Dvarą naujam gyvenimui prikėlę ūkininkai – geriausi rajone

Pavyzdingiausiu ir išskirtiniu 2014 metų Jurbarko rajono ūkiu pripažintas Danguolės ir Rimanto Galbuogių iš Šimkaičių seniūnijos ūkis. Šie ūkininkai „Metų ūkio“ konkurse įvertinami antrą kartą. Pirmą kartą „Metų ūkio“ laureatais jie išrinkti prieš 12 metų. Galbuogiai vadinami drąsiais, iššūkių nebijančiais ūkininkais.  Patys laureatai džiaugiasi įvertinimais, bet prisipažįsta, kad dirba ne dėl apdovanojimų. Tiesiog toks jų gyvenimo būdas. „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai paaiškėjo žemdirbiams skirtoje šventėje, kurios neaptemdė ir gerokai kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

„Visiems linkiu gerų supirkimo kainų“, - lakoniškas buvo Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, atidarydamas jau 21-ąją krašto žemdirbiams pagerbti skirtą šventę „Metų ūkis“, kuri vyko  spalio 11 dieną Jurbarko kultūros centro didžiojoje salėje. Toks palinkėjimas – ne veltui. Smarkiai kritusios pieno, galvijų ir kitos žemės ūkio produkcijos kainos – nuolatinė ūkininkų diskusijų tema ir šiųmetinis visos Lietuvos ūkininkų skaudulys, apie kurį plačiau kalbėjo ir šventės svečiai: žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Petraitis, renginio rėmėjai, tokie kaip „Dainių“ vadovas Kasparas Jurevičius.  

Vis dėlto kritusios kainos šventinės nuotaikos neužtemdė. „Nors kainos ir žemos, žiūrint į jus atrodo, kad nuotaika gera. Ne tiek dar būna tų problemų. Iškęsime ir tas. Kad Dievas padėtų,  valdžia netrukdytų, mes kartu išsikapstysime iš nelaimių“, - reziumavo J. Talmantas.

Kam atiteko žemdirbių „Oskarai“

Esminis renginio momentas – pavyzdingiausių Jurbarko rajono ūkių apdovanojimai, arba konkurso „Metų ūkis 2014“ laureatai. Trečiąją vietą užėmė Aurelija ir Rolandas Gedminai iš Skirsnemunės seniūnijos, antrąją vietą – Gitana ir Rolandas Kačiukai iš Raudonės seniūnijos. Pirmąją vietą, t.y. pavyzdingiausiu ūkiu 2014 metais pripažintas Danguolės ir Rimanto Galbuogių iš Šimkaičių seniūnijos ūkis. Jie tapo geriausiais iš 44 Jurbarko rajono ūkių, kuriuos apžiūrėjo ir įvertino specialiai sudaryta komisija. Geriausio metų ūkio šeimininkai šventėje nedalyvavo. Padėkos raštus ir stiklines skulptūrėles atsiėmė Galbuogių vaikai – Sigita ir Žilvinas su žmona Ryte.

Trečiosios vietos laureatė A. Gedminienė į sceną lipo ne kartą. Ne tik padėkos iš verslininkų, renginio rėmėjų, atsiimti. Moteriai buvo įteiktas diplomas bei padėka už tai, kad  Jurbarko rajono artojų konkurse ji užėmė trečiąją vietą. A.Gedminienę į šventę atlydėjo dvi dukros. Vyras liko namie nudirbti nebaigtų darbų. Po ceremonijos pakalbinti ūkininkė prisipažino, kad trečioji „Metų ūkio“ konkurso vieta jai buvo staigmena. Atvyko atsiimti diplomo už prizinę vietą artojų konkurse. Antrosios vietos laureatams Kačiukams į sceną atsiimti prizų teko irgi ne kartą. Jų jaunesnysis sūnus Aironas pripažintas „Metų Atradimu“.

