Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje minėsime daugybę atmintinų datų

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Balandžio 29-oji – Tarptautinė šokio diena, švenčiama nuo 1982 metų UNESCO sprendimu. Ji sutapatinta su prancūzų baletmeisterio, šiuolaikinio baleto tėvo Žano Žoržo Noverio (1727–1810) gimtadieniu.

Balandžio 29 d. minima Tarptautinė cheminio karo aukų atminimo diena, nes 1997 m. balandžio 29 d. įsigaliojo Cheminių ginklų draudimo konvencija. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į cheminių ginklų grėsmę, skatinti taiką ir saugumą.

Balandžio 30-oji – Tarptautinė džiazo diena, švenčiama UNESCO iniciatyva.

Naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1-ąją švenčiama Valpurgijos naktis. Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė, skirta prikelti pavasarį. Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų misionierės šventosios Valpurgos (710–779) vardu. Ji kaip misionierė su broliu buvo atvykusi į Vokietiją. Manoma, kad ji mirė naktį iš balandžio 30 į gegužės 1 d.

Gegužės 1-oji – dar vis Tarptautinė darbininkų diena. Dienos kilmė siekia 1886 m. gegužės 1-ąją, kai Čikagos miesto policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Į Lietuvą ši šventė atėjo sovietų okupacijos metais, todėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę šventės buvo norima atsikratyti, deja, iki šiol taip ir nepavyko

Gegužės 1-ąją švenčiama Gegutės diena. Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tad tądien minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena.

Gegužės 1-oji – Binarinės nomenklatūros diena. Binarinė nomenklatūra (lot. binarius – dvigubas + nomenclāre – duoti vardą) – augalų ir gyvūnų vardynas, kur kiekvienos rūšies pavadinimas yra sudarytas iš genties (rašomo didžiąja raide) ir rūšies vardo (rašomo mažąja raide), kuris užrašomas lotynų kalba. Šią sistemą pasiūlė švedų biologas Karlas Linėjus (1707–1778).

Pirmasis gegužės trečiadienis (gegužės 1 d.) paskelbtas Pasauline vabzdžiaėdžių augalų diena. Vabzdžiaėdžiai augalai – augalai, augantys skurdžiuose dirvožemiuose. Jie prisitaikė papildomai maisto medžiagų gauti iš vabzdžių, kuriuos pagauna ir suvirškina. Lietuvoje gyvena dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių.

Saulašarė.123rf nuotr.

Įdomu. 1978 m. gegužės 1 d. japonas Naomi Umera tapo pirmuoju žmogumi, kuris vienas keliaudamas šunų kinkiniu pasiekė Šiaurės ašigalį.

Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų.

Gegužės 3-oji – Pasaulinė spaudos laisvės diena. 1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai Namibijoje susirinko į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė Vindchukso deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją. Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.

Gegužės 3-ąją minima 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena. Ją priėmė Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje 

Gegužės 4 d. švenčiama Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo diena. Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Pasakojama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv. Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose.

Šv. Florijonas

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos Nepriklausomybės Deklaraciją, kuri  skelbė, kad Latvija nuo TSRS aneksijos 1940 m. išliko de jure nepriklausoma valstybė.

Įdomu. 1877 m. gegužės 4 d.  Luokės turguje per Švento Jurgio jomarką pagautas ir minios užmuštas žemaičių plėšikų vadas Tadas Blinda.

Įdomu. 1918 m. gegužės 4  Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.

Gegužės 5 d. minima Vandentvarkos darbuotojų diena.

Penktojo mėnesio penktąją dieną Japonijoje švenčiama Berniukų šventė (Tango no Sekku). Šią dieną kiekvienam šeimos vyrui lauke iškabinamas spalvotas popierinis karpis. Karpį japonai laiko stipriausia, atkakliausia iš žuvų, todėl jis laikomas vyriškumo simboliu. Berniukų dieną tradiciškai visi vyrai ir berniukai maudosi vilkdalgių vonioje. Vilkdalgio stiebas panašus į kardą, todėl siejamas su vyriškumu.

Gegužės 5-ąją minima Tarptautinė akušerių diena.

Pirmąjį gegužės sekmadienį (gegužės 5 d.) švenčiama Motinos diena. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus.

Gegužės 5 d. visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Šią dieną žmonės su negalia ir jų šeimos nariai kviečiami atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai.

Įdomu 1921 m. gegužės 5 d. mados dizainerė Coco Chanel (Koko Šanel) išleido savo garsiuosius kvepalus „Chanel No. 5“.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Birželio 16-oji senajame Jurbarke: susišaudymas su vokiečiais, žiauri motina, jaunalietuvių vadai ir mokyklų šventė

Birželio 16-oji senajame Jurbarke: susišaudymas su vokiečiais, žiauri motina, jaunalietuvių vadai ir mokyklų šventė  0

Naujosios valdžios surengta demonstracija Jurbarke 1940 m. birželio 29 d.

Birželio 15-oji senajame Jurbarke: nuo incidentų su vokiečiais 1919-aisiais iki šalies okupacijos 1940-aisiais  2

Girdžių pavasarininkų ekskursija Vytėnuose 1937 m. liepos 11 d.

Birželio 14-oji senajame Jurbarke ir aplink jį: pasirengimas dainų šventei, pensijos knygnešiams ir kun . A. Petraičio sugrįžimas  0

Birželio 14 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 14 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Tilto per Mituvą statyba 1931 m.

Birželio 12 ir 13 d. senojo Jurbarko naujienos: krepšinio rungtynės, skautų veikla, nužudymas ir žaibo smūgis  0

Jurbarko vaizdas iš gaisrinės bokšto

Senasis Jurbarkas ir jo apylinkės birželio 11 d.: niokojanti audra, nubaustas girininkas, chuliganų darbai ir apdovanojimai  0

Procesija Klišių (dab. Vytauto Didžiojo) gatvėje

Birželio 10-oji senajame Jurbarke: pasikėsinimas į eigulį, arkivyskupo vizitas, Seimo rinkimai ir šventės  0

Žydas prekiautojas Jurbarke

Birželio 8 ir 9 d. senojo Jurbarko žinios: gaisras ant tilto, iškabos, šventės ir misijos Skirsnemunėje  0

Klojamas grindinys Vokiečių gatvėje (dab. K. Donelaičio)

Senasis Jurbarkas birželio 7 d.: sporto šventė, šeimos drama, motociklo avarija ir kitos naujienos  0

Birželio 7-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 7-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Vydūnas su Jurbarko gimnazijos mokiniais ir mokytojais 1934 m.

Birželio 6 d. senojo Jurbarko krašto naujienos: garlaiviai, Vydūno paskaita, gatvės, keliai ir šventės  0

Jurbarko progimnazijos mokytojai 1919 m.

Birželio 5-oji senajame Jurbarke: pavydo drama, rinkimai, gaisras ir aviacijos šventė  0

Jurbarko turgus

Birželio 4-oji senajame Jurbarko krašte: pinigai, skautų stovykla, chuliganų darbai ir pašventinta vėliava  0

Aktyvios Jurbarko moterys

Birželio 3-osios senojo Jurbarko naujienos: nelaimės Nemune, pradinukų šventė, nugyventas ūkis ir artėjantys rinkimai  0

Jurbarko prieplauka

Senasis Jurbarkas birželio 2 d.: netaktiški mokytojai, trūkumas urėdijoje, arklių lenktynės ir pašalpos bažnyčioms  0

Vokiečių gatvė (dab. K. Donelaičio) Jurbarke prieš I pasaulinį karą

Birželio 1-oji senajame Jurbarke: apie garlaivius, kunigų, mokytojų ir valdininkų pasikeitimus ir... mielių kontrabandą  0

Spektaklis „Faraono laidotuvės“ Jurbarko gimnazijos šventėje

Senojo Jurbarko krašto naujienos gegužės 31-ąją: turgaus kainos, audra, „Faraono laidotuvės“ ir pirmasis „Mūsų parapijos“ numeris  0

Gegužės 31-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Gegužės 31-osios laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarko turgus

Gegužės 30-sios senojo Jurbarko krašto naujienos: egzaminai, brakonierius, konkursas ir restoranas Skirsnemunėje  0

Provincijos vairuotojai Kauno užmiesčio autobusų stotyje

Gegužės 29-oji senajame Jurbarke: apelsinų kontrabanda, rinkimai, atlaidai ir gaisras  0

Bažnytinė procesija Klišių gatvėje Jurbarke

Gegužės 28-oji senajame Jurbarke: geležinkelis, šventės, aršus darbininkas ir orų išdaigos  0

Pagrindinė Jurbarko gatvė I-ojo pasaulinio karo metais

Gegužės 27-osios senojo Jurbarko naujienos: dvarų dalijimas, vagystės, kiaulių supirkimas ir Valstybės teatro gastrolės  0

Šaulių šventė Jurbarke

Senasis Jurbarkas gegužės 26 d.: audra, netektis ir šventės  0

R. Kvinto skulptūra „Mama!..“, skirta dingusiems be žinios vaikams atminti

Gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena  0

Mūsų partneriai