Senasis Jurbarkas gegužės 17-ąją: šventės, tragedija kelte ir pabėgęs liūtas

1928 m. Sukaktis. Jurbarko Lietuvos Katalikių moterų skyrius minėjo 10 metų nuo skyriaus įkūrimo sukaktį. 10 val. klebonas kun. J. Bikinas atlaikė mišias, 14 val. buvo kuklūs pietūs. Po pietų įvyko iškilmingas susirinkimas, kurį pradėjo pirmininkė M. Borutaitė. Į prezidiumą pakviečiami kun. J. Bikinas, J. Krenciūtė, Balčytienė, Mataitytė ir Tamošaitienė. Krenciūtė skaitė pranešimą apie skyriaus 10 metų veikimą. Kalbėjo sveikintojai. Po iškilmingos dalies – vaidinimas „Šv. Agnietė“ ir deklamacijos („Rytas“, 1928-05-23, Nr. 115).

1929 m. Vikaro išleistuvės. Tą dieną, 20 val., prie garlaivio buvo išlydėtas devynerius metus su viršum Skirsnemunėje kunigavęs vikaras Ulinskas. Jis iškeltas į Labūnavą klebonu. Prieš palydas susirinkę vietos inteligentai ir pažįstami su juo gražiai atsisveikino. Kalbėjo klebonas Semenavičius ir parapijiečių vardu p. Mackevičius („Lietuvos darbininkas“, 1929-05-26, Nr. 7).

1930 m. Ateitininkų šventė. Jurbarko ateitininkų 10 metų pokarinio darbo jubiliejinė šventė. Ji prasidėjo 17 d., 17 val., kuopos narių išpažintimi. 18,5 val. iš Kauno atvyko netoli 100 svečių su prof. Pr. Dovydaičiu priešakyje. Nemune luoteliu juos pasitiko K. Ambrazaitis, o prieplaukoje laukė didelis būrys kartu su gimnazijos direktoriumi Pr. Samulioniu. Kitos dienos 8 val. – mišios ir komunija. Pamokslą sakė Kauno rajono „Pavasario“ dvasios vadas kun. Markauskas. 10 val. „Saulės“ salėje agapė. Po jos apžiūrėjo sodą (parką). 13 val. „Saulės“ salėje iškilmingą susirinkimą atidarė kuopos pirmininkas Jonas Stankaitis. Išrinktas 6 asmenų garbės prezidiumas. Į vadovaujamąjį prezidiumą išrenkami mokyt. K. Bajerčius, stud. V. Babilius, J. Kuzmickis, p. Rudokaitė. Sveikinimai truko dvi su puse valandos. Po jų prof. Pr. Dovydaičio paskaita. V. Babiliaus 10 m. kuopos veiklos apžvalga. Ateitininkai pradėjo savo veiklą dar 1910 m. Jurbarke jų veiklą atnaujino 1920 m. pavasarį a. a. Vincas Dovydaitis. 19 val. prasidėjo pasilinksminimas. 22 val. svečiai garlaiviu „Prezidentas“ išvyko į Kauną. Šventę rengti daug padėjo D. Sabaliauskas („Darbininkas“, 1930-05-24, Nr. 21).

1931 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. Įvyko visuotinis „Jaunosios Lietuvos“ Skirsnemunės skyriaus susirinkimas, į kurį buvo atvykęs centro atstovas Katilus. Po jo paskaitos priimtas vasaros darbų planas („Jaunoji karta“, 1931-06-01, Nr. 10).

1934 m. Nelaimė kelte. Apie 12 val. keltu iš Kidulių į Jurbarką kėlėsi brolis ir sesuo Bunikiai iš Karališkių kaimo. Keltui esant viduryje Nemuno pasibaidė jų arklys ir pastūmė vežimą atgal. Šis nusviro į vandenį ir nutraukė paskui save arklį ir vežime sėdėjusius Bunikius. Abu paskendo. Keltas buvo netvarkingas, neturėjo net valties („Rytas“, 1934-05-22, Nr. 113; „Mūsų laikraštis“, 1934-05-26, Nr. 21; „Darbininkas“, 1934-05-26, Nr. 21). 1935 m. rugsėjo 9 d. laikraštis „Rytas“ (Nr. 205) informuoja apie šios istorijos pabaigą. Kauno apygardos teismas Jurbarke sprendė bylą dėl brolio ir sesers Petro ir Marcelės Bunikių žūties keliantis keltu per Nemuną. Teismas pripažino esant dėl nelaimės kaltus kelto savininkus Levinbergą, Meklenburgą ir Plotiną. Jie nubausti po mėnesį kalėjimo, taip pat įpareigoti atlyginti Bunikių šeimai patirtus nuostolius. Kaltinamuosius gynė advokatas Mykolas Sleževičius, civilinį ieškinį palaikė jurbarkiškis advokatas Justinas Naujokas.

1935 m. Trys korespondencijos iš Jurbarko. Viena, „Jurbarkui reikalinga autobusų stotis“, siūlo ją įrengti savivaldybei priklausančiame sklype Dariaus ir Girėno bei Valančiaus gatvių kampe. Antroji korespondencija „Autosunkvežimių savininkai nesiskundžia“ tikriausiai taip pat priklauso Jurbarkiečiui. Trečioji žinutė „Telefonas veiks visą parą“ rodo, kad atsižvelgta į į prieš kurį laiką spaudoje keltą reikalą („Lietuvos aidas“, 1935-05-17, Nr. 113). Dieną vėliau laikraštis patikslino, kad Jurbarke telefonas ir telegrafas veiks visą parą nuo birželio 1 d. („Lietuvos aidas“, 1935-05-18, Nr. 114).

1938 m. Ginklų fondo vajus. Laikraščio pranešimu, kariuomenės ir visuomenės šventė proga Jurbarke įteikta 50 šautuvų ir 3 kulkosvaidžiai („Lietuvos aidas“, 1938-05-17, Nr. 219).

1938 m. Pabėgęs liūtas. Iš cirko, keliaujančio iš Suvalkijos į Jurbarką, buvo pasprukęs liūtas. Jį pavyko sugauti („Lietuvos aidas“, 1938-05-17, Nr. 218).