Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Gegužės 10–12 d.

Gegužės 10 d.

1920 m. Seimo narė. Jurbarko progimnazijos vedėja S. Stakauskaitė tos dienos raštu Nr. 61 praneša Švietimo ministerijai, kad būdama išrinkta Steigiamojo Seimo nare, atsisakanti savo pareigų (LCVA).

^{Steigiamojo Seimo narė, buvusi Jurbarko progimnazijos vedėja S. Stakauskaitė.}

1926 m. III Seimo rinkimai. Gegužės 8–10 dienomis visoje Lietuvoje vyko rinkimai į III Seimą.

1927 m. Kontrabanda. Kaune, Slabadoj (Vilijampolėje), policija sulaikė 262 kg mielių, kurias atgabeno iš Pašvenčio atvykę Izidorius Kebleris ir Jonas Bortnikas („Lietuvos žinios“, 1927-05-11, Nr. 105).

1935 m. Dienraščių pristatymas. Nuo šios dienos jurbarkiečiai dienraščius ir laiškus iš Kauno gauna tą pačią dieną, 19 val. Dienraščių pristatymas esąs gerai sutvarkytas („Lietuvos aidas“, 1935-05-11, Nr. 108).

1940 m. Geležinkelis. Laikraštyje rašoma, kad Kazlų Rūdos–Šakių–Jurbarko geležinkeliui reikės išpirkti 245 ha žemės („Lietuvos aidas“, 1940-05-10, Nr. 217).

Gegužės 11 d.

1926 m. III Seimo rinkimai. Skelbiami Skirsnemunės rinkiminės apylinkės rinkimų rezultatai. Valstiečiai liaudininkai gavo 696 balsus, tautininkai – 172, darbo federacija – 143, krikščionys demokratai – 164, socialdemokratai – 399, ūkininkų sąjunga – 184 („Rytas“, 1926-05-11, Nr. 104).

1935 m. Gandras. Laikraštis rašo, kad žiemą plaučių ligoninėje praleidęs gandras dabar išgabentas į Kauną („Šaltinis“, 1935-05-11, Nr. 19).

1935 m. Ugniagesių draugija. Laikraštis informuoja, kad šiomis dienomis įvykęs metinis ugniagesių draugijos susirinkimas. Pirmininku išrinktas advokatas I. Naividelis. Komandos viršininkas – policijos vachmistras K. Stankus („Lietuvos aidas“, 1935-05-11, Nr. 108).

1937 m. Veiklos jubiliejus. Spaudoje minimas jurbarkiškio Konstantino Glinskio sceninės veiklos 30-metis. Kartu prisimenami kiti jurbarkiškiai teatralai: Antanas, Stasys ir Stepas Sodeikos, Klaipėdos teatro artistė Ona Petravičiūtė („Vakarai“, 1937-05-11, Nr. Nr. 106).

1938 m. Sveikatos punktai. Laikraštis informuoja, kad tarp kitų vietovių, kur bus steigiami sveikatos punktai, yra ir Jurbarkas. Iš viso steigiama 217 naujų sveikatos punktų („Lietuvos aidas“1938-05-11, Nr. 209).

Gegužės 12 d.

1922 m. Žvejų suvažiavimas. Zapyškyje įvyko Nemuno žvejų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo ir jurbarkiškių. Tartasi dėl draudimo žvejoti terminų („Lietuva“, 1922-07-02, Nr. 145).

1923 m. Žemės reforma. Laikraštyje išspausdintas žemės reformos valdybos pranešimas, kad paimamas žemės reformai „Instrukcinis Skirsnemunės dvaras su visomis jam priklausančiomis žemėmis, kuris yra Jurbarko valsčiuje ir priklausė Aleksandrui Savinskiui („Lietuva“, 1923-05-12, Nr. 104).

1926 m. III Seimo rinkimai. Skelbiami Jurbarko rinkiminės apylinkės rinkimų duomenys. Krikščionys demokratai gavo 497 balsus, ūkininkų sąjunga – 741, darbo federacija – 858, socialdemokratai – 932, valstiečiai liaudininkai – 1506, tautininkai – 126 („Rytas“, 1926-05-12, Nr. 105).

1926 m. Kriminalinis abortas. Laikraštyje aprašoma tragiška istorija. Jurbarko gyventojai Emilijai Birgelienei prieš Kalėdas (1925 m.) Agota Barštienė už 60 Lt padarė abortą, nuo kurio Birgelienė trečią dieną mirė. Kauno apygardos teismas A. Barštienę nubaudė dvejais metais sunkiųjų darbų kalėjimo ( „Lietuva“, 1926-05-12, Nr. 105).

1930 m. Apsilankymas Jurbarke. Autorius J. V. aprašo kelionę garlaiviu „Prezidentas“ į Jurbarką. Atvykę vėlokai. Sutikę du ateitininkus, kurie juos pavedžiojo po parką, nuvedė pas menininkus V. Grybą ir Pr. Mikutaitį. V. Grybo ateljė stovėjo gražus Vytauto biustas, kuris buvo nulietas bene Berlyne. Jurbarkiškiai jį pastatysią gražiame parke („Rytas“, 1930-05-15, Nr. 109).

1933 m. Padegimas. Laikraščio žinutė apie prieš kelias dienas įvykusį gaisrą. Nežinomi piktadariai iš keršto padegė Skirsnemuniškių kaimo gyventojo Pinkevičiaus trobesius. Jo žmona, vos išsprukusi iš ugnies, mirė. Nuostolių 18 000 Lt („Mūsų rytojus“, 1933-05-12, Nr. 37).

1937 m. Kvailas pasikėsinimas. Iš Jurbarko į Kauną važiavęs autobusas susidūrė su ant kelio padėtu rąstu. Tai padarė 16–23 metų jaunuoliai Jonas Raščiukevičius-Raščikas, Viktoras Grumada, Ant. Rickevičius ir Ant. Randžius. Autobusas apgadintas, bet keleiviai nenukentėjo. Jų byla, atrodo, tęsėsi ilgai – iki 1940 m. balandžio, kada apeliacinis teismas Ant. Rickevičių išteisino, o kitus nubaudė 1,5–4 m. sunkiųjų darbų kalėjimo („Lietuvos aidas“, 1940-04-11, Nr. 165).