Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Gegužės 6 d.
1926 m. Susirinkimai. Tą dieną Jurbarke įvyko du krikščionių demokratų susirinkimai: Valančiaus salėje buvo krikščioniškųjų organizacijų susirinkimas. Salė buvusi pilna – laukta Seimo atstovo dr. Ambrazaičio kalbos. Vakare 7 val. (19 val.), susirinko pina „Saulės“ gimnazijos salė. Kalbėtojams mėginta trukdyti švilpimu. Policija buvusi pasyvi („Rytas“, 1926-05-11, Nr. 104).
1928 m. Ateitininkų šventė. Jurbarko ateitininkų metinė šventė. Rytą, 8 val., kun. Kemzūra laikė iškilmingas pamaldas, kurių metu giedojo Šebeniauskas (A. Šabaniauskas). 13 val. 30 min. kuopos pirmininkas Ant. Sabaliauskas gimnazijos salėje pradėjo susirinkimą. Garbės prezidiume: gimnazijos dir. J. Naujokas, kapelionas J. Korsakas, svečias dr. J. Urmanas. Susirinkimą vedė stud. V. Babilius, sekretoriavo panelė Borutaitė. Dr. Urmanas skaitė paskaitą „Ateitininkų judėjimo reikšmė“. Iki vakarienės linksmintasi miške, po vakarienės salėje koncertavo J. Pociaus vadovaujamas choras ir kauniečiai solistai, buvo deklamacijų ir kt. 22 val. 20 min. svečiai išvyko („Rytas“, 1928-05-16, Nr. 110).
1930 m. Kriminalai ir nelaimės. Šios dienos laikraštyje „Lietuvos žinios“ (1930-05-06, Nr. 101) išvardijami įvairūs Jurbarko gyvenimo nuotykiai: pil. L., nusipirkęs Š. krautuvėj peilį, ėmęs fechtuotis su pardavėju: perdūrė jam šoną ir sužeidė žarnas; vėžinama mergaitė nukrito nuo vežimo ir ratai sulaužė jai koją; nusinuodijo valsčiaus sargo B. žmona, gyvenusi Raudondvaryje; mokytojo S. šuo apdraskė seną moterį T; vienas žmogus, važiuodamas iš Jurbarko, suvažinėjo du vaikus; vienas žydas dėl 100 Lt skolos puolė peiliu kaimietį, bet šis pabėgo.
1930 m. Konkurencija. Prasidėjo garlaivių konkurencija dėl keleivių. Tą dieną iš Kauno į Jurbarką išplaukiantys garlaiviai keleivį vežė už 1 Lt, o gegužės 7 d. ėmė tik 50 centų vienam žmogui už bilietą („Mūsų rytojus“, 1930-05-09, Nr. 19).
1932 m. Seniausia žydė. Trumpa informacija, kad Jurbarke mirusi 112 m. amžiaus Feigė, kuri buvusi seniausia Lietuvos žydė („Lietuvos aidas“, 1932-05-06, Nr. 101).
1933 m. Skirsnemunės pavasarininkai. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad Skirsnemunės pavasarininkai ketiną šiemet statytis salę („Mūsų laikraštis“, 1933-05-06, Nr. 18).1934 m.
1934 m. Skirsnemunės jaunalietuvių šventė. Jaunalietuvių surengtame vakare suvaidinta J. Paukštelio 5 veiksmų drama „Užgrobtoj žemėj“. Danutės vaidmenį ypač gražiai suvaidino mokyt. J. Vingerevičiūtė („Jaunoji karta“, 1934-05-20, Nr. 20).
1934 m. Pašvenčio jaunalietuvių šventė. Jaunalietuvių Pašvenčio skyrius, minėdamas savo dvejų metų sukaktį, Smalininkuose suvaidino „Laisvės kovotoją“. Parengti vaidinimą padėjo Smalininkų pašto viršininkas Steponavičius, dirbęs su vaidintojais du mėnesius. Kartu rašoma, kad tarp Pašvenčio mokyklos ir plento A. Smetonos gerbei pasodintas ąžuolas („Jaunoji karta“, 1934-05-20, Nr. 20).
1935 m. Telefonas. Laikraštis spausdina straipsnelį, kuriame reiškiamas pageidavimas, kad Jurbarke telefonas, veikiantis dabar iki 24 val., veiktų visą parą („Lietuvos aidas“, 1935-05-06, Nr. 103).
1937 m. Sporto rungtynės. Raseinių gimnazijos kūno kultūros mokytojo Slavėno vadovaujama 60 mokinių grupė lankėsi Jurbarke. Įvyko sporto rungtynės. Raseiniškiai laimėjo orasvydį (tinklinį) ir mergaitės muštuką, bet pralaimėjo krepšinį: berniukai 21:5, mergaitės 2:1, taip pat kvadratą („Ateitis“, 1937, Nr. 5–6).
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo