Apie aršiausius Mariupolio mūšius ir patirtą nelaisvę – iš pirmųjų lūpų

Mums, lietuviams, nereikia įrodinėti, koks baisus rusiškasis pasaulis, kurį norima jėga primesti kitoms tautoms. Tačiau visai kas kita, kai apie Rusijos kariuomenės žiaurumus pasakoja juos patyrusieji. Apie atgrasų rusiško pasaulio veidą ir karo Ukrainoje žiaurumus šių eilučių autorė galėjo išgirsti iš pirmų lūpų – ukrainiečių karių, kurie praėjusią savaitę svečiavosi Lietuvoje, trumpam užsukę ir į Jurbarko kraštą. Praėjusį pirmadienį Šilinės bistro „Keltininkas“ netikėtai atsirado proga pasikalbėti su Mariupolio miesto gynėju, „Azovo“ pulko kariu Ruslanu Serbovu, mūšiuose sužeistu ir išgyvenusiu rusų nelaisvę. Čia Ruslanas su delegacija užsuko pailsėti pakeliui į Vilnių, kur buvo suplanuoti susitikimai Seime, Karo akademijoje. Ukrainiečiai Lietuvoje lankėsi lietuvių organizacijos „LDK palikuonys“ iniciatyva – jos nariai patys lydėjo svečius ir organizavo susitikimus. Delegacijoje – ir Kyjivą gynęs bei sunkiai sužeistas Vitalijus Skidanas, Ukrainos kariškis, organizacijos „Parama Ukrainai“ vadovas Oleksandras Čiupriniukas, karių reabilitacija besirūpinančio fondo „Azovo angelai“ vadovė Olena Tolkačiova, „Azovstal“ gynėjų asociacijos atstovė, karo belaisvio žmona Katerina Plechistova, „Azov“ tarptautinių renginių organizatorė, Aukščiausiosios Rados deputato padėjėja Olena Semenyaka bei, žinoma, organizacijos „LDK palikuonys“ vadovai ir nariai.

Tarp delegacijos narių – ir Ruslanas. Jei ne jo kojos protezas, nė neįtartum, kad priešais sėdintis jaunas vyras yra karo veteranas. Ruslano istorija nepaprasta. 2014–2020 metais jis metais tarnavo Ukrainos kariuomenėje – buvo jūrų pėstininkas bei trejus metus atliko tarnybą „Azovo“ pulke. 2020 metais nusprendė palikti tarnybą ir gyventi civilio gyvenimą, tačiau jo planus sujaukė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas. Vyras negalėjo likti nuošalyje: susisiekė su kariuomenės draugais ir stojo ginti savo šalies – atliko paskirtas užduotis Kyjivo srityje, kur tuo metu buvo priešai. Išvedę savo karius iš Kyjivo srities, okupantai visas pajėgas permetė į Mariupolio sritį. Mariupolio miestas buvo apsuptas ir puolamas dešimtis kartų gynėjų skaičių viršijančių rusų pajėgų – ne tik didesniu karių kiekiu, bet ir technika, aviacija, artilerija... Didžiulių sutelktų sausumos ir oro pajėgų ugnį turėjo atlaikyti Mariupolio gynėjai, ir 82 dienas kariai atlaikė šį pragarą, suteikdami galimybę kitiems daliniams persigrupuoti, sustiprinti pajėgas, labiau įsitvirtinti. Ruslanas sako, kad pagal tai, kokie aršūs mūšiai vyko Mariupolyje, visi kiti mūšiai jam  atrodo kaip vaikų žaidimas.

Pasak Ruslano, būtent Mariupolio mieste vyko aršiausi ir stipriausi mūšiai, o ne „Azovstal“ plieno gamykloje, kaip yra manoma. 

Visą straipsnį rasite „Mūsų laikas“ numeryje.