Už kaimo tradicijų puoselėjimą, begalinį darbštumą ir ištikimybę senolių žemei, už gražiai sutvarkytas ne tik kaimo sodybas, bet ir gamybinius pastatus, technikos parką bei tvarkingai prižiūrimą ūkio aplinką atskirai pagerbtos dar keturios ūkininkų šeimos: Dalia ir Arvydas Bakanai, Vilma ir Edvardas Karosai iš Veliuonos seniūnijos, Virginija ir Romaldas Butkai iš Eržvilko seniūnijos bei Jolanta ir Rimantas Šukiai iš Seredžiaus seniūnijos.

„Metų ūkis“ konkurso organizatoriai – Jurbarko rajono ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuras bei Jurbarko rajono savivaldybė. Visiems trims laureatams įteiktos stiklinės skulptūrėlės, kurias įsteigė rajono savivaldybė. Rajono ūkius pagal griežtai nustatytus, savivaldybės  patvirtinus kriterijus vertina specialiai sudaryta komisija. Ją sudarė žemės ūkio skyriaus specialistai, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai bei ūkininkai, jau buvę nugalėtojais. Šiais metais komisija nuvažiavo 490 km. Vertinimo kriterijai – ne tik pastarųjų metų rezultatai, aplinkos tvarkymas, įrangos įsigijimas, bet ir ūkininkų kvalifikacija, išsilavinimas, degalų ir trąšų laikymas bei narystė ūkininkų sąjungoje.

Prisiminė ir patį pirmąjį rajono ūkininką

Sveikinimų, padėkos raštų ir diplomų derlius. Toks buvo šis spalio šeštadienis rajono ūkininkams. Už jų nuveiktus darbus dėkojo ir sėkmės bei sveikatos linkėjo nuo rajono mero iki Seimo nario. Gražių darbų ir gero poilsio ūkininkams linkėjo  „Rondo“ siela Aleksandras Ivanauskas-Fara, kuris kartu su Kauno rajono „Božolė“ choru dainavo gausiai susirinkusiems žmonėms.

Padėkos ir diplomų atsiimti į kultūros centro didžiosios salės sceną lipo įvairiausio amžiaus ūkininkai. Nuo priešmokyklinuko iki garbingo amžiaus senolio. Savo padėkos raštus ir diplomus įsteigė ir pagerbti į sceną kvietė žemės ūkio ministerijos atstovas, rajonui atstovaujantis Seimo narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovas. Jauniausias pagerbtas ūkininkaitis – dar mokyklos nelankantis Aironas Kačiukas iš Stakių, tapęs „Metų Atradimu“. „Šiam jaunuoliui visi ūkio darbai yra žinomi. Žino traktorių pavadinimus, jų kainas, gamintojus. Kartais ir pats bando jį vairuoti, nors pažymėjimo dar neturi. Šis ūkininkaitis sakė, kad visus žemės ūkio darbus reikia pradėti dirbti anksti“, - taip jį pristatė viena iš komisijos narių L. Liorencienė.

Ovacijų sulaukė ir garbingo amžiaus senolis, pirmasis Jurbarko rajono ūkininkas Kazys Sodeika, kurį pagerbė ir diplomą įteikė Jurbarko rajono profesinės sąjungos pirmininkė Antanina Tunaitienė. 

„Jis pirmasis gavo ūkininko pažymėjimą. Turi 4 dukras ir vieną sūnų. Visi žentai turi aukštuosius išsilavinimus. Turi 14 anūkų, 17 proanūkių. Vyriausiam - 14, o jauniausiam – 6 mėnesiai“, - taip jį pristatė  A. Tunaitienė.

Tarp geriausių melžėjų – vyras, tarp artojų - moteris

Tą dieną pagerbti ne tik gražiai besitvarkantys ūkininkai. Padėkos raštai ir diplomai įteikti geriausiems rajono melžėjams bei artojams. Juos prizininkams įteikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas R. Petraitis. Trečiąją vietą šiame konkurse užėmė Žilvinas Oberauskas,  antrąją - Edita Andriulaitienė, o geriausia melžėja pripažinta Rasa Dubinskienė.

