Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga

Gegužės 15-ąją nuo senovės lietuviai pabaigdavo sėjos darbus, o lauko pakraščiuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę. Tikėta, kad taip laukai bus apsaugoti nuo nelaimių.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena paskelbta Izidoriaus varduvėmis. Šv. Izidorius laikomas artojų globėju. Tikėta, kad jis padeda dirbti laukų darbus. Izidorius skulptūrose būdavo vaizduojamas su šiaudine skrybėle ant galvos, drobiniais marškiniais ir su sėtuve rankose. Kartais jis vaizduotas ariantis dviem arkliais ir iš paskos lydimas angelo.

Šv. Izidorius (1070-1130) gimė Madride. Visą gyvenimą jis buvo samdinys, tarnavo pas ūkininkus, išgarsėjo doru gyvenimu ir atsidavimu kitiems. Po mirties buvo paskelbtas šventuoju.

Šv. Izidoriaus stebuklai

Ryte prieš eidamas į darbą Izidorius paprastai dalyvaudavo Mišiose vienoje iš Madrido bažnyčių. Vieną dieną kiti samdiniai pasiskundė šeimininkui, kad Izidorius rytais visada vėluoja į darbą. Šeimininkas, atėjęs į lauką, kur turėjo dirbti Izidorius, rado jį besimeldžiantį, o angelas už jį arė lauką.

Kitą kartą jo šeimininkas pamatė angelus, dirbančius abipus Izidoriaus, todėl jo darbas buvo kaip trijų žmonių. Taip pat pasakojama, kad Izidorius atgaivino mirusią šeimininko dukrą ir iššaukė iš sausos žemės gėlo vandens čiurkšlę, kad jo šeimininkas galėtų numalšinti troškulį.

Vieną šaltą žiemos dieną, nešdamas į malūną maišą kviečių, jis pamatė pulką balandžių, veltui bandančių susirasti maisto ant sušalusios žemės. Pasigailėjęs paukščių, jis pusę maišo brangių kviečių išpylė ant žemės, nors tai matę žmonės juokėsi ir tyčiojosi iš jo. Tačiau kai pasiekė malūną, maišas buvo pilnas, o iš jame buvusių kviečių išėjo dvigubai daugiau miltų nei paprastai.

Izidoriaus žmona Marija jų kukliuose namuose visada ant viryklės laikydavo puodą troškinio, nes Izidorius dažnai parsivesdavo namo kiekvieną sutiktąjį, kuris buvo alkanas. Vieną dieną jis parsivedė namo daugiau alkanų žmonių nei įprastai. Apdalinusi maistu dalį žmonių, Marija savo vyrui pasakė, kad puode tiesiog nebėra troškinio, tačiau jis primygtinai reikalavo dar kartą patikrinti puodą. Marija šaukštu vis sėmė ir sėmė troškinį, kurio užteko pamaitinti visiems.

Izidorius mirė 1130 metais. 1212 m. balandžio 2 d. stipri liūtis kapinėse Madride iš kapų išplovė palaidotuosius, tuomet paaiškėjo, kad Izidoriaus kūnas visiškai nesuiręs.

Teigiama, kad Izidorius pasirodė Alfonsui VIII iš Kastilijos ir parodė jam slaptą kelią, kuriuo šis apėjo  maurų kariuomenę ir pasiekė Las Navas de Tolosa pergalę, 1212 m. Ispanijos karalius Pilypas III išgijo nuo mirtinos ligos, palietęs Izidoriaus relikvijas, Tuomet karalius seną relikvijorių pakeitė brangiu sidabriniu ir inicijavo Izidoriaus paskelbimo palaimintuoju (beatifikacijos) procesą.

Iš viso šv. Izidoriui priskiriami 438 stebuklai, tiesa, vienintelis originalus jš aprašantis šaltinis, keturioliktojo amžiaus kodeksas, vadinamas „Códice de Juan Diácono“, mini penkis jo stebuklus:

1. Balandžiai ir grūdai.
2. Angelai aria.
3. Asilo išgelbėjimas nuo vilko užpuolimo malda.
4. Pasakojimas apie žmonos maisto puodą.
5. Panašus pasakojimas apie tai, kaip jis maitino broliją.