Kai paštas buvo langas į pasaulį

   
☰Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Lapkričio 16-oji – Lietuvos pašto diena. 1918 m. lapkričio 16 d. buvo įkurta nepriklausomos Lietuvos pašto valdyba. Vos po kelių mėnesių – 1919 m. kovo 23 d. – lietuviškas paštas pradėjo veikti ir Jurbarke.

1918 m. lapkričio 16 d. finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį dėl Lietuvos pašto valdybos įkūrimo. Jaunai valstybei reikėjo savarankiškos ryšių sistemos, todėl visoje šalyje sparčiai buvo steigiami pašto skyriai. Jau gruodžio 27-ąją pasirodė pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai, o 1922 m. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos nare.

Jurbarke lietuviškas paštas atidarytas 1919 m. kovo 23 d. Pirmoji jo buveinė buvo kampiniame name dabartinių Vytauto Didžiojo ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje ( dabar Vytauto Didžiojo g. 16). Apie Jurbarko pašto skyriaus atidarymą oficialiai paskelbta 1919 m. liepos 1 d. „Laikinosios vyriausybės žiniose“ – tarp 71 pašto skyriaus Jurbarkas sąraše įrašytas dvyliktuoju numeriu. Pirmasis pašto viršininkas buvo Jonas Smetonius iš Dainių kaimo, Jurbarko paštui vadovavęs ilgus metus.

Beje, 1918–1919 metais viskas nebuvo taip paprasta – atsikūrusioje valstybėje daug kur dar šeimininkavo okupacinės Vokietijos administracija. 1919-aisiais Jurbarke greta lietuviško pašto dar veikė ir vokiečių administruojamas paštas, tų metų spalio 9 d. pradėjęs antspauduoti korespondenciją spaudais su užrašu „Litauen“ („Lietuva“).

Tuomet Jurbarką korespondencija pasiekdavo ne tik sausumos keliais, bet ir Nemunu. 1919 m. gegužės 22 d. laikraštis „Lietuva“ pranešė, kad paštas tarp Kauno ir Jurbarko tris kartus per savaitę gabenamas garlaiviais „Aušra“ ir „Gediminas“.

Svarbus įvykis miesto pašto istorijoje – 1935 m. kovo 16 d., kai įstaiga persikėlė į naujas patalpas dabartinėje Vytauto Didžiojo g. 4, šalia Lietuvos banko skyriaus.. Naująsias patalpas pašventino Jurbarko klebonas kunigas J. Bikinas, ta proga Šaulių klube surengtos vaišės, kuriose dalyvavo ir žinomi miesto visuomenės veikėjai, tarp jų – skulptorius Vincas Grybas.

Tiesa, naujos patalpos ne visiems patiko. Netrukus spaudoje pasirodė gyventojų skundų, kad paštas korespondenciją išduoda ne tą pačią dieną, o už kai kurių laiškų atsiėmimą reikalaujama papildomai mokėti.

1935-ųjų rudenį Jurbarko paštas tapo ir istorinio įvykio dalimi. Spalį skulptorius Vincas Grybas, vargonininkas Jonas Pocius ir ūkininkas Šlyteris gavo laiškus, kuriuos iš Amerikos per Atlantą buvo atgabenęs lakūnas Feliksas Vaitkus. Tai buvo ypatinga korespondencija – ją į Lietuvą atskraidino antrasis Atlantą perskridęs lietuvių lakūnas.

Pašto istorijoje būta ir nelaimių. 1936 m. vasario 19-osios naktį pastate, kuriame veikė paštas ir Lietuvos banko skyrius, kilo gaisras. Ugnis įsiplieskė antrajame aukšte, banko direktoriaus bute, ir apgadino dalį pastato.

1981 metais Dariaus ir Girėno (tuometinėje V. Kapsuko) gatvėje iškilo daugiaaukštis dabartinis pašto pastatas. Tuomet paštui vadovavo Stanislovas Stanys.