Jurbarko rajono artojų varžytuvėse trečiąją vietą užėmė moteris - A. Gedminienė, antrąją - Tadas Meškauskas, pirmąją - Tadas Marcinkus. Beje, jis atstovaus Jurbarkui respublikinėse artojų varžybose. Atsiimti diplomo ir padėkos į sceną lipo Tado tėtis Stanislovas, gerai žinomas rajono artojas.

„Artojų varžybos vyksta ir Airijoje, kur kasmet dalyvauja per 200-300 dalyvių. Yra atskira grupė moterims. Tikimės, kad ir Lietuvoje atsiras tokia atskira grupė“, - kalbėjo R. Petraitis.  

Pinigus atsiima moterys

Savo geriausius klientus diplomais ir dovanomis pagerbė ir renginio rėmėjai. Dovanos įvairiausios – nuo sūrių iki trąšų, nuo žaislinio traktoriaus iki vokelių. Labiausiai pralinksmino kiaulių komplekso vadovas K. Jurevičius,  prabilęs apie tai, kad moterys dominuoja. „Jei grūdus dažniausiai atveža vyrai, tai pinigų pasiimti atvažiuoja žmonos“, - sakė jis, pralinksmindamas publiką. K. Jurevičius įteikė vokelius ūkininkams, kurie „Dainiams“ pardavė daugiausiai javų. Daugiausiai šiais metais, 1200 tonų, jiems pardavė Razmų ūkis. „O ką aš sakau. Pinigų ateina moterys“, - sakė jis, pamatęs vokelio atsiimti ateinančią ūkininkę.

Metų geriausieji.  Pavyzdinė Galbuogių šeimyna

Jie buvo vieni iš pirmųjų gavę SAPARD paramą, kai nė vienas rajono ūkininkas neišdrįso jos prašyti, nes reikėjo parašyti ganėtinai stambų verslo planą. Jie drąsūs  pionieriai visur kur - šiandien turi vieną kaimo turizmo sodybą.

Ūkininkė Danguolė Galbuogienė – viena iš nedaugelio rajono ūkininkių, kuri pasinaudojo SAPARD parama ūkiui modernizuoti. Plėtojant ir puoselėjant ūkį, užaugo Danguolės ir Rimanto vaikai Sigutė ir Žilvinas, kuriems įskiepyta meilė žemei ir kaimui nenuėjo veltui. Galbuogių vaikai taip pat ūkininkauja ir modernizuoja savo ūkius.

Begalinis darbštumas ir neeiliniai organizaciniai gebėjimai neleidžia Danguolei apsiriboti pavyzdiniu ūkininkavimu ir preciziška tvarka savo ūkyje. Per trejus pastaruosius metus įgyvendinta ne vienerius metus brandinta idėja – buvusio seno dvaro griuvėsiai rekonstruoti į puikią kaimo turizmo sodybą. Tikruosius dvaro gyvavimo laikus primenančių medžių paunksmėje įsikūręs „Dvaras Bebirva“, kuriame šeimininkauja  Galbuogių dukra Sigita ir marti Rytė, nuo šio pavasario priima svečius šventėms ir poilsiui.

D. ir R. Galbuogių ūkis įkurtas 1998 metais Šimkaičių seniūnijos Šilkalnio kaime. Vykdoma mišri veikla, vyrauja augalininkystė, dirbamos žemės plotas 457,94 ha (kartu su vaikų ūkiais – 700,28 ha), melžiamų karvių skaičius – 53, avių – 19. Dirba 8 nuolat samdomi darbuotojai.

