Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Liepos 14-oji Prancūzijoje vadinama „Fête nationale française“ (Prancūzijos nacionalinė šventė) ir „Le 14 juillet“ (Liepos 14-oji). Ši šventė skirta Bastilijos tvirtovės užėmimui, įvykusiam 1789 m. liepos 14 d., paminėti.

Šis įvykis buvo svarbus Prancūzijos istorijoje, nes Paryžiuje dviem dienomis anksčiau prasidėjo revoliucija, kuri pasibaigė Bastilijos pilies užėmimu.

Bastilija

Bastilija (pranc. Bastille), oficialiai – Sent Antuano tvirtovė, vadinosi Paryžiuje stovėjusi tvirtovė su aštuoniais bokštais ir 30 m aukščio sienomis. Ji buvo pastatyta 1370–1382 m. saugoti šiaurinėms Paryžiaus sienoms. Jau nuo XV a. joje kalinti kaliniai, o XVI a. Bastilija iš tvirtovės virto kalėjimu, kuriame nuo Liudviko XIV valdymo laikotarpio, dažniausiai be jokio teismo, buvo kalinami politiniai kaliniai. XVII–XVIII a. Bastilija simbolizavo tironiją ir absoliutizmą.

Revoliucija

1789 metais įtampa Prancūzijoje išaugo taip, kad neapsikentę didelių mokesčių ir maisto kainų žmonės Paryžiuje ėmė maištauti. Žmonės, kurie badavo ir gyveno skurde, ir tie, kurie buvo nepatenkinti feodaline sistema nusprendė pasipriešinti Liudviko XVI planams dar pakelti mokesčius.

Bastilijos kalėjimas buvo pasirinktas kaip karališkojo valdymo simbolis. Liepos 14 d. tvirtovė buvo užpulta maždaug trijų šimtų įsiutusių žmonių minios, kurie norėjo perimti ginklų saugyklą. Bastilija krito, ir 7 ten tuo metu kalėję kaliniai buvo paleisti. Tų pačių metų rudenį tvirtovė buvo nugriauta, o jos akmenys buvo panaudoti Santarvės tilto (Pont de la Concorde) statybai.

Per kelias savaites Nacionalinė Asamblėja panaikino feodalizmą ir įteisino Žmogaus ir piliečių teisių deklaraciją, kuri skelbė – „Žmonės gimsta laisvi ir lygiateisiai ir tokie išlieka“.

1793 metais Karaliui Liudvikui XVI ir Karalienei Marijai Antuanetei buvo įvykdyta mirties bausmė.

Po šių įvykių ilgai tęsėsi nestabili politinė padėtis Prancūzijoje. Tuo 1804 metais pasinaudojo Napaleonas Bonapartas ir tapo pirmuoju Prancūzijos Imperatoriumi, bei pasiskelbė karo vadu ateinantiems 15 metų.

Šventė

Kaip Prancūzijos nacionalinė šventė Bastilijos diena pasiūlyta minėti Prancūzijos politiko Benjamin Raspail 1880 m gegužės 21 d. Įstatymo svarstymo metu buvo siūlomos dvi datos – liepos 14 ir rugpjūčio 4 d. (feodalinės sistemos Prancūzijoje panaikinimo diena). Šalies Senatas nubalsavo už liepos mėnesio šventę.

Nuo 1880 m. liepos 14 d. rytą Eliziejaus laukų alėjoje vyksta seniausias ir didžiausias karinis paradas Europoje. Jį stebi šalies prezidentas ir kiti aukšti Prancūzijos bei kitų šalių vadovai.

Pagrindiniai šventės akcentai: nemokamas koncertas Marso laukuose (Champs-de-Mars) ir Eifelio bokštas (La Tour Eiffel) – mirgantis įvairiausiomis spalvomis, apsuptas įspūdingų fejerverkų.