Trečiąją gegužės savaitę minima daugybė atmintinų datų: nuo Mildos šventės iki Žavėjimosi augalais dienos

Pamiršę speiguotą vasarį, žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolelėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, žmonės vadino mildauninkais. Taip vadinti ir tie, kurie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras ar sopulius.

Gegužės 13-ąją. švenčiama Pasaulinė kokteilių diena. Manoma, kad pirmieji kokteiliai pradėti maišyti Amerikoje, o Europoje jie paplito nuo 1889 metų, kai buvo pristatyti Paryžiuje vykusioje pasaulinėje parodoje. Pavadinimas „coctail“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „gaidžio uodega“.

Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta protestuodamas prieš sovietinę santvarką Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.

^{Antisovietinės manifestacijos, kilusios po Romo Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.}

Įdomu. 1796 m. gegužės 14 d. anglų chirurgas Edvardas Dženeris nuo raupų sėkmingai paskiepijo aštuonmetį berniuką. Tačiau tik po kelerių metų gydytojas įrodė, kad skiepai nuo raupų yra reikalingi.

Nuo 2024 metų atmintinų dienų sąraše atsirado Jaunimo darbuotojo diena, minima gegužės 14 d. Tikimasi, kad ši diena bus ne tik darbuotojų šventė, tačiau ir priminimas visuomenei, kad jaunimo darbuotojo profesija yra svarbi mūsų senėjančioje visuomenėje.

Įdomu. 1921 m. gegužės 14 d. remiantis tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu Rygoje pasirašyta konvencija, kuri nustatė iki tol ginčytas Lietuvos sienas su Latvija.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Vis dėlto teisiškai valstybė pripažinta tik 1920 m. gegužės 15 d., kai buvo paskelbta Steigiamojo Seimo rezoliucija. Tad ši data svarbi valstybei, o gegužės 15-ąją minima Steigiamojo Seimo susirinkimo diena.

Įdomu. Lietuvos Steigiamasis Seimas savo veiklą pradėjo 1920 m. gegužės 15 d. ir baigė 1922 m. spalio 6 d. Rinkimai vyko 2020 m. balandžio 14–15 dienomis. Juose dalyvavo 90 proc. rinkėjų. Į Seimą išrinkti 59 krikščionių demokratų bloko atstovai, 29 valstiečiai liaudininkai, 12 socialdemokratų, 6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis. Tarp 112 tautos atstovų buvo 8 moterys. Viena iš jų – krikščionių demokratų bloko atstovė, Jurbarko progimnazijos vedėja Salomėja Stakauskaitė.

^{Steigiamojo Seimo narės (iš kairės) Emilija Spudaitė-Gvildienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė (1920 m.). Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.}

Gegužės 15-oji – Šeimos diena, Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu minima nuo 1994 metų.

Gegužės 15 d. minimas ir Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga. Šią dieną nuo senovės lietuviai pabaigdavo sėjos darbus, o lauko pakraščiuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę. Tikėta, kad taip laukai bus apsaugoti nuo nemalonių. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena paskelbta Izidoriaus varduvėmis.

Įdomu. 1928 m. gegužės 15 d. ekranuose pasirodė animacinis herojus Peliukas Mikis.

Lietuvai gegužės 15-oiji yra svarbi ne tik todėl, kad šią dieną į pirmąjį posėdį susirinko pirmoji moderniųjų laikų Tautos atstovybė – Steigiamasis Seimas, bet ir dėl to, kad šią dieną jis apsisprendė dėl Lietuvos valstybei ir Tautai itin reikšmingo klausimo, t. y. priėmė rezoliuciją, kuria iškilmingai visų Lietuvos piliečių vardu proklamavo Lietuvos Nepriklausomybę, o Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika. Todėl gegužės 15-ąją minima ir Respublikos diena.

Įdomu. 1932 m. gegužės 15 d. paskelbtas Stalino pasirašytas dekretas, kuriuo siekiama, kad iki 1937 metų gegužės 1 dienos „Dievo vardas būtų pamirštas visoje šalies teritorijoje”.

Lietuvos jūrų muziejus kasmet gegužės 16 d kviečia į Tarptautinės jūros kiaulės (Baltijos delfino) dienos minėjimą.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja gegužės 16-ąją paskelbė Pasauline taikaus gyvenimo kartu diena, skirta sutelkti žmonių, bandančių skatinti taiką, pastangas.

Gegužės 16-ąją UNESCO paskelbė Tarptautine šviesos diena. Šią dieną kviečiama susimąstyti apie šviesos svarbą visose srityse: energetikos, telekomunikacijų, medicinos, meno.

Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai ir jų draugai visame pasaulyje puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais ir mini Vyšyvankos dieną. Šiemet ši diena minima gegužės 16-ąją.

Įdomu. 1983 m. gegužės 16 d. Londono policija pirmą kartą panaudojo automobilių ratų blokavimo sistemą.

2006 m. Jungtinių Tautų Nacionalinės asamblėjos sprendimu gegužės 17-oji buvo paskelbta Pasaulio ryšių ir informacinės visuomenės diena.

1990 m. gegužės 17 d. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad homoseksualumas nėra psichinė liga, todėl ši diena minima kaip Tarptautinė diena prieš homofobiją.

Įdomu. 1846 m. gegužės 17 d. belgų muzikos instrumentų meistras Adolfas Saksas sukūrė saksofoną.

Lietuvoje Vaiko diena minima gegužės trečiąjį penktadienį. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – ji įsiterpia tarp Motinos, Tėvo ir Šeimos dienų, pabrėždama vaiko vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Šiemet tai gegužės 17-oji.

Įdomu. 1970 m. gegužės 17 d. norvego keliautojo ir tyrinėtojo Turo Hejerdalo iniciatyva papirusiniu laiveliu „Ra“ prasidėjo kelionė per Atlantą, nuo Maroko iki Barbadoso. Kelionė truko 57 dienas ir įrodyta, kad senovinėmis plaukiojimo priemonėmis afrikiečiai galėjo pasiekti Ameriką.

Gegužės 18-ąją minima Tarptautinė muziejų diena.

Nuo 2012-ųjų kasmet gegužės 18 dieną minima Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Šventę iniciavo Europos augalų tyrimų asociacija (European Plant Science Organization, EPSO). Diena minima visose pasaulio šalyse. Ji skirta pagerbti žemėje augančioms augalų rūšims, kurių mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 250 tūkstančių.

Trečiąjį gegužės sekmadienį, gegužės 19 d., minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, minėta dar tarpukariu, nepriklausomoje Lietuvoje.

Gegužės 19-ąją minima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena. Pirmą kartą ši diena buvo paminėta 1983 m., kai dar nebuvo aptiktas AIDS sukėlėjas.

Sekmą (t. y. septintą) savaitę po Velykų švenčiamos Sekminės, kurių metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams, nes beržas išsiskiria iš kitų medžių tuo, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje. Sekminių metu namų šeimininkas po jauną berželį įkasdavo iš abiejų namų durų pusių, namiškiai beržų šakelėmis apkaišydavo vartus, puošdavo duris. Tikėta, kad beržai saugo nuo piktų dvasių, neša laimę. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Antrąją Sekminių dieną vykdavo dar įdomesnės apeigos. Susirinkęs jaunimas vaidindavo vestuves, kurių apeigomis siekta paskatinti žemės ir gyvulių vaisingumą. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente.