Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Gegužės 1 d.

1923 m. Agitatorius. Iš kažkur atsiradęs siuvėjas Jurgis Narjauskas varąs komunistinę propagandą: gegužės 1 d. Eleonoravo dvare (netoli Vencloviškių) raginęs balsuoti už Darbo kuopos* sąrašą. Šauliai ir mokytojai išaiškinę žmonėms, kas ta Darbo kuopa, ir agitatorius su triukšmu buvo žmonių išvytas. („Trimitas“, 1923, Nr. 138).

^{*„Darbininkų (Darbo) kuopos“ – Lietuvos komunistų partijos, vadovaujamos sovietų Rusijos, politiniai dariniai, kuriais buvo siekiama demokratinių rinkimų būdu patekti į Seimą ir legaliai skleisti politinę propagandą bei vykdyti antivalstybinę veiklą. Pirmajame Seime (1921–1923) tai ir darė 6 išrinkti šio sąrašo kandidatai. Nepaisant to, kad komunistams Seime nieko nuveikti nepavyko, jie vis tiek nusprendė balotiruotis į Antrąjį Seimą (1923–1926). Prisidengus tuo pačiu „Darbininkų kuopų“ pavadinimu buvo pradėta rinkiminė agitacija.}

1925 m. Jurbarko „Saulės“ gimnazija ir mokytojų kursai šiemet surengė Šilelyje pirmąją gegužinę. Joje prakalbas sakė mokytojai J. Kasiulaitis ir V. Šuša. Paskui sode (t. y. parke) vietoj nudžiūvusio Vilniaus medžio buvo pasodintas „Aušros“ medis. Kalbėjo direktoriaus S. Antanaitis ir mokytojas St. Balčytis („Lietuva“, 1925-05-07, Nr. 101).

1927 m. Mielių kontrabanda. Jurbarko policija suėmė mielių kontrabandininkus, gabenusius jurbarkiškiui Aprijauskiui („Lietuva“, 1927-06-07, Nr. 126).

1932 m. Vagystė. Apie 3–4 val. ryto plėšikai, atkabinę Skirsnemunės pašto viršininko langą, perėję per miegamąjį, iš rūbų paėmė nedegamosios spintos raktus ir pavogė pinigų, pašto ženklų ir brangių daiktų: 1923 Lt grynaisiais, 1339 Lt pašto ženklais, 93 Lt žyminiais ženklais ir 305 Lt Vilniaus Geležinio fondo ženklais. Taip pat paėmė valdinį pistoletą, pašto viršininko Dom. Michalkevičiaus 60 Lt ir auksinį moterišką laikrodį. Spėjama, kad miegoję bute žmonės buvo apsvaiginti dujomis („Lietuvos žinios“, 1932-05-02, Nr. 99).

1932 m. Jurbarko jaunalietuviai. Informacinis straipsnelis apie Jurbarko jaunalietuvių skyrių. Jame dabar per 60 narių. Skyrius balandyje surengęs vaidinimą – buvusi pastatyta 4 veiksmų (ST. Keblo) drama „Už Tėvynę“. Tuo pačiu metu pavasarininkai taip pat turėję vakarą, bet pas juos beveik niekas neatėjęs („Jaunoji karta“, 1932, Nr. 8).

1932 m. Garlaivių eismas. Nuo šios dienos garlaiviai plaukiojo pagal tokį tvarkaraštį: iš Kauno į Smalininkus – 6 val., į Jurbarką – 14.30 ir 15.30 val. Į Kauną iš Smalininkų atplaukiąs 4.30 val., iš Jurbarko atplaukia 7 ir 14 val. Garlaivis, plaukiantis 14.30 iš Jurbarko į Kauną ir atplaukiantis į Kauną 7 val., yra greitasis. Jis neima gyvulių ir pakeliui iškraunamų krovinių („Rytas“1932-05-04, Nr. 63).

1939 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje pora žinučių iš Jurbarko. Vienoje, „Jurbarke statomas baidokas – tankas“, sakoma, kad ant Mituvos kranto broliams Rotblatams statomas geležinis baidokas – tankas (tanklaivis) žibalui vežioti. Antroji žinutė, antrašte „Užkeiktas tiltas“, informuoja, kad dėl potvynio vis neatnaujinama pontoninio tilto ties Jurbarku statyba. Nesant tilto, žmonės patiria daug sunkumų ir nuostolių („Lietuvos aidas“, 1939-05-01, Nr. 196).