Nemuno lankos keičiasi, nes nėra... karvių

Drastiškus gamtinės aplinkos pasikeitimus, buveinių nykimą gali sukelti ne tik šylantis klimatas ar tiesioginiai žmogaus veiksmai, bet ir tai, ko žmogus nedaro – pavyzdžiui, nebelaiko ūkinių gyvulių. Reikia džiaugtis, jei panemunės lankoje pamatėte besiganančias karves ar arklius, nes jie neleidžia pievai nuskursti, palaiko augalų ir gyvūnų įvairovę, sako gamtininkai.

Gamtą kasdien stebintis ir jos įdomybes fiksuojantis Jurbarko fotografas Robertas Patronaitis savo feisbuko paskyroje neseniai pasidalino įdomiomis nuotraukomis, kurių viena daryta 2008 m. birželio 12 d., kita – 2026 m. gegužės 13 d. Abiejose nuotraukose – tos pačios Greičių lankos. „Tik 18 metų prabėgo nuo šios nuotraukos nufotografavimo. Tada, prieš 18 metų, Nemuno pakrantės buvo kaip nesibaigiantys paplūdimiai. Dabar viskas apaugę nesibaigiančiais krūmynais, aukštaūgiais žolynais, kuriuose puikiai gyvena erkės. Šiandien tiesiog neatpažįstamai pasikeitęs Greičių lankų peizažas ir tikrai ne į malonesnę pusę – plečiasi invazinių rykštenių ir uosialapių klevų plotai, išstumdami vietinę augaliją, o tuo pačiu greitai kinta ir lankų gyvūnija. Seniau buvusių tokių įprastų geltonųjų kielių šiais metais čia kol kas nemačiau. Sparčiai mažėja ir paprastosios kiauliukės. Salelėse gana gausiai laikėsi ir mažosios žuvėdros, šiemet dar nemačiau“, – rašo R. Patronaitis, Fotografo nuomone, gamta greitai kinta šylant klimatui.

Kaltas žmogus

Abi nuotraukas parodėme gamtosaugos ekspertui botanikui Vytautui Useliui, kuris įvardija kitą tokios kaitos priežastį. Pasak jo, šiuo atveju kalta ne klimato kaita, o žmogus, nebelaikantis anksčiau tose pievose ganytų gyvulių. Kaip rašoma aplinkosaugininkų puslapiuose, nelikus ganiavos, skursta pievos, nes sutrinka natūralus ekosistemos ciklas, kurį šimtmečiais palaikė besiganančios karvės ir arkliai. Kai galvijai nenuėda žolės, pradeda dominuoti stiprios ir agresyvios varpinių žolių rūšys, nukonkuruodamos mažesnius, jautresnius augalus. Nenuėsta ir nenušienauta žolė rudenį sugula ant žemės, o susiformavęs sluoksnis blokuoja saulės šviesą, rūgština dirvožemį. Nelikus ganiavos, pievose greitai suveši karklai, berželiai, alksniai ir invaziniai augalai, o kartu išnyksta atvirų erdvių biologinė įvairovė. Gyvūnai pievai naudingi ne tik todėl, kad ją ėda, bet ir platina sėklas, kanopomis praardo vientisą velėną, o jų mėšlas yra natūrali trąša.

 Unikalūs šlaitai

Botanikui V. Useliui Nemuno šlaitai yra vienos gražiausių Jurbarko krašto vietų, kurios, jo apmaudui, labai keičiasi. „Jurbarko specifika – Panemunių regioninis parkas ir Nemuno šlaitai. Tai unikalūs dalykai visoje Lietuvoje. Čia auga specifinės labai retos augalų rūšys. Anksčiau galvota, kad statūs šlaitai – tai erozija, gyvulių ganymas yra blogis, tad stengėsi tuos šlaitus apželdinti. Taip sunaikino labai daug retų buveinių, bendrijų, kurių paskutiniai likučiai yra nykstantys. Nebėra gyvulių, nebėra ganymo“, – sakė pašnekovas. „Laukiniai, paskui naminiai, gyvūnai tūkstančius metų formavo ir palaikė tą gamtos įvairovę. Kai nebėra ganymo – steik kokius tik nori parkus, rezervatus, jei nebus gyvulių, tos augalų rūšys išnyks“, – apgailestavo botanikas.

Pasak V. Uselio, Jurbarko krašte ypatingas yra Nemuno slėnis, užliejamos pievos, senvagės, įdomių dalykų galima rasti Šešuvio, Šaltuonos upių slėniuose. Tačiau ir tos vietos keičiasi dėl to, kad ten nebeganomi gyvuliai.

Atgaivinti Šilinės ąžuolyną

Dar viena ypatinga vieta botaniko nuomone – Šilinės ąžuolynas, unikalus ir Lietuvos mastu. Toks kraštovaizdis, pasak jo, kadaise buvo paplitęs visoje Lietuvoje: žmonės ganydavo miškuose gyvulius ir išeidavo kaip ir gražus parkas, išlikdavo seni ąžuolai.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į Kauno ąžuolyną, kuris pripažintas europinės svarbos saugoma teritorija dėl ąžuolų drevėse gyvenančių retų vabalų. Tokia europinės svarbos saugoma teritorija galėtų tapti ir Šilinės ąžuolynas. Europinės svarbos saugomos buveinės yra ir medžiais apaugusios ganyklos, kurių likučių dar galima rasti Šalčininkų rajone, Vištyčio regioniniame parke, kur iki šiol tebeganomi gyvuliai. „Įsteigtas parkas, bet niekas nesirūpino, kad būtų atkurtas ganymas, kad tos vertybės atsikurtų. Dabar dilgėlynais apauga per vasarą“, –kalbėjo V. Uselis, vildamasis, kad kažkas dar pasikeis, kad ąžuolyne ganysis karvės, arkliai – to reikia, jei norime gėrėtis savo natūralios gamtos grožybėmis. „Gyvulių ganymas nėra žmogaus veikla. Nė velnio“, – sakė gamtininkas, turėdamas omenyje, kad ši veikla saugomoje teritorijoje neturėtų būti draudžiama, juk ir laukiniai žolėdžiai gyvūnai ganydamiesi palaiko gamtos įvairovę. O ganoma pieva ir yra natūrali pieva.