Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 29 d.

1921 m. Klastotojas. Pranešama, kad Jurbarke suimtas vienas žydelis, padirbęs už daug tūkstančių auksinų vadinamųjų banderolių (akcizo ar muito apmokėjimo juostelių). Suimamas siūlė 60 000 auksinų kyšį. („Trimitas“, 1921, Nr. 16).

1926 m. Kandidatai. Paskelbtame III (Raseinių) apygardos kandidatų į Seimą sąraše, sprendžiant iš pavardžių, kandidatavo šie jurbarkiškiai: pagal sąrašą Nr. 17 (Lietuvos darbininkų, amatininkų ir naujakurių) – 3. Čelkys Kazys, 43 m., prekybininkas; sąraše Nr. 20 (Lietuvių evangelikų liuteronų sąjunga) – 7. Gavėnia Jurgis, 55 m., ūkininkas („Lietuva“, 1926-04-29, Nr. 95).

1928 m. Teatras. Jurbarko krikščionių inteligenčių moterų ratelis surengė viešą vakarą. Vaidino P. Vaičiūno komediją „Tuščios pastangos“. Vaidyba pasižymėjo Daunienės rolę atlikusi p. A. Lukoševičiūtė („Rytas“, 1928-05-04, Nr. 101).

1931 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. Informacija apie Skirsnemunės „Jaunosios Lietuvos“ ir šaulių veiklą: nuolat rengia vakarėlius. Velykų antrą dieną (balandžio 6 d.) buvęs vakarėlis, kuriame gražiai pasirodęs choras. Jaunalietuviai turį išsinuomoję salę, kur esanti biblioteka ir skaitykla, įtaisytas lempinis radijo aparatas („Lietuvos aidas“, 1931-04-29, Nr. 95).

1934 m. Vaižganto paminėjimas. Gimnazijos literatų kuopelė surengė pirmųjų Vaižganto mirties metinių minėjimą. Bastys (VIII kl.) skaitė referatą „Lietuva ir lietuviai „Pragiedruliuose“, o K. Batūra (VIII kl.) – „Vaižgantas – rašytojas“ (Jurbarko v. gimnazijoj).

Jaunalietuvių Skirsnemunės skyrius kartu su tautininkais, šauliais ir visuomene paminėjo J. Tumą-Vaižgantą. Tą dieną paskaitą skaitė jaunalietuvių rajono vadas B. Butkus ir tėvūnas Dambrauskas („Jaunoji karta“, 1934-05-13, Nr. 19).

1935 m. Žinutės iš Jurbarko. Šios dienos „Lietuvos aide“ net penkios žinutės iš Jurbarko. Pirmojoje, „Kiškių rezervatas“, pasakojama, kad Jurbarko ligoninės pušyne kiškiai jaučiasi saugūs: medžioti čia draudžiama, o ligoniai ir administracija juos globojanti. Žmonių jie nebiją. Antroji žinutė irgi skiriama gyvūnijos temai: „Sparnuotame paciente“ vaizduojama, kad Jurbarko plaučių ligoninėje visą žiemą buvęs globojamas gandras sužeistu sparnu. Dvi žinutės skirtos susisiekimo problemoms. Informacijoje „Patogus susisiekimas su Kaunu“ dėstoma kad iš Kauno į Jurbarką kursuoją du autobusai, tik kainos per didelės: 6,5 Lt, tuo tarpu garlaiviai imą tik 5 Lt. Tačiau su apskrities miestu Raseiniais, kaip nurodoma pastaboje „Su apskrities miestu susisiekimas prastas“, jurbarkiškiams susisiekti sunkiau. Dar viena trumpa korespondencija „Jurbarkas tvarkosi“, yra lyg ir atsiliepimas į Pašto valdybos paaiškinimą dėl medžių iškirtimo Dariaus ir Girėno bei Vydūno gatvėse („Lietuvos aidas“, 1935-04-29, Nr. 97).

1937 m. Vagystės iš sodų. Laikraštyje rašoma, kad šį pavasarį iš mokytojo J. Kasiulaičio sodo pavogta 20 retesnių veislių skiepų. Po kelių dienų Rotuliuose nukentėjo Grinbergo sodas („Ūkininko patarėjas“, 1937-04-29, Nr. 17).

1939 m. Skaitymo varžybos. Jurbarko gimnazijoje įvyko žemesniųjų klasių mokinių skaitymo ir deklamavimo varžybos. Prancūzų kalbos skaitymo varžybas laimėjo A. Kazlauskaitė ir J. Aksamitauskas (IIA). Lietuvių kalbos skaitymo I vieta teko M. Karūnaitytei (IIB) ir II – G. Jonaitytei (IB). Geriausi lietuvių kalbos deklamatoriai: I vietą laimėjo Budvinskaitė (IIB) ir V. Gruodis (IIA). Po varžybų gimnazijos choras padainavo kelias dainas („Ateitis“, 1938–1939 m. m., Nr. 10).