta Lora

Aš – ne akmuo

Aš – ne akmuo.
Ir amžiais negyvensiu.
Ir tiek tvirtumo neturiu...
Žinau, juk vienąsyk pasensiu
Ir išdalinsiu viską, ką galiu...
Aš – ne akmuo.
Nebūsiu kliūtimi,
Nei vieno, žengiančio keliu.
Tad eikit drąsiai, tikslo vedini!
Lydėsiu jus tiktai žvilgsniu...
Aš – ne akmuo.
Liūdnai parimęs
šimtmečiais stovėti.
Mano istorija – gan atvira
Ir nenutyli...
Širdim ir lūpom aš galiu kalbėti,
Apie jausmus ir jų beribį gylį.
Aš – ne akmuo.
Ir amžiais negyvensiu.
Bet jeigu reikia,
atsiremki į mane.
Kol dar galiu atremti.
Kol pasensiu.
Aš būsiu tuo, kas palaikys tave...

 

Ona Čirvinskienė

Atvira širdim

Atvira širdim pas jus einu,
Nors tas mano kelias erškėčiuotas,
Gal nesukuriu skambių eilių,
Bet save jums atiduodu.

Neišmokau trupinių dalint,
Jeigu duodu – tai tik pilną saują,
Jei nepriėmė ir numetė tolyn,
Viską pradedu ir vėl iš naujo.

Nors skaudu, kai šaiposi kažkas,
Bet nesiruošiu dėl to po kryžium klūpot,
Skaudžiai kerta kritikos šaka,
Bet naujas eiles dėlioja lūpos.

Atvira širdim einu ir eisiu...

 

Stefanija Murauskienė

Tu ir eilėraštis

Kaip bitė cukrų paverčia medum,
Taip Tavo žodis, manyje įstrigęs,
Džiaugsmingai nuplaukia dangum
Kaip kūdikis, besižvalgąs iš vygės.
Tavo ir savo nuodėmes eilėraščiu
Paversiu,
Jausmingai išniūniuodama kiekvieną
Eilę...
Ir jei nepasiseks, manau, neverksiu...
Nesupratai... Na, ką – man gaila.
Įbridus į eilėraščių vaivorykštes ir lietų
Neberandi akmens Tu savo širdyje.
Paukščiu čiulbėti – privilegija poetų...
Na, o suprasti juos – tai gėris Tavyje.

 

Gitana Kačiukienė

Žodžiai

Patylėsiu, niekam nesakysiu.
Nors minčių… Atrodo plyš galva.
Tik ant balto popieriaus rašysiu
Gal raudona, gal juoda spalva.
Tegul liejas nutylėti žodžiai,
Išlaikyti, lyg brangus midus.
Surinkti ir uždaryti godžiai
Tegul tyška žodžiai kaip lietus.
Užrašysiu džiaugsmą, sėkmę, viltį
Ir gyvenimo kalnuotus takelius,
Ir gimimą, lyg stebuklą, dar ir mirtį,
Aprašysiu, kas galvon paklius.
Baltą gulbę, aštrią stiklo šukę,
Žalią samaną, aguonų grūdelius
Ir tėvynę, ir pagriovio plukę,
Ir pelėdos slėptus vaikelius.
Surašysiu. Tegul skaito, juokias,
Žavisi, vadina kiek keista.
Kada popierius ir eilės tyliai tuokias,
Siela džiaugias, laisvėn išleista…

 

Gintauta Kievišienė

Paukštė

Skrido paukštė.
Plunksną-žodį numetė.
Skrido aukštyn –
Dar vieną žodį nubrėžė.
Skrido ir skrido,
Biro žodžiai lyg plunksnos.
Mano žvilgsnis – aukštyn.
Bet paukštė
Aukščiau mano širdies
Pakilt nepajėgė...

... Skrido paukštė,
Sparnais orą suvirpino.

 

Kęstutis Vasiliauskas

***

Kai džiaugiesi, eiles ar rašai?
Aš nesu taip parašęs dar nieko.
Galbūt džiaugsmas ateina retai
Ir man rašymui laiko nelieka.

Kai džiausiuosi – galvot negaliu,
O geriu savo taurę lig dugno.
Ir man būna visai nesvarbu,
Kad iš džiaugsmo tik skausmas pabudins...

Ir tuomet, kai į širdį ateis
Liūdesys mano džiaugsmo pakeisti,
Aš iš skausmo rašysiu eiles
Ir tos eilės man bus tartum vaistas.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Mūsų partneriai