Vladas Motiejaitis: 50 metų vardan Jurbarko krašto

Vlado nuopelnai Jurbarko kraštui susideda iš trijų sričių: V. Motiejaitis – sportinio ėjimo meistras,  taip pat žmogus, paskyręs visą savo gyvenimą veterinarijos tarnybai bei daugiau kaip dešimtmetį buvęs Jurbarko savivaldybės tarybos nariu.
Nors Vladas su žmona Irena abu kilę iš skirtingų Lietuvos vietovių, tačiau save laiko senais jurbarkiečiais. Vladas Motiejaitis gimė 1937 metais Maslauskiškių kaime, Raseinių rajone, vaizdingų Dubysos slėnių apsuptyje. 1958 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą, o 1963 metais - Lietuvos Veterinarijos akademiją.
Vlado žmonos gimtinė - Marijampolėje. Irena į Ariogalą atvyko baigusi Marijampolės pedagoginę mokyklą. Jaunuoliai pamilo vienas kitą ir persikėlė į Vlado darbo paskyrimo vietą - Jurbarką. Gyvendami Jurbarke, Motiejaičiai susilaukė dviejų atžalų - sūnaus Mindaugo ir dukros Astos. Šiuo metu seneliai gali pasidžiaugti ir trimis anūkais.

Pomėgis sportuoti atvedė Vladą į tikrąją sporto meistrystę

„Mokykloje susidomėjau sportu. 1957 m. mokykla rengėsi rajono moksleivių spartakiadai Ariogaloje. Aš žaidžiau krepšinį, tinklinį ir bėgiojau ilgesnes distancijas. Bet paaiškėjo, kad trūksta ėjiko, kuris galėtų dalyvauti 5 kilometrų sportinio ėjimo rungtyje. Mokytojas pasiūlė man: kasdien vaikštai į mokyklą, esi užsigrūdinęs, ne koks lepšis. Sutikau, nes iš tikrųjų man ėjimas buvo ne naujiena“, – knygoje „Betygalos Antanėlis“ yra rašoma apie V. Motiejaičio pirmąjį trenerį ir ėjiko karjeros pradžią. Būtent šis Betygalos Antanėlis – Antanas Juška, yra pirmasis Vlado kūno kultūros mokytojas, atvedęs jį į didįjį sportą.
Išvykus studijuoti, visą laisvalaikį Vladas skyrė sportui - tai buvo jo pomėgis. Sporto Vladas neapleido ir pradėjęs dirbti. Aktyviai sportavo dirbdamas Jurbarko rajono Veterinarinėje tarnyboje, o nuo 1965 metų atstovavo Jurbarkui ir visai Lietuvai lengvosios atletikos sportinio ėjimo varžybose. Iš pradžių Vladas varžybose eidavo 10 km distanciją, po to 20 km, 30 km ir net 50 km. Tuo metu treniruotėms nebūdavo net stadiono, tad eiti tekdavo kas antrą dieną į Smalininkus ar Vidugirį, prisimena sporto meistras. Ne vieną dešimtį kilometrų Jurbarko krašto sporto meistras per savo karjerą nužingsniavo Maskvos, Minsko, Rygos, Odesos, Charkovo ir kitų miestų stadionų takeliais.
„Aš ir pats galvojau – esu sportininkas, bet kaip įrodyti, kad toks esu? Sportuoti gali kiekvienas, bet aš norėjau „privesti“ visus reikalus iki galo. Supratau, kad jei esi geras sportininkas, gali baigti karjerą tik tada, kai gauni kažkokį laipsnį“, - sakė Vladas. Taip ryžtingai ir su dideliu užsispyrimu siekiant aukštų sportinių pasiekimų ir įvertinimų, Vladui Motiejaičiui 1966 metais buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas. Vladas Motiejaitis buvo pirmasis dirbantis sportininkas Jurbarko rajone, pasiekęs tokį įvertinimą.
Vladas dar ir dabar neapleidęs ėjimo. Kiekvieną rytą keliasi 6 val. ir eina į stadioną, ten kasdien įveikia 4 km. Ėjimas - Vlado varomoji jėga. Įveikęs sunkią ligą Vladas nepalūžo, sportuoja ir neketina pasiduoti klastingoms ligoms.

