Prabangi dovana gimtadieniui – 3 savaičių žygis per Lietuvą

Gera klausytis istorijų žmonių, mokančių džiaugtis gyvenimu, juk tik tokie gali vieni leistis į ilgą kelionę pėsčiomis, priimdami tai kaip prabangiausią dovaną. Kaip tik tokį žmogų pakalbinau visai neseniai – žinomas Jurbarko krašto verslininkas, „DK Statyba“ prekybos vadovas Saulius Meškauskas savo trijų savaičių atostogas leido žingsniuodamas per Lietuvą piligrimų keliu (Camino Lituano) nuo Žagarės iki Seinų.

Per tą laiką nuėjęs apie 540 kilometrų, kasdien po 20–30 km, su 12 kg sveriančia kuprine ant pečių. Saulius su šypsena sutinka, kad iš kelionės grįžo laimingesnis nei buvo. Nors fiziškai buvo sunku, jis džiaugėsi kiekviena diena: sutiktais žmonėmis, pamatytais gyvūnais, žydinčiomis gėlėmis, nuostabiu gamtovaizdžiu, atsiveriančiu sunkiai užlipus į kalną... Paprasti džiaugsmai. Arba „kosmosas“, kaip jis dažnai kartojo, išreikšdamas savo susižavėjimą.

Paaiškėja, kad ši kelionė – Sauliaus dovana pačiam sau 50-ojo gimtadienio proga. „Prabangiausia dovana“, – sutinka verslininkas, pirmą kartą sau leidęs tokias ilgas atostogas. Šypsosi, kad buvo sunkiausia suderinti jas su darbuotojais, mat, pats buvo įvedęs taisyklę atostogauti ne ilgiau kaip dvi savaites. Džiaugiasi, kad darbuotojai geranoriškai sutiko ir išleido, už ką jiems labai dėkoja. Aišku, dėkoja ir žmonai Vaidai – už supratimą. Tiesa, iš karto priduria, kad anaiptol ne visada vienas keliauja – mėgsta keliauti su žmona, ypač po Europos miestus, daug vaikščioti po senamiesčius, muziejus... Sako, kad pats didžiausias iššūkis jam būtų gulėti kur nors Turkijos paplūdimyje, nes abiem su žmona patink aktyvus poilsis. Beje, Vaida ne tik nuvežė Saulių į Žagarę ir parvežė iš Seinų, bet ir vieną kelio atkarpą visą dieną ėjo kartu. Buvo atvažiavusi vyro kelyje aplankyti ir gegužės 1-ąją – Sauliaus gimimo dieną.

„Košmariška“ pradžia

Žygis per Lietuvą – anaiptol ne spontaniškas Sauliaus sprendimas. Jam pradėjo ruoštis jau nuo Naujųjų metų – domėtis, pirkti reikalingą aprangą, tačiau niekam apie savo sumanymą iš anksto nepasakojo, žinojo tik šeima ir kolegos. Viešai feisbuke paskelbė tik išėjęs į žygį, balandžio 13 dieną. Šypsosi, kad daug kam tai buvo staigmena. Kai kas skambino ir klausė, ar tai tiesa, juk dar penktadienį buvo darbe, o pirmadienį – kažkur kelyje.

Saulius su šypsena prisimena, kad buvo netikėjusių, jog jis tokį kelią įveiks – vis laukė, kada palūš. O jis pats greitai suprato, kad tikrai įveiks, nors buvo labai sunku. Ypač daug valios pastangų reikėjo pirmąją savaitę, kurią pats vadina „košmariška“, kai kojas skaudėjo taip, jog teko gerti vaistus. Antrą savaitę jau buvo lengviau. Nors buvo šalta (oro temperatūra rytais nukrisdavo žemiau 0), nuo fizinio krūvio nuolat būdavo šlapias, nepadėdavo ir kokybiška apranga.

Vis dėlto Saulius sako kelyje patyręs didžiausias laimės akimirkas dėl, rodos, visai paprastų dalykų: gamtos grožio ar sutiktų nepažįstamų žmonių nuoširdumo ir gerumo. „Didžiausia prabanga yra paprastumas“, – sako jis. Džiaugiasi, kad ir su oru pasisekė – nors sinoptikai prognozavo kelias lietingas savaites, jis pats suskaičiavo gavęs 5 minutes lietaus ir 10 minučių sniego, kurias praleido pasislėpęs autobusų stotelėje.

 Visą straipsnį skaitykite „Mūsų laiko“ numeryje.