Pasaulio keliautojai Jurbarke pas Eugeniją jaučiasi lyg namuose

   
Straipsnis  3 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Po įvairias pasaulio vietas keliaujantys žmonės neišvengiamai susiduria su visokiausiomis apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Dažnas, norintis prabangesnio poilsio, renkasi aukštesnės kokybės viešbučius, kuriuose klientui nereikia niekuo rūpintis, kadangi į paslaugos kainą neretai būna įskaičiuotas ir maitinimas bei kitos išlaidos. Tačiau didelių finansinių galimybių neturintys, tačiau keliones mėgstantys, renkasi ir kitokias alternatyvas. 

Šiandien, išmaniųjų technologijų amžiuje, kelionės planuojamos internete. Jame pilna įvairiausių tinklalapių, kurių pagalba galima iš anksto susirasti nakvynę nors ir už tūkstančių kilometrų. Vienas jų – Booking.com, kuriame apgyvendinimo paslaugas siūlo tiek viešbučiai, tiek nuosavuose namuose kambarius svečiams įrengę asmenys. Įdomumo dėlei, šiame internetiniame puslapyje paieškojus, kas teikia apgyvendinimo paslaugas Jurbarke ir kaip jos yra vertinamos, likome maloniai nustebinti – 9,3 (iš 10 – aut. past.) balų įvertinimą turinti ir geriausiai Jurbarke vertinama Birutės gatvėje esanti Eugenijos Vingelienės sodyba „B&B Jurbarkas“ (angl.B&B – lova ir pusryčiai (aut. past.).

Sodyboje nieko netrūksta

Pakalbinome ponią Eugeniją vieną popietę jos namuose. Tuo metu vienas svečių, atvykęs iš Vokietijos, pietavo moters virtuvėje, o jo kartu atsivežtas didžiulis šuo džiaugėsi ramia aplinka. Ir iš tiesų – nors namas ir šalia judrios Algirdo gatvės, užėjus į sodybą galima pasijusti tarsi nuošaliame vienkiemyje. 

Nors plotas ir ribotas, tačiau sodyboje nieko netrūksta. Čia stovi ir šiltnamis, kuriame sirpsta didžiulės pomidorų kekės, noksta agurkai bei paprikos. Šalia – nedidelis darželis kitoms lauko daržovių rūšims. Prie kiekvieno sodybos kampelio prisidėjusi Eugenijos ranka. „Aš čia visko turiu tiek sau pačiai, tiek ir svečiams. Yra čia ir sodas su obelimis, vyšniomis, trešnėmis, avietėmis. Net šilauogių turiu. Pati verdu uogienes ir vaišinu jomis svečius“ – sako Eugenija. 

Lauke netrūksta ir įvairiausių dekoratyvinių augalų, gėlių, kurios šiltuoju metų laiku džiugina akį. Žiemai namų savininkė yra įsirengusi ir stiklinį žiemos sodą. Jame taip pat veši įvairiausios gėlės. 

Žavi moters ruoštas maistas

Dauguma svečių, paliekančių savo atsiliepimus apie viešnagę pas Eugeniją, giria ir džiaugiasi jos ruoštais pusryčiais. Moteris sako, kad stengiasi atvykėliams pateikti tik pačius šviežiausius ir natūraliausius produktus. „Aš pati viską ruošiu iš savo užsiaugintų gėrybių. Stengiuosi nieko nepirkti, vengiu produktų iš parduotuvių. Turbūt todėl mano maistas taip giriamas – jis natūralus, be pridėtinių, nereikalingų produktų“ – sako sodybos šeimininkė. 

Jei kas ir nepageidauja moters ruošto maisto, ji svečiams pasiūlo savo daržoves ir kitus produktus. Šie gali patys gamintis maistą sodyboje įrengtoje lauko virtuvėje arba name. Kaip sako Eugenija, ji specialiai nieko nedaranti – „Tiesiog myliu viską, ypač gamtą ir, žinoma, savo namus. Ypatingai svarbi man yra švara. Stengiuosi, kad namai būtų švarūs ir jaukūs. Noriu, kad kiekvienas čia pasijaustų lyg namuose“ – savo sėkmės paslaptis išduoda moteris.

Verslas pradėtas atsitiktinai

Apgyvendinimo verslu Eugenija užsiima jau seniai – kone 15 metų. Kadaise pieninėje dirbusi moteris, sulaukė pažįstamų prašymo kelioms dienoms apgyvendinti vokiečių medžiotojus, atvykstančius į Jurbarką. „Pradžioje čia buvo tiesiog mūsų šeimos namas su vienu vonios kambariu ir tualetu. Daugiau nieko. Patys čia gyvenom. Tačiau sutikau tuos žmones apgyvendinti“ – apie verslo pradžią prisimena moteris. 

Dar kiek anksčiau, užsidarius pieninei, kurioje dirbo Eugenija, namo rūsyje buvo įrengta pobūvių salė, baseinas ir sauna. Kurį laiką čia žmonės švęsdavo gimtadienius ir kitas šventes. „Tai man buvo nepaprastai sunku. Pastoviai šlapia, pilna vandens, švenčių metu daug kas vartodavo ir alkoholį, triukšmaudavo... šitą veiklą vykdžiau gal porą metų. Tačiau, kai pradėjo atvažiuoti vokiečiai, tiesiog grupėmis, nusprendžiau įsirengti namus, kurie atitiktų klientų poreikius“ – pasakoja Eugenija. 