Šiandien Lietuvos paštas išgyvena dideles permainas. Mažėjant tradicinių laiškų ir daugėjant siuntinių, pašto skyrius vis dažniau pakeičia mobilusis laiškininkas ar paštomatas.

Pašto istorija siekia šimtmečius

Nors nepriklausomos Lietuvos paštas įkurtas tik 1918 metais, organizuoto pašto pradžia mūsų šalyje siejama su 1562 m. liepos 11 d., kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pavedimu pradėjo veikti reguliarus pašto maršrutas Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. Vėliau pašto kelių tinklas plėtėsi, atsirado pašto stotys, kuriose buvo keičiami arkliai, gabenama korespondencija, keliaudavo pareigūnai ir keleiviai.

Pasaulyje pašto ryšių istorija dar senesnė. Organizuotas pasiuntinių sistemas turėjo senovės Persija, Roma ir Kinija. Viena žinomiausių buvo Persijos imperijos valdovų sukurta pasiuntinių sistema, kurioje žinios buvo perduodamos per pakelės stotis keičiant arklius. Romos imperijoje veikė valstybinė pasiuntinių ir transporto sistema cursus publicus, skirta valdžios pranešimams bei pareigūnų kelionėms.

Šiuolaikinės tarptautinės pašto sistemos pradžia laikomi 1874 metai, kai Berne buvo įkurta Visuotinė pašto sąjunga, vėliau tapusi Pasauline pašto sąjunga. Jos įkūrimo dieną, spalio 9-ąją, minima Pasaulinė pašto diena.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pamirštas restoranas „Jurbarkas“: nuo muzikos vakarų iki santykių aiškinimosi (NUOTRAUKOS)

Pamirštas restoranas „Jurbarkas“: nuo muzikos vakarų iki santykių aiškinimosi (NUOTRAUKOS)  0

Zylės lesykloje

Ornitologai primena: atėjus šalčiams nepamirškime pasirūpinti paukščiais  1

Dovana viešajai bibliotekai iš arkivyskupo rankų

Dovana viešajai bibliotekai iš arkivyskupo rankų  0

Pasaulinė gerumo diena

Pasaulinė gerumo diena  0

Fra Luca Pacioli portrait (detail), Tempera on panel, 99 cm × 120 cm, Jacopo de’ Barbari, 1495-1500.

Vienuolis, padėjęs pamatus šiuolaikinei buhalterijai  0

Augmenijos augimo ir derliaus dievas Vaižgantas

Augmenijos augimo ir derliaus dievas Vaižgantas  0

Kidulių dvaro puotoje – keliaujantys šokio šimtmečiai „Nuo baroko iki roko“

Kidulių dvaro puotoje – keliaujantys šokio šimtmečiai „Nuo baroko iki roko“  0

V. Adamkaus apsilankymas Jurbarko rajone 2002-06-20

Valdo Adamkaus 100-mečiui – prisiminimai iš Jurbarko krašto (NUOTRAUKOS)  1

„Gudrios našlės“ kelionė į Portugaliją

„Gudrios našlės“ kelionė į Portugaliją  0

Lietuvos Respublikos Konstitucija: istorija, svarbiausi faktai ir reikšmė

Lietuvos Respublikos Konstitucija: istorija, svarbiausi faktai ir reikšmė  0

Smalininkietė Violeta Schuetz pristatė savo pirmąją knygą (NUOTRAUKOS)

Smalininkietė Violeta Schuetz pristatė savo pirmąją knygą (NUOTRAUKOS)  0

Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas

Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas  0

Smalininkų vandens matavimo stočiai – 215. Nemuno biografijos saugotoja

Smalininkų vandens matavimo stočiai – 215. Nemuno biografijos saugotoja  0

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Tas laukinis laukinis Jurbarkas... (II dalis)

Tas laukinis laukinis Jurbarkas... (II dalis)  0

Saulius Meškauskas

Saulius Meškauskas: pats kelias yra laimė  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Vitalija Jonikytė

Karūnuota gražuolė skatina moteris nebijoti būti savimi  0

Rugilė Sabonytė

Meno donkichotė Rugilė Sabonytė  0

Mūsų partneriai