Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Ši laišką jurbarkiečiams (ir visiems Lietuvos gyventojams) siunčia ukrainietė Anastasija, 2022-ųjų kovo mėnesį radusi prieglobstį Jurbarke. Lietuvoje gimė jos sūnus Jurgis (Georgas). Vėliau prie šeimos prisijungė ir Anastasijos vyras Sergejus, Ukrainos karys, sužeistas fronte, kuriam Lietuvoje buvo suteikta medicinos pagalba. Prieš gerus metus fronte dingo Anastasijos tėvas... Praėjusiais metais Anastasija su šeima grįžo namo, į Ukrainą. Rašo ji mums, visiems pažįstamiems, ir kiekvienam atskirai.

„Sveikas, mielas drauge,

Tikiuosi, kad vis dar mane prisimeni. Esu Anastasija, ukrainietė. Greitai bus dveji metai, kai pažįstame vienas kitą. Tai įvyko kovo 6 d., tada pirmą kartą pamačiau Lietuvos žemę. Labai apgailestauju, kad niekada anksčiau čia nebuvau, gaila, kad mūsų pažinties priežastis buvo karas.

Šiandien sukanka lygiai dveji metai, kai pasikeitė mano ir 48 milijonų žmonių gyvenimas Ukrainoje. Atsitiktinės aplinkybės šiandien nuvedė mane į parką Vinicoje, kuriame buvau 2022 metų vasario 24 dieną – tada galvojau, kad daugiau niekada nebepamatysiu savo gimtųjų vietų. Tačiau šiandien noriu tikėti, kad ir toliau galėsiu matyti savo gimtąjį kraštą ir rodyti jį savo vaikams. Labai noriu pakviesti pamatyti mūsų Ukrainą. Ji graži, patikėk.

Esu jums labai dėkinga, kad nepraradote tikėjimo mūsų kariais, mūsų jėgomis. Apgailestauju, kad turite jausti ir matyti skausmą, kurį mums sukelia rusija. Apgailestauju, kad jaučiate šio karo artumą. Niekada nenorėjau šito. Noriu, kad gyventume, gyventume kiekvieną minutę, jaustume gyvenimą kiekvieną dieną. Ir prašau, niekada neleiskite, kad kažkas panašaus pasikartotų jūsų namuose, jūsų žemėje. Tavo namas yra tavo tvirtovė.

Klausiate kaip dabar gyvenu? Jūs patys matote, kaip tai sunku. Nekartosiu naujienų pranešimų eilučių. Bet aš tikrai žinau, kad nenoriu gyventi su priešu viename name, gretimame bute. Mes darome neįmanoma. Žmonės, Ukrainoje likę verslai, renka didžiulius pinigus apsaugos priemonėms (paprasčiau tariant, ginklams). Noriu ištarti visus pasaulio padėkos žodžius už jūsų indėlį į mūsų šarvus. Žinome ir jaučiame šią pagalbą. Tai dabar svarbiau nei bet kada. Turime saugoti savo vaikus, saugoti savo namus.

Deja, ne kiekvienas galės pamatyti savo namus, gimtąjį kraštą. Kažkas išėjo, o kažkas tapo angelu. Aš dažnai verkiu. Man skaudu, angelų daug. Mažieji angelai ir mūsų gynėjai. Klausiate kaip laikosi mano tėvas? Nežinau. Tikiu jo gyvenimu. Tikiu, kad greitai pasimatysime. Viskas, ką mes turime, yra mūsų tikėjimas.

Labai prašau tikėkit mumis.Taip man sako ir mano vyras Sergejus. Ar prisimeni jį? „Jei tiki, suteiki man jėgų“.

Man reikia bėgti, Jurgis pabudo. Tikiu, kad greitai pasimatysime. Apkabinu“.

Anastasija

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga

Ramanauskų šeima krepšinį ir žaidžia, ir žiūri, ir serga  0

Birutė Mockeinė

Birutės Mockienės įdomaus gyvenimo paslaptis  0

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo

Jurbarkiečio Manto istorija: nuo skustagalvio iki prabangaus restorano virtuvės šefo  0

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius

Anapilin iškeliavo literatas Vytautas Kutkevičius  0

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis

Gražvydo Ažnos aistra – protmūšiai ir krepšinis  0

Albina Bataitytė

Albina Bataitytė – nuoširdi gimtosios kalbos sergėtoja  0

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas

Mirė „Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas  0

Džiuljeta Ufartienė

Viskas iš čia  1

Jolita Štrimienė

Jolita Štrimienė: „Eilėraštis – tarytum įspūdžio ar troškimo grynuolis“  0

Antanas Račas

Kovo 11-osios akto signataras, dvikovoje gynęs Dievą  1

Šarūnas Šimulynas savo dirbtuvėje

Ne savo kaimo pranašas?  0

Janina Sabataitienė ir Danutė Janauckienė

Seserys savo gyvenimo ir Jurbarko be krepšinio neįsivaizduoja  0

I. Tkačuk, O. Mazur, L. Juškaitienė, V. Kurelaitienė, R. Vasiliauskienė, B. Šliužaitė

Šventiniai „Mūsų laiko“ redakcijos palinkėjimai  0

Ugnė Mozūraitytė

Krepšinis kviečia sugrįžti namo  0

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę

Pinigai krepšiniui – investicija į Jurbarko bendruomenę  0

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke

Andriaus Kulikausko pėdsakai Jurbarke  1

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas

Lukauskų šeimos narių kraujas – mėlynai baltas  0

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene

Ketvirtis amžiaus su biblioteka ir bendruomene  0

Tikriausi Jurbarko krepšinio komandos fanai – visa Adomaičių šeima: Kęstutis, Sigita, Austėja ir Aivijus.

Adomaičių šeima krepšinio rungtynių nepraleidžia  0

Rimas Bružas

R. Bružas: noriu, kad mano vaikai nekrūpčiotų  0

Gečų šeimos hobis – krepšinio rungtynės

Gečų šeimos hobis – krepšinio rungtynės  0

Veliuonos bažnyčia ir klebonija

Užmirštas kunigas ir poetas Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis  0

Regina Kriščiokaitienė ir Aldona Vasarevičienė

Įdomaus gyvenimo recepto ingredientai – ir judėjimas, ir knygos  0

Antanas Rapolskis

Buvęs ilgametis Jurbarko gimnazijos direktorius Antanas Rapolskis: su mokiniu reikia kalbėtis  0

Mūsų partneriai