Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Gegužės 7 d.

1932 m. Negautas leidimas. Trumpai informuojama, kad K.V.C. (Katalikų veikimo centras, koordinavęs pasauliečių katalikų visų nepolitinių organizacijų veiklą – red. past.) Jurbarko skyriui neduodamas leidimas minėti Motinos dieną. Priežastys nenurodomos („Mūsų laikraštis“, 1932-05-07, Nr. 18).

1933 m. Audringas susirinkimas. Į Jurbarką tą dieną atvykęs V. Gaigalaitis (Klaipėdos krašto lietuvininkų veikėjas, Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakulteto ekstraordinarinis profesorius ir Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas) dalyvavo rinkimuose į evangelikų liuteronų lietuvių sinodą. Po pamaldų klebonijoje vyko susirinkimas, kuris dėl vaidų, įsikišus net policijos atstovui, buvo uždarytas („Srovė“, 1933-05-13, Nr. 8–9).

1933 m. Motinos diena. Skirsnemunėje paminėta Motinos diena. Per sumą katalikų organizacijos išsirikiavo bažnyčioje su savo vėliavomis. Po pamaldų jos susirinko į iškilmingą posėdį („Rytas“, 1933-05-13, Nr. 108).

1933 m. Kursai. Įvyko jaunalietuvių Jurbarko rajono sporto skyrių sporto vedėjų kursai. Dalyvavo 15 sportininkų. Vadovavo rajono sporto vadas V. Flotovas, instruktavęs pratimus. K. Kriščiukaitis dėstė lengvąją atletiką, o B. Šulcas – sportinius žaidimus (kumščiasvydį, t. y. tinklinį, krepšiasvydį ir futbolą) („Jaunoji karta“, 1933-05-21, Nr. 19).

1934 m. Skautų vakaras. Laikraštyje rašoma apie Jurbarko gimnazijos skautų vakarą, kuriame vaidinta „Buities sonata“. Gimnazija savo sode (parke) pasodinusi tautos vado ąžuolą. Veikia skautų kursai, kuriuos lanko 50 gimnazijos skautų. Mokytoja M. Borutaitė, kuri yra skaučių Birutės draugijos globėja, rūpinasi papuošti skaučių aikštelę („Lietuvos aidas“, 1934-05-07, Nr. 103).

1936 m. Byla. Šiomis dienomis, kaip rašo laikraštis, Jurbarko apylinkės teismas sprendė Zamkaus dvaro (taip tada vadinti Vytėnai) bylą. Keliami užkulisiai, kodėl vietoje observatorijos įsikūrė saleziečiai vienuoliai („Lietuvos žinios“, 1936-05-07, Nr. 103).

1939 m. Gimnazijų varžybos. Gegužės 5–7 dienomis Marijampolėje vyko gimnazijų orinio (tinklinio) ir muštuko varžybos. Dalyvavo 40 gimnazijų, apie 600 mokinių. Kauno I apygardos orinio varžybose Jurbarko gimnazija pralaimėjo Kauno M. Pečkauskaitės gimnazijai 7:15, 15:10, 12:15. Muštuko* varžybose Jurbarkas įveikė Kauno M. Pečkauskaitės gimnaziją 50:14, Kauno III gimnaziją 34:16, bet pralaimėjo Kauno VI gimnazijai 17:27 („Lietuvos žinios“, 1939-05-09, Nr. 10).

^{*Muštukas – komandinis žaidimas su kamuoliuku ir lazda. Panašus į beisbolą, kriketą. Žaidžia 2 komandos po 7–9 žaidėjus. Vienos komandos žaidėjai paeiliui smūgiuoja kamuoliuką, kitos – gaudo. Smūgiavęs kamuoliuką žaidėjas stengiasi nubėgti iki aikštės galo, kur yra vadinamieji namai, ir grįžti atgal. Kiekvienas žaidėjas, sėkmingai įveikęs tą nuotolį, laimi komandai 1 tašką. Antrosios komandos žaidėjai pagautą kamuoliuką taiko į bėgančius varžovus. Jei pasiseka kliudyti, komandos keičiasi užduotimis. Nugali komanda, surinkusi daugiau taškų.}