Gegužės 15-oji senajame Jurbarke ir aplink jį: Valstybės šventė, draugijų kūrimasis, ekskursijos ir kriminalai

1920 m. Steigiamasis Seimas. Kaune iškilmingai atidaromas Lietuvos Steigiamasis Seimas. Jame dalyvauja ir buvusi Jurbarko progimnazijos direktorė Salomėja Stakauskaitė, išrinkta su Krikščionių demokratų bloko sąrašu.

1920 m. Ateitininkų draugijos Jurbarko progimnazijoje įkūrimas. Jos įkūrimo iniciatorius, pasak K. Bajerčiaus, Vincas Dovydaitis, kuris, būdamas Jurbarke, prie Mituvos tuo reikalu kalbėjęsis su juo. Paskui abu nuėję į Bakaičio namus, kur gyveno daug mokinių. Čia iš jų buvusi įkurta „Spinduliečių“ kuopelė: sudarytas narių sąrašas ir išrinkta laikinoji valdyba. Antrasis šaltinis nurodo, kad ateitininkų kuopa buvo įkurta gegužės pradžioje, o pirmininku tapęs Z. Sabataitis („Ateitis“, 1925 m. Nr. 5).

1922 m. Darbo federacija. Jurbarke įvyko Darbo federacijos skyriaus susirinkimas, kuriame dalyvavo dr. J. Eretas. Darbininkai skundėsi savivaliavimu. Profesinė darbo sąjunga su Burba priešaky šiemet paėmusi iš Vasilčikovo dvaro žemės ir dalijusi ją darbininkams („Darbininkas“, 1922-06-04, Nr. 21).

1928 m. Valstybinė šventė. Jai skirtos iškilmės Jurbarke aprašytos dviejuose laikraščiuose. Eisenoje išsiskyrė „Pavasario“ ir „Vyčių“ jungtinis būrys: gražiai dainavo, merginos ėjo su tautiniais drabužiais. Per pamaldas J. Pociaus vadovaujamas choras atliko programą: Vito „Libera“, Vanagaičio „Maldą žuvusiems už tėvynę“, Čaikovskio „Pater noster“ ir kt. kūrinius. Paskui buvo padėti pamatai paminklui („Rytas“, 1928-05-22, Nr. 114; „Lietuvos aidas“, 1928-05-23, Nr. 90).

1928 m. Valstybinė šventė gražiai praėjusi ir Skirsnemunėje („Lietuvos aidas“, 1928-06-02, Nr. 98).

1930 m. Estafetė. Skelbiamas policijos sumanymas organizuoti Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti estafetę per Lietuvą: dviejų dienų raitelių žygis panemunėmis nuo Kauno iki Smalininkų, o paskui 4 dienų žygis iki Kuršių marių ir t. t. Vėliau šis planas buvo išplėstas į Vytauto Didžiojo paveikslo nešimą per visą Lietuvą („Policija“, 1930, Nr. 10 ir 14).

1930 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. Žurnale korespondentas, prisidengęs slapyvardžiu Svečias, rašo apie Skirsnemunės jaunalietuvių veiklą. Skyriaus skaitykla veikia šeštadieniais ir sekmadieniais 16–23 val. Biblioteka turinti 300 knygų. Susirinkimai daromi kas trečias sekmadienis. Narius atkalbinėja kun. Povilaitis („Jaunoji karta“, 1930-05-15, Nr. 9).

1931 m. Paieška. Skelbimas, kad policija ieško Slujevo (pravardė Lazdauskis) Vlado, Vosyliaus s., darbininko, gim. 1901 m. Jurbarko m., stačiatikio, ruso (...). Kaltinamas neišgavęs leidimo gyventi Lietuvoje („Kriminalinės policijos žinios“, 1931-05-15, Nr. 8).

1932 m. Mokytojų suvažiavimas. Kaune įvyko Lietuvos vokiečių mokytojų suvažiavimas. Kalbėjusi Žvyrių mokyklos vedėja skundėsi, kad apylinkės vokiečių būvis sunkus, kai kurių žmonių tautybė dokumentuose esanti neteisingai nurodyta („Rytas“, 1932-05-28, Nr. 101).

1935 m. Ugniagesiai ir laivų savininkai. Žinutėje informuojama, kad Skirsnemunėje jau įstaigta, o Girdžiuose netrukus būsianti įsteigta ugniagesių draugija. Kitoje korespondencijoje, „Ir garlaivių savininkai turėtų padėti ekskursijoms“, rašoma, kad Jurbarko gimnazija ketinusi rengti ekskursiją į Klaipėdą. Tačiau garlaivių bendrovė užsiprašiusi 900 Lt („Lietuvos aidas“, 1935-05-15, Nr. 111).

1937 m. Karių ekskursija. Tą dieną garlaiviu „Vilnius“ iš Kauno išplaukusi Ukmergės, Marijampolės, Vilkaviškio, Seredžiaus ir Kauno įgulų karių ekskursija (per 450 dalyvių) pakeliui į Klaipėdą sustojo Jurbarke ir Smalininkuose. Kariai gegužės 18 d., grįždami atgal, taip pat buvo sustoję Jurbarke. Apkeliavo 700 km („Trimitas“, 1937-06-03, Nr. 22).

1937 m. Reikia darbininkų. Jurbarko valsčiuje reikėta darbininkų: 7 vyrų ir 5 moterų. Pasiūla – 3 vyrai („Ūkininko patarėjas“, 1937-05-20, Nr. 20).

1940 m. Bauda. Jurbarke už kainų prekėms nepažymėjimą nubausta Jurbarko prekybininkė Roza Peisachsonaitė („Lietuvos aidas“, 1940-05-15, Nr. 224).