Prisiminkime išėjusius...

Visų šventųjų diena ir Vėlinės – laikas, kada prisimename išėjusiuosius. Prisimename savo artimuosius, mylimuosius, kurių atminimą kiekvienas nešiojamės savo širdyje. Prisimename ir tuos mūsų kraštiečius, kurių veikla buvo svarbi ne tik jų artiesiems, bet ir daugeliui, o atlikti darbai pergyveno juos pačius.

Sausio 6-ąją Anapilin iškeliavo ilgametė Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė (1957–2023), draugijai vadovavusi nuo 2013 metų. Pareigingumas, organizuotumas ir užsibrėžtų tikslų siekimas buvo išskirtiniai Vidos charakterio bruožai, padėję vienyti visus rajono neįgaliuosius. Savo asmeniniu pavyzdžiu ji skatino draugijos narius bendrauti, bendradarbiauti, padėti ir rūpintis vieni kitais. Jos dėmesys ir atidumas ne tik draugijos nariams, bet ir kiekvienam, su kuo tik teko bendrauti, visiems ją pažinojusiems ilgą laiką išliks atmintyje. 

Sausio 12 d. mirė buvęs ilgametis Veliuonos seniūnas, aktyvus rajono politikas Mindaugas Šlepševičius (1949–2023). 1989 m. jis buvo išrinktas Veliuonos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku, 1991 m.  – Veliuonos apylinkės viršaičiu, 1995–2011 m. ėjo Veliuonos seniūnijos seniūno pareigas. M. Šlepševičius visą savo gyvenimą skyrė Veliuonai. Jo iniciatyva ir rūpesčiu buvo pradėti tvarkyti Veliuonos piliakalniai, miestelio gatvės, Veliuonos dvaro teritorija, įrengta turgavietė, pastatytas tiltas per Veliuonėlės upelį, žydų kapinėse atsirado paminklai, o civilinėse kapinėse – Atminimo (tremtinių) kryžius ir aukuras, taip pat jo iniciatyva buvo parengta ir 2001 m. išleista monografija „Veliuona“.

Mokslininkas, muziejininkas, švietėjas, filosofijos mokslų daktaras, Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys (1940–2023) Amžinybėn iškeliavo kovo 17-ąją. Kitas iškilus Smalininkų krašto sūnus Arnoldas Piročkinas apie Justiną Stonį rašė: „J. Stonys visur, kur tik dirbdavo, nesitenkindavo „valdišku“ darbu: daug laiko yra skyręs techninei kūrybai, kuri atvedė jį prie minties kaupti savo namuose Smalininkuose senąją techniką. Kai jos susikaupė gana daug, subrendo idėja kurti jos muziejų. Šiandien veikiančiame muziejuje esama per 23000 jo surankiotų eksponatų. J. Stoniui nesvetima nė literatūrinė veikla: yra bene šešių knygų ir pluošto straipsnių autorius.“

Gegužės 2-osios rytą netikėtai mirė visiems jurbarkiečiams puikiai pažįstamas ir svarbus žmogus, ritualinių paslaugų įmonės savininkas Jonas Petroševičius (1961–2023). Prieš 25-erius metus drauge su žmona pradėjęs teikti laidojimo paslaugas, daugelį metų J. Petroševičius rūpestingai ir su pagarba palydėdavo jurbarkiečius į paskutiniąją kelionę, suteikdamas liūdintiems artimiesiems galimybę ramiai gedėti mirusiojo. Jam tebuvo 61-eri metai.

Gegužės 4-ąją išėjo ilgametė šeimos gydytoja, daugeliui jurbarkiečių gerai pažįstama ir gerbiama Vida Navickienė (1947–2023).

Liepos 25 d. Amžinybėn iškeliavo žinomas kraštietis, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Balašaitis (1931–2023). 1961 m. A. Balašaitis apgynė disertaciją tema „Lietuvių kalbos terminų istorija“. Po aspirantūros pasilikęs dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Žodynų skyriuje, iš karto įsitraukė į didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rašymą, vėliau ir redagavimą. Šiame skyriuje A. Balašaitis išdirbo 25 metus. Su kitais kalbininkais rašė ir redagavo akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“, vadovavo žodžių rinkimo ekspedicijoms (1968–1984 m.), užrašė apie 20 000 žodžių.

Rugpjūčio 30-ąją netekome buvusios Naujamiesčio progimnazijos informatikos mokytojos Antaninos Grigienės (1957-2023). Elektroninių skaičiavimo mašinų specialistė, daugiau kaip 20 metų mokiusi vaikus informatikos, visada labai domėjosi gimtojo Jurbarko krašto istorija. Surinktą ir sukauptą istorinę informaciją kiekvienas iš mūsų ir dabar gali rasti A. Grigienės sukurtoje interneto svetainėje Jurbarko krašto gidas.