Danguolė Galbuogienė: pavyzdingai dirbti – gyvenimo būdas

Būti įvertintiems yra malonu, bet dirba ne dėl apdovanojimų. Toks gyvenimo būdas. Tokius žodžius ne kartą kartojo šių metų pavyzdingiausio ūkio šeimininkė Danguolė Galbuogienė, „Mūsų laiko“ pakalbinta praėjus kelioms dienoms po „Metų ūkio“ šventės.

Moteris pripažino, kad iš dalies tikėjosi tokio apdovanojimo, kuriuo džiaugėsi visa šeimyna. „Džiugu būti pastebėtiems, bet mes esame tie, kurie dirba tikrai ne dėl apdovanojimų. Toks jau mūsų gyvenimo būdas“, – šypsojosi D. Galbuogienė. Panašus atsakymas buvo ir apie jų užimtą pirmąją „Metų ūkio“ konkurso vietą prieš 12 metų.

Ūkininkė apgailestavo, kad kartu su vyru negalėjo atvykti į šiųmetinę šventę, nors stengiasi nepraleisti nė vieno šio renginio. Taip jau atsitiko, kad šiemet ūkininkų šventė sutapo su jų giminaičių mirties metinių paminėjimu. Diplomą ir stiklinę skulptūrą spalio 11-ąją atsiėmė dukra Sigita, sūnus Žilvinas bei jo žmona Rytė. Galbuogių vaikai dar tą pačią dieną tėvams atvežė apdovanojimus. D. ir R. Galbuogiai džiugią žinią sužinojo grįžę iš metinių. 

Išgirdusi apie tai, kad jie vadinami drąsiais ūkininkais, kurie bene pirmieji pasinaudojo SAPARD parama, pirmieji atstatė dvarą ir įrengė kaimo turizmo sodybą, ponia Danguolė tai pavadino atsitiktinumu. Tuo metu, kai ėmėsi tokių žingsnių, apie tai negalvojo. „O gal mes per drąsūs?“, – šypsojosi ji, neabejojanti, kad yra ir daugiau drąsių ūkininkų. D. Galbuogienė pripažino, kad turi ir daugiau planų, bet jų nenorinti išduoti. „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Geriau patylėsiu“, – sakė ji.

Sau palinkėti ji nieko nenorinti. Tegul linki kiti. O vaikams linkėjo ne tik laimės, sveikatos, santarvės, bet ir padovanoti daugiau anūkų, mat kol kas turi tik vieną.

„Metų Atradimo“ šeimyna iš Stakių

Rolandas ir Gitana Kačiukai gyvena ir ūkininkauja Stakių kaime, Raudonės sen. Ūkininkauti pradėjo nuo 2004 metų. Ūkis dirba 131,04 ha žemės, užsiima tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste. Augina tradicines žemės ūkio kultūras: kviečius, miežius. Ūkyje yra 38 melžiamos karvės ir 13 galvijų prieauglio. Ūkis yra modernizuotas, ne kartą dalyvavo paramos priemonėse ir investavo į žemės ūkio techniką.

Rolandas ir Gitana augina du sūnus Armandą ir Aironą. Kol vyresnysis mokosi mokykloje, mažasis yra puikus tėtės padėjėjas ūkyje. Nors ūkyje darbo daug, tačiau ūkininkai suspėja ne tik juos nusidirbti, bet ir pasirūpinti namų aplinka bei slaugyti senolius.

