Devintinės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Devintinės – Katalikų bažnyčios šventė Švenčiausiojo Sakramento (Jėzaus Kristaus Kūno) garbei.

Jos pradedamos švęsti devintą savaitę po Velykų (iš čia pavadinimas) ketvirtadienį (kai kuriose šalyse ir Lietuvoje keliamos į sekmadienį).

Bažnytinė tradicija

1264 m. rugpjūčio 11 d. popiežius Urbonas IV paskelbė bulę „Transiturus de hoc mundo“, kuria nurodė, kad ketvirtadienį, po Sekminių oktavos, visame katalikų pasaulyje būtų švenčiama „Festum Corporis“ („Kūno šventė“) ir kad ją minėdami visi katalikai džiugiai, iškilmingai išpažintų tikėjimą tikru Kristaus buvimu Eucharistijos sakramente.

Taip atsirado ir eucharistinių procesijų tradicija.

Visoje Bažnyčioje įvesti Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę paskatino vidurio Italijoje tryliktajame amžiuje įvykęs stebuklas. 1263 m. kunigas vardu Petras kaip piligrimas iš Bohemijos keliavo į Romą. Bolsenos miestelyje jam aukojant Mišias įvyko stebuklas: iš konsekruojamos ostijos pradėjo lašėti kraujas.

Bolsenos stebuklo ir Devintinių šventės įvedimo laikais gyvenęs žymus teologas šv. Tomas Akvinietis šia proga sukūrė garsųjį eucharistinį himną „Pange lingua“, kurio paskutiniai du posmai, prasidedantys žodžiais „Tantum ergo Sacraemntum“ („Prieš taip didį Sakramentą“) iki šiandien labai dažnai skamba mūsų bažnyčiose.

Liaudiški papročiai

Švč. Sakramentui pagerbti skirtos procesijos buvo labai populiarios senajame Lietuvos kaime. Kartu su tikinčiaisiais jose dalyvaudavo ir Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės karininkai, įvairių organizacijų atstovai. Lietuvos bažnytkaimiuose ir miestuose į Devintinių paskutiniąją procesiją visada suplaukdavo minios. Buvo šventinami žolynai, berželių šakos. Kaip ir per Sekmines, kaimiečiai apkaišydavo sodybos vartus berželiais, nupindavo „bromus“. Prieš Devintines piemenys vainikuodavo melžiamas karves lapų vainikais. Už tai šeimininkės atsidėkodavo sūriu, kiaušiniais, sviestu.

Žemaitijoje ši diena dar pavadinama Vainikais. Priimta Devintinių dieną prie namo durų prisegti dvi sukryžiuotas beržo šakeles. Žemaitės pašventintus žolynus pasodindavo į daržo lysves. Tikėta, kad tada kurmiai žemės neišraus.

Seniau Rytų Aukštaitijoje iš kiekvienų namų merginos nešdavosi pašventinti po devynis rūtų vainikėlius. Sudžiovintos jų rūtos, kaip ir Verbų dieną pašventinti kadagiai, būdavo padeginami ant ugnies, užėjus smarkiai perkūnijai, kad šventi dūmai išblaškytų audros debesis. Šiaulių apylinkių moterys prie rūtų būtinai dar pridėdavo juozažolės šakelę, manydamos, kad „kitaip rūtos nesišventina“. Pašventintieji per Devintines įvairūs žolynai – rūtos, mėtos ir kiti, vadinti „Devintinio žolelėmis”, liaudyje plačiai vartojami ne tik apsaugai nuo perkūno įtrenkimo, bet ir gydant įvairias ligas. Moterys jomis smilkydavo susirgusius vaikus. Šventintomis žolelėmis buvo aprūkomi kūdikiai ir vaikai, gydant juos nuo išgąsčio, nemigos, krūpčiojimo… Šios liaudies medicinos procedūros būdavo gana sudėtingos: žolynai atrenkami, rūšiuojami, maišomi su kitais augalais (samanomis nuo medžio, seno kryžiaus, gryčios kerčių), skirstomi į krūveles, įrišami į atskirus mazgelius ir pan.

Tautosakoje, užrašytoje iš Alytaus apylinkių, sakoma, kad „po Devintinio negalima nei arti, nei akėti, nei sėti, nes nesiseks ūkininkauti.“ Aišku, kad Devintinių laikas, ypač kai jos vėlyvos, jau būna netinkamas, kad spėtų užaugti ir subręsti vasariniai javai. Taip susivėlinusiam su sėja šeimininkui tarsi pati gamta keršydavo, derliaus neišaugindama.

Dar XX a. pradžioje prieš devintines piemenys vainikuodavo melžiamas karves lapų vainikais. Už tai šeimininkės atsidėkodavo sūriu, kiaušiniais, sviestu. Tuo laiku, kaip ir per Sekmines, piemenukai keldavo savo sambarį. Tai liudija Sekminių ir Devintinių liaudiškų papročių artumą.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Jurbarko „skraidantis“ keltas. XX a. 4 deš.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 24 d.  0

Medžių sodinimo šventė 1933 m.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 23 d.  0

Po spektaklio

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 22 d.  0

Balandžio 24-oji – Šuns diena

Ketvirtąją balandžio savaitę minėsime  0

Medžių sodinimo šventė

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 19 d.  0

Balandžio 19-osios „Mūsų laike“ skaitykite

Balandžio 19-osios „Mūsų laike“ skaitykite  0

Žiemos žemės ūkio mokyklos mokiniai 1934 m.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 18 d.  0

Kauno gatvė Jurbarke

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 17 d.  0

„Vyčių“ draugijos orkestras

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 16 d.  0

Senoji sinagoga

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 15 d.  0

Pasaulio kultūros diena kasmet minima Jurbarke. 2022 metais tą dieną Jurbarko kultūros centro gatvės performansas „Plyšiai žemės veide“ buvo skirtas rusijos užpultai Ukrainai.

Trečiąją balandžio savaitę minėsime šias atmintinas dienas  0

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 14 d.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 14 d.  0

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 13 d.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 13 d.  0

Jurbarko paštininkai 1930 m.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 12 d.  1

Balandžio 12-osios „Mūsų laike“ skaitykite

Balandžio 12-osios „Mūsų laike“ skaitykite  1

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 11 d.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 11 d.  0

Potvynis Jurbarke

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 10 d.  0

Kauno gatvė Jurbarke

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 9 d.  0

Jurbarko pradžios mokyklos baigiamoji klasė 1928 m.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 8 d.  0

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 7 d.

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 7 d.  0

Žiemojantys garlaiviai Mituvoje

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 6 d.  0

Kauno gatvė Jurbarke

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 5 d.  0

Balandžio 5-osios „Mūsų laike“ skaitykite

Balandžio 5-osios „Mūsų laike“ skaitykite  0

Jurbarko gyvulių turgus

Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 4 d.  0

Mūsų partneriai