Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Gegužės 15-ąją nuo senovės lietuviai pabaigdavo sėjos darbus, o lauko pakraščiuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę. Tikėta, kad taip laukai bus apsaugoti nuo nelaimių.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena paskelbta Izidoriaus varduvėmis. Šv. Izidorius laikomas artojų globėju. Tikėta, kad jis padeda dirbti laukų darbus. Izidorius skulptūrose būdavo vaizduojamas su šiaudine skrybėle ant galvos, drobiniais marškiniais ir su sėtuve rankose. Kartais jis vaizduotas ariantis dviem arkliais ir iš paskos lydimas angelo.

Šv. Izidorius (1070-1130) gimė Madride. Visą gyvenimą jis buvo samdinys, tarnavo pas ūkininkus, išgarsėjo doru gyvenimu ir atsidavimu kitiems. Po mirties buvo paskelbtas šventuoju.

Šv. Izidoriaus stebuklai

Ryte prieš eidamas į darbą Izidorius paprastai dalyvaudavo Mišiose vienoje iš Madrido bažnyčių. Vieną dieną kiti samdiniai pasiskundė šeimininkui, kad Izidorius rytais visada vėluoja į darbą. Šeimininkas, atėjęs į lauką, kur turėjo dirbti Izidorius, rado jį besimeldžiantį, o angelas už jį arė lauką.

Kitą kartą jo šeimininkas pamatė angelus, dirbančius abipus Izidoriaus, todėl jo darbas buvo kaip trijų žmonių. Taip pat pasakojama, kad Izidorius atgaivino mirusią šeimininko dukrą ir iššaukė iš sausos žemės gėlo vandens čiurkšlę, kad jo šeimininkas galėtų numalšinti troškulį.

Vieną šaltą žiemos dieną, nešdamas į malūną maišą kviečių, jis pamatė pulką balandžių, veltui bandančių susirasti maisto ant sušalusios žemės. Pasigailėjęs paukščių, jis pusę maišo brangių kviečių išpylė ant žemės, nors tai matę žmonės juokėsi ir tyčiojosi iš jo. Tačiau kai pasiekė malūną, maišas buvo pilnas, o iš jame buvusių kviečių išėjo dvigubai daugiau miltų nei paprastai.

Izidoriaus žmona Marija jų kukliuose namuose visada ant viryklės laikydavo puodą troškinio, nes Izidorius dažnai parsivesdavo namo kiekvieną sutiktąjį, kuris buvo alkanas. Vieną dieną jis parsivedė namo daugiau alkanų žmonių nei įprastai. Apdalinusi maistu dalį žmonių, Marija savo vyrui pasakė, kad puode tiesiog nebėra troškinio, tačiau jis primygtinai reikalavo dar kartą patikrinti puodą. Marija šaukštu vis sėmė ir sėmė troškinį, kurio užteko pamaitinti visiems.

Izidorius mirė 1130 metais. 1212 m. balandžio 2 d. stipri liūtis kapinėse Madride iš kapų išplovė palaidotuosius, tuomet paaiškėjo, kad Izidoriaus kūnas visiškai nesuiręs.

Teigiama, kad Izidorius pasirodė Alfonsui VIII iš Kastilijos ir parodė jam slaptą kelią, kuriuo šis apėjo  maurų kariuomenę ir pasiekė Las Navas de Tolosa pergalę, 1212 m. Ispanijos karalius Pilypas III išgijo nuo mirtinos ligos, palietęs Izidoriaus relikvijas, Tuomet karalius seną relikvijorių pakeitė brangiu sidabriniu ir inicijavo Izidoriaus paskelbimo palaimintuoju (beatifikacijos) procesą.

Iš viso šv. Izidoriui priskiriami 438 stebuklai, tiesa, vienintelis originalus jš aprašantis šaltinis, keturioliktojo amžiaus kodeksas, vadinamas „Códice de Juan Diácono“, mini penkis jo stebuklus:

  1. Balandžiai ir grūdai.
  2. Angelai aria.
  3. Asilo išgelbėjimas nuo vilko užpuolimo malda.
  4. Pasakojimas apie žmonos maisto puodą.
  5. Panašus pasakojimas apie tai, kaip jis maitino broliją.
Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Senasis Jurbarko paštas

Kovo 16-oji senajame Jurbarke: rinkimų apylinkės, kylantis vanduo ir pašto perkėlimas  0

A. ir I. Giedraičiai su dukra Danute gimnazijos parke

Senasis Jurbarkas kovo 15-ąją: policijos viršininkas, teismo vizitacija, Užgavėnių blynai ir nukirsti medžiai  0

Mūsų partneriai