Bendruomene besirūpinantys GEDMINAI

Aurelija ir Rolandas Gedminai gyvena Paulių k., Šimkaičių sen. Žemės ūkio veikla vykdoma Skirsnemunės seniūnijoje. Ūkininkauja nuo 2005 m. Tuo metu ūkis buvo nedidelis, tačiau jis kasmet didėjo. Šiais metais jau dirba 323 ha žemės. Ūkis užsiima tik augalininkystės produkcijos gamyba – augina tradicines žemės ūkio kultūras: kviečius, miežius, žirnius. Ūkis yra modernizuotas, apsirūpinęs visa reikalinga žemės ūkio technika. Be samdomų darbuotojų, Aurelija pati sėda prie traktoriaus vairo ir dirba visus žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros darbus: aria, sėja, tręšia, purškia. Taip pat ji pati veža grūdus į supirkimo įmones. Aurelija yra ir labai aktyvi visuomenės veikėja. Ji yra Paulių kaimo bendruomenės pirmininkė, organizuoja įvairias šventes, jos dėka puikiai sutvarkyti bendruomenės namai.    A. ir R. Gedminai augina dvi  dukras – Gabiją ir Ausmėją. Mergaitės nuo mažų dienų pratinamos dirbti ūkyje. Kartu su tėte tvarko sandėlius, važiuoja kartu dirbti į laukus.

Organizatoriai: išskirtinis ūkis padaryta pažanga ir drąsa

Viena iš „Metų ūkis 2014“ organizatorių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė.

Konkursas vyko 21-ą kartą. Tokios taisyklės, kad pirmos vietos nugalėtojai negali kartotis. Ar nėra sunku išrinkti laimėtoją?

Tuoj viską paaiškinsiu. Yra nustatyti griežti kriterijai, kurių turime laikytis vertindami ūkius. Kandidatų, gražiai dirbančių žmonių, sąrašą mums visada pateikia seniūnijos. 

Beje, Galbuogiai „Metų ūkio“ konkursą laimi ne pirmą kartą. Jie buvo laimėtojai 2002 metais. Pasitarėme ir  nusprendėme, kad praėjus 12-ai metų jiems apdovanojimą galima skirti, nes pažanga akivaizdi.

Kuo D. ir R. Galbuogių ūkis pasirodė išskirtinis?

Šis ūkis visada modernus, nes šie ūkininkai niekada nebijojo iššūkių. Jie buvo vieni iš pirmųjų gavę SAPARD paramą, kai nė vienas rajono ūkininkas neišdrįso jos prašyti, nes reikėjo parašyti ganėtinai stambų verslo planą. Jie drąsūs visur kur. Šiandien turi vieną kaimo turizmo sodybą. Po dešimt metų gal turėsime ir daugiau. Bet jie vėlgi su savo idėja pirmieji. Nepabijojo ir investavo. Išskirtinis ūkis. Nemanau, kad kuris iš ūkininkų galėtų suabejoti tos nominacijos teisingumu.

Kuo išskirtinė šiemetinė šventės ceremonija?

Organizuojant šventę prisidėjo daugiau rėmėjų. Be to, į šventę susirinko daug žmonių. Gal juos suviliojo  „Rondo“ ir Kauno rajono choro „Božolė“?

Kaip per dešimt metų pasikeitė Jurbarko rajono ūkis? Kaip pasikeitė D. ir R. Galbuogių ūkis?

Jeigu imtume atskaitos tašką 2004 metus, tai tuo metu nė vienas  ūkininkas rajone neturėjo nei modernios  melžimo linijos ar aikštelės. Retas buvo įsirengęs aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį srutų rezervuarą ar mėšlo kaupyklą, o ką jau kalbėti apie augalininkystės ūkių technikos parką, kuris kasmet tampa vis modernesniu.

Per pastarąjį dešimtmetį  ir pirmos vietos laimėtojų ūkyje du kartus padidėjo nuosavos ir nuomojamos žemės plotai bei melžiamų karvių skaičius, įsigyta moderni žemės dirbimo, sėjos technika, grūdų džiovykla, rekonstruoti ir modernizuoti ūkiniai pastatai: įrengtas pieno blokas, pastatyta mėšlidė.

Apskritai per tuos metus labai pasikeitė ir patys rajono ūkininkai. Vienareikšmiškai. Visomis prasmėmis. Dabar jie mums užduoda kur kas gilesnių klausimų nei prieš 12 metų.