Apie aršiausius Mariupolio mūšius ir patirtą nelaisvę – iš pirmųjų lūpų

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Mums, lietuviams, nereikia įrodinėti, koks baisus rusiškasis pasaulis, kurį norima jėga primesti kitoms tautoms. Tačiau visai kas kita, kai apie Rusijos kariuomenės žiaurumus pasakoja juos patyrusieji. Apie atgrasų rusiško pasaulio veidą ir karo Ukrainoje žiaurumus šių eilučių autorė galėjo išgirsti iš pirmų lūpų – ukrainiečių karių, kurie praėjusią savaitę svečiavosi Lietuvoje, trumpam užsukę ir į Jurbarko kraštą. Praėjusį pirmadienį Šilinės bistro „Keltininkas“ netikėtai atsirado proga pasikalbėti su Mariupolio miesto gynėju, „Azovo“ pulko kariu Ruslanu Serbovu, mūšiuose sužeistu ir išgyvenusiu rusų nelaisvę. Čia Ruslanas su delegacija užsuko pailsėti pakeliui į Vilnių, kur buvo suplanuoti susitikimai Seime, Karo akademijoje. Ukrainiečiai Lietuvoje lankėsi lietuvių organizacijos „LDK palikuonys“ iniciatyva – jos nariai patys lydėjo svečius ir organizavo susitikimus. Delegacijoje – ir Kyjivą gynęs bei sunkiai sužeistas Vitalijus Skidanas, Ukrainos kariškis, organizacijos „Parama Ukrainai“ vadovas Oleksandras Čiupriniukas, karių reabilitacija besirūpinančio fondo „Azovo angelai“ vadovė Olena Tolkačiova, „Azovstal“ gynėjų asociacijos atstovė, karo belaisvio žmona Katerina Plechistova, „Azov“ tarptautinių renginių organizatorė, Aukščiausiosios Rados deputato padėjėja Olena Semenyaka bei, žinoma, organizacijos „LDK palikuonys“ vadovai ir nariai.

Tarp delegacijos narių – ir Ruslanas. Jei ne jo kojos protezas, nė neįtartum, kad priešais sėdintis jaunas vyras yra karo veteranas. Ruslano istorija nepaprasta. 2014–2020 metais jis metais tarnavo Ukrainos kariuomenėje – buvo jūrų pėstininkas bei trejus metus atliko tarnybą „Azovo“ pulke. 2020 metais nusprendė palikti tarnybą ir gyventi civilio gyvenimą, tačiau jo planus sujaukė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas. Vyras negalėjo likti nuošalyje: susisiekė su kariuomenės draugais ir stojo ginti savo šalies – atliko paskirtas užduotis Kyjivo srityje, kur tuo metu buvo priešai. Išvedę savo karius iš Kyjivo srities, okupantai visas pajėgas permetė į Mariupolio sritį. Mariupolio miestas buvo apsuptas ir puolamas dešimtis kartų gynėjų skaičių viršijančių rusų pajėgų – ne tik didesniu karių kiekiu, bet ir technika, aviacija, artilerija... Didžiulių sutelktų sausumos ir oro pajėgų ugnį turėjo atlaikyti Mariupolio gynėjai, ir 82 dienas kariai atlaikė šį pragarą, suteikdami galimybę kitiems daliniams persigrupuoti, sustiprinti pajėgas, labiau įsitvirtinti. Ruslanas sako, kad pagal tai, kokie aršūs mūšiai vyko Mariupolyje, visi kiti mūšiai jam  atrodo kaip vaikų žaidimas.

Pasak Ruslano, būtent Mariupolio mieste vyko aršiausi ir stipriausi mūšiai, o ne „Azovstal“ plieno gamykloje, kaip yra manoma. 

Visą straipsnį rasite „Mūsų laikas“ numeryje.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  0

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  1

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  0

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  0

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)

Muzikos mokytojui - jaudinantis mokinių sveikinimas (video)  1

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda

Jurbarko krašto muziejuje jau veikia žinomo gamtos fotografo Roberto Patronaičio paroda  0

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė

Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė  0

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis

Mirė kraštietis kalbininkas A. Balašaitis  1

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės

„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės  1

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės

Fotografas 50-metį pasitiko bėgdamas nuo Raudondvario iki Raudonės  0

Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. Viduryje – kun. Z. Gelažius.

Prisimenant Girdžių kleboną Zenoną Gelažių  0

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė

Elena Grinaveckienė – geriausia jurbarkiškių šnektos žinovė  6

Asociatyvi nuotrauka

Tėvo dienai. (Ne)tobuli ir patys geriausi  0

A. Stoškienė

Audronė Stoškienė. Per skaičius ir iššūkius – šokio žingsniu  1

Mūsų partneriai