Prisiminkime išėjusius...

Artėja Vėlinės... Metas, kai ilgėjant vakarams kapinėse sumirga žvakių liepsnelės, o prie mūsų priartėja išėjusieji Amžinybėn... Kviečiame prisiminti ir širdyje uždegti atminimo žvakelę ne tik savo iškeliavusiems artimiesiems, bet ir mūsų krašto šviesuoliams, kurių netekome per metus, nuo praėjusių Vėlinių...

Antanas Rapolskis (1931–2025)

2025 m. spalio 31-ąją  Amžinybėn iškeliavo gerbiamas pedagogas, buvęs ilgametis Jurbarko pirmosios vidurinės mokyklos direktorius Antanas Rapolskis. Iš kitos Nemuno pusės, Šakių rajono Emiliavos kaimo, kilęs A. Rapolskis 1963 metais pradėjo dirbti Jurbarko rajone: Juodaičių aštuonmetės mokyklos mokytoju, Gausantiškių aštuonmetės mokyklos direktoriumi, kol 1969 m. rugsėjo 1 d. tapo Jurbarko I-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Šiai mokyklai (dabar gimnazijai)  A. Rapolskis vadovavo nuo 1969 iki 1992 metų.

Stanislovas Džiaugys (1934–2025)

 2025 m gruodžio 23 d. mirė ilgametis pedagogas, švietėjas, kultūrininkas, sportininkas ir bendruomenės žmogus Stanislovas Džiaugys, didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs Klausučių mokyklai, kuriai vadovavo 36 metus. S. Džiaugys daugiau nei 35 metus šoko tautinių šokių kolektyve „Veliuonietis“, buvo vadinamas šio kolektyvo „veidu“. Jis buvo aktyvus stalo teniso žaidėjas, pelnęs ne vieną aukščiausiąjį apdovanojimą. 2023 metais S. Džiaugys apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės apdovanojimu  „Krištolinė lelija”, 2024 metais jam buvo įteikta „Veliuonos krašto žmogaus“ nominacija.

Dalia Pakinkytė (1957–2026)

Vasarį po sunkios ligos Anapilin iškeliavo pedagogė Dalia Pakinkytė, daug metų Jurbarko mokinius mokiusi istorijos. „Ji buvo žmogus, kurio kasdienis darbas, nuoširdumas ir atsakomybė paliko ryškų pėdsaką mūsų mokyklos gyvenime. Nuo 1982 metų Dalia pradėjo dirbti Jurbarko II-oje vidurinėje mokykloje. Ji visada buvo šalia – kantri, rami, supratinga. Į gyvenimą Dalia išleido ne vieną abiturientų laidą. Ji ugdė ne tik žinias, bet ir vertybes, savo pavyzdžiu mokė pagarbos, atjautos, bendrystės. Kolegoms ji buvo patikima bendramintė, mokiniams – artima draugė“, – apie Dalią rašė kolegos.

Irena Ona Rukšnaitienė (1941–2026)

Kovo 27-ąją Amžinybėn iškeliavo aktyvi jurbarkietė, senjorų klubo „Feniksas“ pirmininkė Irena Ona Rukšnaitienė. Agronomės išsilavinimą turėjusi ir buhaltere dirbusi moteris Išėjusi į pensiją neužsidarė namuose, o pasinėrė į visuomeninę veiklą – dainavo chore, kurį laiką vadovavo daugiabučio namo savininkų bendrijai, daug keliavo, o svarbiausia – aktyvius senjorus subūrė į Jurbarko senjorų bendriją „Feniksas“.

Aldona Elena Puišytė (1930–2026)

Balandžio 20 d. netekome talentingos kraštietės, mokėjusios mylėti ir savo meilę išsakyti poetiniu žodžiu. Aldona Elena Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose. Mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje, tačiau prieš pat abitūros egzaminus išbuožinus tėvą teko bėgti iš tėviškės nuo grėsusių represijų, todėl abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kaune. Studijuoti Universitete lietuvių kalbą ir literatūrą negalėjo, nes stojant į aukštąją mokyklą reikalaudavo socialinės kilmės pažymėjimo, tad baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgydama farmacininkės specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse, o nuo 1969 m. – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyr. moksline bendradarbe. Nuo 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime nominuota Nacionalinei premijai. Dalyvavo rezistenciniame pasipriešinime okupacijai, bendradarbiavo antisovietinio pogrindžio spaudoje, jai buvo suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai 2005 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Teresė Nekrošaitė (1961–2026)

 Birželio 17 d. po sunkios ligos mirė olimpietė, lengvosios atletikos trenerė Teresė Nekrošaitė. 1961 m. spalio 19 d. Bitvano kaime, Kauno rajone, gimusi T. Nekrošaitė vaikystę praleido vaikų namuose Viešvilėje, kur augo kartu su broliais ir seserimi. 1979 metais ji baigė tuometinę Jurbarko I-ąją vidurinę mokyklą. T. Nekrošaitė 10 kartų buvo tapusi Lietuvos ieties metimo čempione, dalyvavo 1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse, kur iškovojo 18-ą vietą. Vėliau treniravo būrį ieties bei disko metikų. Ji buvo išskirtinai atsidavusi savo pašaukimui, ugdė ne tik sportinius rezultatus, bet ir stiprias asmenybes. 2025 metais T. Nekrošaitė pripažinta paralimpinio sporto „Metų trenere“, o 2026 m. vasarį atsiėmė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Irena Bronislava Montvydaitė-Giedraitienė (1938–2026)

2026 m. liepą Amžinybėn iškeliavo Irena Bronislava Montvydaitė-Giedraitienė – Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo (slpt. Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė) dukra, vaikystę ir jaunystę gyvenusi kitais vardais ir pavardėmis, tėvelio ir jo bendražygių atminties saugotoja ir puoselėtoja. Irena baigė Palokysčio septynmetę mokyklą, vėliau – maisto pramonės technikumą, dirbo pieno produktų gamybos pramonėje. Ištekėjusi apsigyveno Jurbarke. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ji buvo Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos atkūrėja ir pirmoji ilgametė vadovė. 2022 m. dėl sveikatos pasitraukusi iš šių pareigų, ji liko sąjungos Garbės pirmininke. I. Giedraitienė buvo knygų serijos „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“ bendraautorė ir viena iš sudarytojų, daugelio paminklų ir kitokių atminimo ženklų, skirtų pagerbti partizanų atminimą, sumanytoja ir statytoja. Už visuomeninę veiklą įamžinant partizanų kovas 2023 m. ji apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.