Be sporto ponas Vladas gali pasidžiaugti ir nuveiktais darbais Jurbarko veterinarijos tarnyboje

Baigęs Lietuvos Veterinarijos akademiją, Vladas Motiejaitis gavo paskyrimą dirbti Jurbarko rajono Valstybinėje veterinarijos tarnyboje. Daugiau kaip 30 metų Jurbarke dirbo vyriausiu veterinarijos gydytoju – tarnybos viršininku. Šias pareigas ėjo iki pensinio amžiaus. Nuo 2001 iki 2010 metų dar dirbo vyresniuoju veterinarijos gydytoju.
V. Motiejaitis, užimdamas Jurbarko rajono veterinarijos tarnyboje vadovo pareigas, rūpinosi, kad rajone būtų išspręstos administracinės gamybinės bazės ir kvalifikuotų veterinarijos gydytojų sukomplektavimo reikalai. Jo vadovavimo metu buvo pastatytas veterinarinės ligoninės su laboratorija kompleksas.
Vladas prisimena, kad vadovauti nebuvo lengva: „Kai „užtarkuodavo“ iš ministerijos, tai mažai nepasirodydavo, dabar dirbti lengviau -  pažiūri į kompiuterį, sutikrini duomenis, nei žilas, nei plikas nebūtum šiuo laiku dirbdamas“. Kiek tuomet gyvulių rajone būta - daugybė fermų, kartais nebūdavę ramių dienų net švenčių dienomis. Irena ir Vladas prisimena pirmuosius metus kada atvyko į Jurbarką. Galvijų net pačiame Jurbarko mieste būta daugiau kaip 100. Dabar juokaudami sutuoktiniai prisimena, kad net karvių bandos buvo genamos iš panemunės K. Donelaičio gatve. Ir niekas tuo nei stebėjosi, nei piktinosi.
Vladas, prisimindamas savo nuveiktus darbus, džiaugiasi tiek sportiniais pasiekimais, tiek darbine veikla. Jai Vladas skyrė didžiausią dėmesį.

Vladas Motiejaitis: siekiau įsiklausyti į žmogų ir surasti  kompromisą

Po nepriklausomybės paskelbimo Vladas Motiejaitis buvo išrinktas į Jurbarko rajono tarybą. Iš viso Taryboje Vladas Motiejaitis žmonių labui išdirbo 11 metų. Būdamas jos nariu, Vladas vadovavosi principu – įsiklausyti į žmogų. Naudingas darbas rajonui ir jo žmonėms galimas tik per kompromisą ir dialogo ieškojimą.
Vladui svarbu, kas vyksta ir šiomis dienomis Jurbarko mieste. Jau beveik dešimtmetį šis žmogus kovoja, kad būtų išasfaltuota Taikos gatvelė. Taip pat palaiko jurbarkiečius, kovojančius su mieste tvyrančiu kiaulių komplekso skleidžiamu dvoku. Anot Vlado, šiomis dienomis sunku paprastam žmogeliui rasti teisybę. Nepaisant to, jis džiaugiasi pokyčiais Jurbarke, gražiu miesto vaizdu ir pačia gamta. Didžiuojasi, kad  yra senas jurbarkietis.
Iki nepriklausomybės paskelbimo V. Motiejaitis buvo apdovanotas trimis vyriausybiniais apdovanojimais už darbo rezultatus, proginiais atminimo medaliais. Garbės ir padėkos raštais Vladas apdovanotas 51 kartą, juos sudaro sportiniai laimėjimai, visuomeniniai ir tarnybiniai nuopelnai.