Kalbininkas Antanas Balašaitis – Eržvilko pasididžiavimas

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kalbininkas Antanas Balašaitis Jurbarke, Kalbos draugijos organizuotame renginyje.

Kiekvienas kraštas, kiekvienas miestas ar miestelis didžiuojasi, gerbia ir myli savo kraštiečius, vienaip ar kitaip garsinančius gimtinę. Be iškilių menininkų, kompozitorių, dainininkų, istorikų, sportininkų, Jurbarko kraštas turi ir nemažą būrį iškilių lietuvių kalbos ir literatūros mokslininkų. Antanas Balašaitis - gerai žinomas kraštietis kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, gimė 1931 m. Balnių kaime.


1949 m. baigęs Eržvilko gimnaziją, o 1952 m. – Klaipėdos mokytojų institutą kurį laiką dėstė lietuvių kalbą Kartenos vidurinėje mokykloje. 1954-1956 m. toliau tęsė mokslus Vilniaus pedagoginiame institute. 1961 m. jis apsigynė disertaciją „Lietuvių kalbos terminų istorija“. Po aspirantūros pasilikęs dirbti institute Žodynų skyriuje iš karto įsitraukė į didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rašymą, vėliau ir redagavimą. Šiame skyriuje A. Balašaitis išdirbo 25 metus. Su kitais kalbininkais rašė ir redagavo akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“, vadovavo žodžių rinkimo ekspedicijoms (1968-1984 m.), užrašė apie 20 000 žodžių.


Antano Balašaičio mokslinė veikla daugiašakė. Kalbiniuose leidiniuose ir spaudoje jis paskelbė daug straipsnių kalbos kultūros klausimais, populiarino lietuvių kalbotyros veikalus, dalyvavo radijo bei televizijos laidose. Prisidėjo prie kitų kalbos mokslininkų rengiamų žodynų (D. Urbo „Martyno Mažvydo raštų žodyno“, K. Pakalkos „Senojo Konstantino Sirvydo žodyno“ ir kt.) redagavimo ir rengimo. 1966 m. vasarą aprašė gimtojo Eržvilko šnektą ir kartu su kitais kraštiečiais sudarė ir redagavo monografiją „Eržvilkas“ (išleista 1970 m.). Tai vertingiausia kalbininko dovana gimtinei. Pats A. Balašaitis 25 m. dirbęs „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno” redakcijoje, 7 tomus „perleidęs per savo rankas“ ir šiuo metu itin išgyvena dėl vis skurdėjančios, prastėjančios, „globalizuojamos“ mūsų kalbos.
„Jei nusileisime mažuose dalykuose, pvz., įteisinsime lenkiškus rašmenis šios tautybės asmenų pasuose, nusileisime ir dideliuose. Lietuvių kalba, viena gražiausių, archaiškiausių, didžiausio kitų šalių mokslininkų susidomėjimo verta, pamažu išnyks, užleisdama vietą gatvės žargonui su gausybe angliškų žodžių“, – liūdnai yra prognozavęs dr. A. Balašaitis vieno Kalbos dienai skirto susitikimo metu Jurbarke.  


Antanas Balašaitis, nors yra aukštą mokslinį laipsnį pasiekęs humanitaras, itin vertinamas mokslo žmonių tarpe, kasdienybėje išliko paprastu ir draugišku mūsų kraštiečiu. Gyvendamas Vilniuje, mokslininkas nė karto  neatsisakė dalyvauti Jurbarke Kalbos draugijos organizuotuose įvairiausiuose renginiuose, su didele meile ir pagarba ne kartą kalbėjo ir apie jurbarkiečių, ir apie savo, eržvilkiškių tarmes. Jis – ir nuolatinis Eržvilke rengiamų bandonininkų festivalių,  ir jau tradicine tampančios „Antanų polkos“ dalyvis, nepraradęs ryšių su savo gimtuoju miesteliu žmogus. Eržvilko krašto žmonės Antaną Balašaitį gerbia ir myli, laiko jį savu. Šis žmogus puikiai reprezentuoja Eržvilką, kaip pagrindinį žemaičių dūnininkų mūsų rajone centrą, tad pagrįstai gali juo didžiuotis ne tik šis miestelis, bet ir visas Jurbarko kraštas.  

    
„O kas laukia lietuviško žodžio žvelgiant į ateitį? Kalbininkams rūpestį kelia globalizacija ir jos padarinys – daugelio mažų tautų ir etninių grupių kalbų mirtis. Tai nuostolis kultūrai ir istorijai. Dar XIX a. pradžioje amerikiečių poetas ir publicistas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Kalba yra istorijos saugykla, per žodyną ir gramatiką ji pasakoja savo praeities įvykius.“ (...) Apie lietuvių kalbos duomenų kaupimo ir jos išsaugojimo svarbą stiprėjančios germanizacijos akivaizdoje XIX a. buvo prabilę ir Mažosios Lietuvos veikėjai. Būgštavimai dėl lietuvių kalbos likimo, nors ir ne iškart, pasitvirtino. Antrasis pasaulinis karas sunaikino etninės Lietuvos vakarinę dalį ir lietuvininkų kalbą buvusioje Rytų Prūsijoje. Užsitęsusi sovietų okupacija atnešė grėsmių ir lietuvių kalbai. Dangstantis tautų draugyste, buvo vykdoma rusinimo politika. Tai sukėlė pasipriešinimą – visokeriopas kalbininkų ir pedagogų pastangas saugoti kalbą. Priešintasi mėginimui rusų kalbos pradėti mokyti nuo antros klasės, kol vaikai dar neišmokę gimtosios. Deja, dabartiniai švietimo reformatoriai tos blogybės iš peršamos anglų kalbos nenori matyti“. (Antanas Balašaitis, „Gimtoji kalba“, 2011 m., nr. 4).

Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mirė kraštietis poetas Jonas Juškaitis

Mirė kraštietis poetas Jonas Juškaitis  3

Jurbarko liberalus paliko įtakinga šios partijos narė

Jurbarko liberalus paliko įtakinga šios partijos narė  4

Dainininkas Deividas Bastys: „Kuo daugiau kokybiško laiko praleiskite su savo vaikais“

Dainininkas Deividas Bastys: „Kuo daugiau kokybiško laiko praleiskite su savo vaikais“  3

Jurbarko bibliotekoje - susitikimas su garsiu kineziterapeutu Samueliu Tacu

Jurbarko bibliotekoje - susitikimas su garsiu kineziterapeutu Samueliu Tacu  1

Asociatyvinė

Prezidentė pagerbs daugiavaikę mamą iš Eržvilko krašto  2

In memoriam miškinininkų aukso amžių sukūrusiam Juozui Platūkiui

In memoriam miškinininkų aukso amžių sukūrusiam Juozui Platūkiui  5

Veliuoniškio drožti šaukštai –  vis kitais veidais ir istorijomis

Veliuoniškio drožti šaukštai – vis kitais veidais ir istorijomis  2

Fotosesijai pasiruošę – trys gražuoliai pudeliukai Amiga, Ben 10, Boom bomm Egidijos glėbyje ir šalia įsitaisiusi Čilė.

„Užsispyrusi“ Egidijos meilė šunims – nuo pasienio iki kirpyklos  3

Ryškiausias žygio prisiminimas – nakvynė J. Žemaičio bunkeryje

Ryškiausias žygio prisiminimas – nakvynė J. Žemaičio bunkeryje  2

Vytautas ir Leonarda Sakalai

Vasario 16-os išvakarėse - netikėtas jurbarkiečio prašymas  4

Dešimčiai labiausiai nusipelniusių jurbarkiečių įteiktos pirmosios krištolinės lelijos

Dešimčiai labiausiai nusipelniusių jurbarkiečių įteiktos pirmosios krištolinės lelijos  3

Helei Locaitienei energijos netrūksta. Ji turi daugybę pomėgių – mezga, siuvinėja, dekoruoja.

Tai, ką kiti išmeta, Helės namuose atgyja  3

Kotedžo Vilniuje laimėtojas – Jurbarko rajono gyventojas

Kotedžo Vilniuje laimėtojas – Jurbarko rajono gyventojas  4

Raudonėnus garsina Kalėdų nameliu paversta Bernotų sodyba

Raudonėnus garsina Kalėdų nameliu paversta Bernotų sodyba  3

Pirmasis jurbarkiečio romanas apie tarybinę armiją su N-18 ženklu

Pirmasis jurbarkiečio romanas apie tarybinę armiją su N-18 ženklu  21

A. Juozaičio Lietuva: 2,8 mln laukiančių rūpintojėlių ir milijonas Vakaruose duoneliaujančių vyčių

A. Juozaičio Lietuva: 2,8 mln laukiančių rūpintojėlių ir milijonas Vakaruose duoneliaujančių vyčių  8

Zita Tamulienė

Bibliotekininkių ir vaikų džiaugsmui pastatė akvariumą  4

Mokytojo diena. Garbingiausi pripažinimo ženklai - trims direktorėms (visas apdovanotųjų sąrašas))

Mokytojo diena. Garbingiausi pripažinimo ženklai - trims direktorėms (visas apdovanotųjų sąrašas))  27

In memoriam Juditai Marcinkevičiūtei - Vilimienei

In memoriam Juditai Marcinkevičiūtei - Vilimienei  1

Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“

Rolandas Paksas: „Europos laukia sunkūs iššūkiai dėl jos ateities“  9

Profesinės mokyklos absolventams – puikios perspektyvos

Profesinės mokyklos absolventams – puikios perspektyvos  0

Tarp istorinio skrydžio nuo Baltijos iki Juodosios jūros  organizatorių – jurbarkietė

Tarp istorinio skrydžio nuo Baltijos iki Juodosios jūros organizatorių – jurbarkietė  1

Šalies policininkų vardą Estijoje gina ir Jurbarko pareigūnė

Šalies policininkų vardą Estijoje gina ir Jurbarko pareigūnė  1

Jurbarkiečiui Robertui Patronaičiui fotografuoti – taip pat svarbu, kaip kvėpuoti

Jurbarkiečiui Robertui Patronaičiui fotografuoti – taip pat svarbu, kaip kvėpuoti  0

Mūsų partneriai