Istorinės atminties centras pradeda įgauti gyvybės (nuotraukos)

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Trečiadienį, gegužės 22 dieną, Lybiškiuose naujai kuriamame Istorinės atminties centre atidarytos dvi parodos apie laisvės kovas, okupaciją ir tremtį: Kauno IX forto muziejaus parengta „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios okupacijos metais“ ir Jurbarko krašto muziejaus parengta „Kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Okupacija, tremtis“.

Buvusios Varlaukio geležinkelio stoties patalpos kol kas dvelkia daugiau kaip pusės amžiaus senumo praeitimi: laukiamoji salė – aptriušusiomis, iki pusės žaliai dažytomis sienomis, sunkiai varstomomis, įspūdingų spyruoklių prilaikomomis durimis, baltai dažytu bilietų kasos langeliu su metaline lentele, primenančia „Grąžą tikrinti nuo kasos neatsitraukus“; keistu (nors nepasakytum, kad nemaloniu) techniniu kvapu prakvipusios tarnybinės patalpos, kuriose vietomis netgi nėra cementinių grindų – tiesiog smėlis. Ir šiose, atrodo, visiškai parodoms netinkamose erdvėse įsikūrę stendai, kuriuose – daiktų ir žmonių nuotraukos ir prisiminimai.

Parodos primena tą laiką, apie kurį šiurpiai, bet poetiškai atidarymo metu išsireiškė vienos iš jų rengėja, buvusi Jurbarko krašto muziejaus muziejininkė Adelija Meizeraitienė: „Žmonės laukė pavasario, o atėjo „Vesna“.

Priminsime, kad operacija „Vesna“ („Pavasaris“) – Sovietų sąjungos 1948 m. gegužės 22–23 dienomis įvykdyta operacija, kurios tikslas – „nacionalistinių grupuočių Lietuvoje susilpninimas ir likvidacija“. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, kiti antitarybiniai veikėjai, ūkininkai, kuriuos sovietai vadino buožėmis. Iš viso ištremta beveik 40 tūkst. (nuo 39 766 iki 39 905) žmonių.

Stenduose esantys vaizdai ir žodžiai apie tai skambėjo ypač įtikinamai vietoje, iš kurios prieš 76-erius metus rytų pusėn riedėjo į vargą ir pražūtį mūsų tautos žiedą vežantys ešelonai. O tam simboliškai paminėti ant bėgių buvo padėtos dvi baltos rožės ir atminimo žvakutė.

Vis dėlto, Varlaukio geležinkelio stotyje susirinkę žmonės daugiausia kalbėjo apie šio pastato atgimimą: tiek susirinkę lybiškiečiai, tiek gausiai atvykę svečiai iš kitur – Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė, ir, žinoma, muziejaus šeimininkas, Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus – dalijosi mintimis ir idėjomis apie tolimesnę šio pastato veiklą – parodas, edukacijas, akcijas, skirtas ne tik tremčiai ir okupacijai, laisvės kovoms, „Vilko vaikų“ istorijoms, bet ir prisiminimams bei istorijoms apie geležinkelį.

Beje, Istorinės atminties centre nuo gegužės 22 d. jau yra ir darbuotoja – ko gero, pirmoji sumaniusi geležinkelio stotyje įkurti muziejų Lybiškių bibliotekininkė Laimutė Keterienė. Šiose patalpose įsikurs ir asociacija „Lybiškiečio stotelė“, vadovaujama Jolantos Buitkienės.

Sužinojome, kad artimiausias Varlaukio geležinkelio stotyje vyksiantis renginys – Gedulo ir Vilties dienos minėjimas birželio 14-ąją. Tą dieną numatyta vykdyti išskirtinė akcija – geležinkelio stotyje bus skaitomos maždaug 20 tūkstančių iš Tauragės apskrities išvežtų tremtin žmonių pavardės. Akcijos organizatoriai ir savanoriai skaitymą pradės birželio 14 d., 13.30 val., o baigs tada, kai bus perskaitytos visos pavardės. Visi norintys gali užsiregistruoti ir prisidėti prie akcijos – sekite informaciją socialiniuose tinkluose.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Mūsų partneriai