Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena.

Diena, kai į mokyklas vėl susirenka per vasarą ūgtelėję ir kai kada beveik neatpažįstamai pasikeitę mokiniai, jėgas atgavę mokytojai, kai kalbami gražūs žodžiai apie šviesų kelią į mokslo aukštumas, skamba dainos ir eilės, kažkam – pirmasis, o kažkam – paskutiniųjų mokslo metų pradžios skambutis. Mokytojai glaudžia prie krūtinių glėbius gėlių, o pirmokėlių mamos galbūt tyliai braukia ašaras. Net ir seniai mokslus pabaigusiems ši diena neretai primena prabėgusius rugsėjus. Ir atrodo, kad taip buvo visada, visais laikais.

Trumpa istorija

Pasirodo, kad  Moksklo ir žinių šventės pavadinimas į Lietuvą atkeliavo apie 1980-uosius metus iš Rusijos, kai ši diena buvo oficialiai paskelbta Mokslo ir žinių diena visose tuometinės Sovietų Sąjungos respublikose, tačiau tradicija iškilmingai paminėti mokslo metų pradžią egzistavo jau gerokai anksčiau. O rusų mokslo metų pradžios datos šaknys siekia net Bizantijos laikus – XV a. pab., kai Rusijos caras Ivanas III vedė paskutiniąją Bizantijos princesę ir, pagal bizantiškąją tradiciją, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, atsiradus mokykloms mokslo metai prasidėdavo rudenį, mat, ypač kaimo vietovėse, šeimos galėdavo leisti savo vaikus semtis žinių tik pasibaigus derliaus nuėmimo darbams.

Mokslo metų pradžia kitose šalyse

Panašiai kaip Lietuvoje, rugsėjo pradžioje mokslo metai prasideda Austrijoje, kur mokyklos duris atveria pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį. Suomijoje į mokyklas vaikai renkasi rugpjūčio viduryje, Vokietijoje – nuo rugpjūčio pradžios, o štai Prancūzijoje vaikai į mokyklą keliauja apytikriai tik rugsėjo–spalio mėnesiais.

Pasižvalgius už Europos ribų pamatysime, jog mokslo metai prasideda labai įvairiu metu. Panašiausios tradicijos gyvuoja JAV – šioje šalyje į mokyklas vaikai renkasi pirmąjį rugsėjo antradienį. O štai Japonijoje mokslo metai prasideda birželio pradžioje, o rugsėjį, po trumpų vasaros atostogų, prasideda antrasis mokslo metų trimestras. Šioje šalyje mokslo metai užima ilgiausią laikotarpį lyginant su kitomis pasaulio šalimis ir trunka net 240 dienų. Dar neįprasčiau mokslo metai prasideda Pietų pusrutulyje esančiose valstybėse, kuriose į mokyklas vaikai žingsniuoja nuo vasario ar kovo iki lapkričio ar net gruodžio. Kai kuriose valstybėse mokslo metai prasideda skirtingu metu net skirtingose šalies vietose. Pavyzdžiui daugumoje Indijos regionų mokyklos duris atveria birželį, tačiau šiauriniame Kašmyre vaikai mokytis pradeda spalį ar net lapkritį.

Tradicijos

Rugsėjo 1-oji – tiesiog neįsivaizduojama be gėlių. Šią dieną kiekvienas moksleivis žygiuoja į mokyklą nešinas spalvingu žiedu, dažniausiai – kardeliu. Ši gėlė – rūpestingumo simbolis.

Mokyklose vyksta Mokslo ir žinių šventės minėjimai. Čia tradicijos dažniausiai išsiskiria, tačiau neapsieinama be iškilmingų sveikinimo kalbų ir skambučio, pakviečiančio į pirmąją pamoką. Mažuosius pirmokus į ją dažniausiai už rankos atveda vyriausieji mokyklos moksleiviai.