Dabar sodybos šeimininkė atvykėlių sulaukia ne tik iš Vokietijos. Pernai ją aplankė net 14 tautybių svečiai. „Vien šiemet sulaukiau gyventojų iš JAV, Naujosios Zelandijos, Švedijos, Suomijos, apie vokiečius jau net nebekalbu. Kasmet apgyvendinu daug ir įvairių žmonių“ – sako moteris. Penki svečiams įrengti kambariai be gyventojų būna gana retai. Vasaros laikotarpiu, greičiausiai, nebūna net dienos, kai pas moterį kas nors neapsistotų. Nors žiemą svečių būna šiek tiek mažiau, tačiau vis tiek čia beveik kasdien galima sutikti svečią.

Sodyboje gausu „padėjėjų“

Kaip pasakoja Eugenija, pas ją apsistojusieji gauna ne tik apgyvendinimo paslaugą. Kadangi Jurbarkas įsikūręs labai keliautojams palankioje vietoje, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė, daug kas čia keliauja dviračiais grožėdamiesi panemunės gamta. „Tenka ir pagelbėti svečiams, papasakoti kokiu keliu pasiekti tam tikrą tašką, pavertėjauti. Jei kas paprašo rūbus išskalbti, su mielu noru tai padarau. Mano širdyje viskas, kas šilčiausia. Todėl noriai šia šiluma dalinuosi ir su kitais“ – sako moteris. 

Visą sodybą moteris prižiūri ne viena. Kaip juokauja, turi daug „padėjėjų“. „Turiu gerą indaplovę, skalbimo mašiną, džiovinimo mašiną, robotą-žoliapjovę... mano šeimos čia jau nebėra, todėl turiu kažkaip suktis pati. Sūnus ir dukra emigravę į užsienį, vyras iškeliavęs amžinybėn. Tačiau vaikai kaip gali, taip padeda. Dažnai mane čia aplanko“ – su šypsena pasakoja Eugenija.

Mokytis nesustoja

Nors Eugenijai jau kiek daugiau nei 70 metų, ji sako, kad mokytis niekada nevėlu. „Aš pati ir su kompiuteriu dirbu. Gerai kalbu vokiškai ir rusiškai, o su anglų kalba man problema. Tačiau nepasimetu. Jei reikia, imu telefoną į rankas ir skambinu anūkei, kuri viską svečiams išverčia. O jei ji negali, pati internete naudojuosi vertėju ir su jo pagalba, susišnekam“ – sako moteris. 

Kaip sako Eugenija, ji net „Maximoje“ neina į įprastinę kasą – viską bando atlikti savitarnoje. „Esu užsispyrus. Jei turiu nors ir penkis produktus, visada paklausiu, jei nesuprantu, kaip tą prekę pasverti, surasti. Dabar jau pramokau. Tiesiog noriu išmokti“ – entuziastingai pasakoja moteris. 

Užsispyrusi žemaitė nuo Raseinių

Apie save pasakodama moteris iš karto pamini, kad yra užsispyrusi žemaitė. Kilusi iš Raseinių ir daug metų gyvenusi Klaipėdoje, vėliau atitekėjo į Jurbarką. Eugenija turi automobilį, todėl likus laisvo laiko visada pasinaudoja proga išvažiuoti į gamtą kartu su savo šunimi. „Vaikščiodama prie Nemuno visada su savimi nešuosi maišą ir surenku kitų paliktas šiukšles. Kadangi pati labai myliu gamtą, man itin nesmagu matyti gamtoje besimėtančias šiukšles. Daug kas sako, kad myli Lietuvą, bet mylėti reikia ne žodžiais, o darbais“ – mintimis dalinasi Eugenija.

Nors ir vyresnio amžiaus, tačiau moteris niekada nesustoja tobulėti ir vis užsiima kokia nors veikla. „Esu optimistė. Niekada negalvoju, kad va, man jau 73 ir gyvenimas tuoj baigsis. Ne. Aš kaip tik dabar daug judu, prisižiūriu maistą ir apie ateitį negalvoju. Kiek lemta, tiek gyvensiu“ – sako Eugenija. 

Keletas atsiliepimų apie Eugenijos sodybą

„Savininkė – itin lanksti ir paslaugi. Čia nuostabi vieta apsistoti kartu su augintiniais. Pusryčiai puikūs; daržovės iš nuosavo sodo, kiaušiniai iš ūkininkų, daug skirtingų rūšių mėsos ir t.t. Tai buvo patys geriausi kelioniniai pusryčiai“ (Pirkko, Suomija).

„Labai nuostabi namų šeimininkė. Labai stengėsi, kad jaustumėmės jaukiai ir patogiai. Ryte kambaryje pasiūlė kavos, arbatos, nepriklausomai ar pusryčiausim ar ne. Pusryčiai skanūs ir sotūs, pateikti namų virtuvėje. Jei planuosim važiuoti tuo pačiu maršrutu, tikrai apsistočiau tame viešbutuke“ (Antanas, Lietuva).

„B&B savininkė – maloniausias žmogus pasaulyje! Ji išbandė viską ir dar daugiau, kad tik galėtų padėti mums planuojant tolimesnę kelionę, dėjo visas pastangas, kad mūsų viešnagė būtų lengvesnė. Visi pusryčių produktai, vaisiai, daržovės, uogos, uogienės ir t.t. užauginti moters sode, švieži, ekologiški. Nepraleiskite pusryčių! Tai buvo nuostabi nakvynė su puikiais žmonėmis“ (Maya, Izraelis).

 

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  3 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  2

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  3

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  0

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  2

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  4

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  1

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  5

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)  1

Mūsų partneriai