Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Jurbarko krašto šventei startą šiemet davė tapybos pleneras „Gyvenimas ir kūryba prie Nemuno“, skirtas Jurbarko rajone minimiems Arnoldo Piročkino, Jono Kubiliaus ir Nemuno metams, kuriame per dvi dienas suspėjo sudalyvauti beveik 30 dalyvių: nuo profesionalių menininkų iki mėgėjų, pirmą kartą gyvenime pabandžiusių tapyti gamtoje.

Penktadienį, rugpjūčio 21 d., nuo pat ryto prie Nemuno tilto atėję jurbarkiečiai galėjo džiaugtis mūsų kraštui ne itin būdingu vaizdu: tai šen, tai ten ant molbertų sustatytomis drobėmis ir paties įvairiausio amžiaus žmonėmis, spalvomis tose drobėse bandančiais užfiksuoti tai, ką mato jų akys.

Plenero dalyviai. R. Vasiliauskienės nuotraukos.

Menininkės Romarikos Pikelienės kartu su Jurbarko rajono savivaldybės viešąja biblioteka surengtas pleneras, gan netikėtai pačiai kuratorei, išsiplėtė iki tarptautinio, nes be jurbarkiečių, kiduliškių ir svečių iš Klaipėdos, Vilniaus, Veiverių ar Panevėžio, jame dalyvavo ir menininkai iš Ukrainos bei Norvegijos.

Subjurus orui penktadienį pleneras persikėlė į bibliotekos erdves, kur gimstančių paveikslų spalvos džiugino atėjusius lankytojus. Plenero uždarymo metu pasidžiaugti kūrybos rezultatais susitiko ne tik menininkai, bet ir jų artimieji, ir visi, kam buvo smalsu pamatyti pasaulį menininkų akimis.

R. Pikelienė labai džiaugėsi į plenerą atvykusiais profesionaliais menininkais: jurbarkiečiu Mindaugu Pauliuku, Romanu Averincevu iš Veiverių, vilniečiu Mantu Maziliausku, kurio sukurtos kinetinės skulptūros „Šviesos pėdas“ atidarymas Kidulių dvare įvyko praėjusį ketvirtadienį, Sonata Jaseliūnaite-Steen, iš Norvegijos sugrįžusia paviešėti į gimtąjį Kaimelį (beje, Sonatos tapybos darbų paroda šiuo metu eksponuojama Kidulių dvare). Ne mažiau džiaugsmo jai suteikė ir būrelis Jurbarko trečiojo amžiaus universiteto Dailės fakulteto, kuriam ji pati vadovauja, studenčių. „Labai džiaugiuosi savo moterimis – drąsios, ryžtingos ir atkaklios. Išbuvo tokį sudėtingą vėjo gūsių antplūdį ir tikrai padarė labai gerų darbų. Joms čia buvo pirmas pleneras lauke“, – šypsojosi Romarika, nepamiršusi padėkoti ir visiems plenero dalyviams.

Romarika Pikelienė.

M. Pauliukas džiaugėsi pirmuoju Jurbarke surengtu pleneru ir linkėjo, kad jis taptų tradiciniu, o visiems dalyviams – mokytis, augti ir kurti vis geresnius kūrinius. „Kad tik daugiau tų plenerų būtų ir išėjimo į vieną ar kitą vietą... Jurbarke yra labai daug gražių tų vietelių: ties Imsre ir prie Mituvos, ir prie bažnyčios, ir prie piliakalnio. Jei mes tokio dalyko kaip tapybos viešai neparodysime, tai niekam mūsų ir nereikės“, – kalbėjo dailininkas, džiaugdamasis, kad susirinkusieji, užuot žvelgę į mažus ekranus, drobėse pabandė suskurti savąjį pasaulio atspindį.

Mindaugas Pauliukas.

Plenero darbų paroda nuo rugsėjo 3 dienos eksponuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.